Muziejų kolekcijos keliasi į elektroninę erdvę

Istorijos ir dailės mėgėjai jau kurį laiką virtualiomis parodomis gali mėgautis internetinėje erdvėje. Šiemet, pradėjus veikti Lietuvos integraliai muziejų informacinei sistemai (LIMIS, www.limis.lt), turėsime galimybę internete pamatyti daugiau ir įvairesnių parodų. Daugės čia duomenų ir apie muziejuose saugomas vertybes.
Internetas
© Shutterstock nuotr.

Visa informacija – vienoje sistemoje

LIMIS – Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, sukurta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kurioje galima kurti bendrą nacionalinį muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninį turinį. Į LIMIS duomenų bazes skaitmenine forma perkeliama informacija apie muziejuose sukauptus unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus, meno ir literatūros kūrinius, svarbiausius istorijos ir visuomenės reiškinius.

„Ir anksčiau kai kurie muziejai savo iniciatyva kūrė elektroninius vertybių katalogus, tačiau nebuvo vienos informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visuose Lietuvos muziejuose saugomas vertybes. Naujoji sistema, sukurta 2010–2012 metais, sujungė visus svarbiausius Lietuvos muziejus. Joje galima gauti informaciją apie muziejų veiklą, juose saugomas vertybes. Sistema suteikia galimybę iš joje pateiktų duomenų rengti elektronines parodos, joje veikia katalogai su itin universalia paieškos sistema, į kurią integruota daugybė įvairių muziejams reikalingų klasifikavimo sistemų“, – pasakojo LIMIS projekto vadovė Danutė Mukienė.

Dabar LIMIS galima rasti 4 nacionalinius ir 15 respublikinių muziejų. Taip pat prie sistemos internetu gali prisijungti ir su LIMIS dirbti kiti, mažesnės svarbos, muziejai.

Daugės virtualių parodų

LIMIS portalas startavo 2012 m. pabaigoje. Šiuo metu tinklapyje jau veikia dvi virtualios fotografijų parodos, kasdien daugėja visuomenei pristatomų vertybių – skaitmeninių nuotraukų ir aprašymų.

„Siekiama, kad LIMIS sistemoje visos muziejuose saugomos vertybės būtų automatizuotai aprašytos ir pristatytos visuomenei internete. Tam prireiks gana nemažai laiko ir darbo. Šiuo metu šalies muziejuose saugoma apie 6 mln. eksponatų. Jei dabartinėmis sąlygomis kiekvienas muziejininkas, kuris tyrinėja, inventorizuoja eksponatus, kasmet LIMIS sistemoje aprašytų vidutiniškai po 500 vertybių (tokios darbo apimtys mūsų kaimynų – latvių, estų – muziejuose), suskaitmeninti visus dabar turimus eksponatus užtruktų apie 40 metų. Be to, kai kurių eksponatų autorių turtinių teisių muziejai nėra perėmę, todėl tol, kol galioja šių objektų autorių turtinės teisės, jų skaitmeninti, viešinti internete negalima“, – sako D. Mukienė.

Muziejai gana aktyviai pradeda dirbti su LIMIS sistema, todėl visuomenei internete prieinamos informacijos turėtų gerokai padaugėti. Vien šiemet LIMIS portale planuojama sukurti trisdešimt virtualių parodų, kuriose bus pristatoma po 30 vertingiausių, reprezentatyviausių eksponatų iš 30-ies Lietuvos nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose veikiančių ekspozicijų. Lankydamasi juose, visuomenė galės susipažinti ne tik su šių eksponatų aprašais, skaitmeniniais vaizdais, bet ir peržiūrėti vaizdo ir perklausyti garso įrašus, kuriuose bus pateikiama informacija apie šių objektų muziejinę vertę, kultūrinį, istorinį kontekstą. Portale taip pat bus rengiamos ir kitos teminės parodos, kiekvienas muziejus savo elektroninio katalogo viešojoje prieigoje („langelyje“) galės rengti virtualias parodas iš savo muziejaus rinkinių.

Iki šiol per metus Lietuvos muziejai savo interneto svetainėse surengdavo apie 40 virtualių parodų. Šis darbas taip pat neturėtų nutrūkti, nes veikia ir portalas „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt, oficialios muziejų interneto svetainės, virtuali paroda „Lietuvos muziejų lobiai“, „Lietuvos muziejų virtualių parodų sistema“.

Informacija ir kurtiesiems

LIMIS sistema suteiks ne tik daugiau informacijos, bet ir daugiau galimybių pristatant muziejines vertybes visuomenei.

„Prie vertingiausių eksponatų, kurie dabar atrenkami į minėtas virtualias parodas, bus pateikiamas QR kodas. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį parsisiuntus programėlę „E-gidas“, bus galima jį nuskenuoti ir gauti išsamią informaciją apie dominantį eksponatą. Informacija bus pateikiama lietuvių, anglų kalbomis ir gestų kalba. Šią informaciją bus galima peržiūrėti, perklausyti ir internete. Informacija LIMIS sistemos eksponatų aprašuose bus pristatoma ir muziejuose įdiegtuose audiogiduose“, – pasakoja D. Mukienė.

Naudodamiesi LIMIS sistema muziejai jau turi galimybę teikti visuomenei ir kitas elektronines paslaugas. Pvz., yra sudaryta galimybė LIMIS portalo lankytojams užsisakyti suskaitmenintų ir portale visuomenei pristatomų eksponatų aukštos raiškos kopijas, užregistruoti vizitą į muziejų. Jei portalo lankytoją sudomino vienas ar kitas eksponatas, jis LIMIS viešoje prieigoje gali užpildyti esančią anketą ir, pateikęs duomenis apie save (el. pašto adresą), išsiųsti prašymą muziejui atsiųsti jam to eksponato didelį skaitmeninį vaizdą. „Tai tikrai naudinga galimybė rengiant pranešimus, mokslinius darbus, ruošiant spaudai leidinius ar kitą svarbią informaciją“, – sako D. Mukienė.

Modernizuojamas muziejininkų darbas

LIMIS sistema padės modernizuoti muziejininkų darbą ir sudarys galimybę pailginti eksponatų gyvavimo amžių. Iki šiol daugumoje muziejų visa informacija apie eksponatus buvo pateikiama ir saugoma popieriniuose dokumentuose. Norint surasti informaciją apie vieną ar kitą eksponatą, prireikia nemažai laiko, o pageidaujant tą eksponatą dar ir apžiūrėti, kaskart liečiant, jo būklė neišvengiamai prastėja. Suskaitmeninus eksponatus, informacija, duomenų, reikalingų tiek muziejininkams, tiek ir kitiems visuomenės nariams, paieška tampa paprastesnė, ją vykdyti galima vienoje vietoje.

„Žinoma, duomenų apie eksponatus pateikimas skirtingoms jų naudotojų grupėms, registruotiems ir neregistruotiems LIMIS portalo naudotojams, bus diferencijuotas. Muziejininkai informaciją apie savo pačių saugomus eksponatus bei valstybinių institucijų darbuotojai, vykdantys tarnybines pareigas, turės galimybę matyti visus LIMIS duomenų bazėse sukauptus duomenis apie eksponatus. Kitiems duomenų naudotojams bus pateikiama tik svarbiausia informacija apie eksponatus. Taip yra todėl, kad dalis informacijos apie muziejuose saugomas vertybes yra slapta. Pvz., negalima viešinti eksponatų saugojimo vietos, asmenų, iš kurių muziejai įsigyja eksponatus, duomenų, eksponatų kainos ir kitos informacijos“, – sako D. Mukienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 100 muziejų. Iš jų 4 yra nacionaliniai, 17 respublikinių, kiti – savivaldybių, žinybiniai, privatūs, viešosios įstaigos–muziejai ir kt. Muziejai (tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio šalių) stacionariose ekspozicijose bei įvairiose parodose dažniausiai eksponuoja tik nuo 5 iki 15 procentų sukauptų vertybių. Likusiems eksponuoti trūksta vietos, dalies vertybių apskritai negalima demonstruoti, norint jiems nepakenkti. Tokių objektų skaitmeninimas ir duomenų apie juos sklaida – šiandien puiki galimybė su jais supažindinti visuomenę.

LIMIS suteikia galimybę sistemos duomenų bazėje sukauptus duomenis integruoti ir į pasaulinę kultūros paveldo erdvę – pateikti informaciją apie eksponatus į nacionalinį kultūros paveldo portalą „ePaveldas“ (www.epaveldas.lt), svarbiausią Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“ www.europeana.eu ir kt.

Projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ finansuojamas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonės „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“, kurią administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, lėšomis,. 2013 m., įgyvendinant projektą, vykdoma sistemos funkcionalumų plėtra, kuriama nauja elektroninė paslauga – „Muziejų ir ekspozicijų elektroninis gidas (E-gidas)“, sudaroma galimybė sistemos viešosiose prieigose visuomenei pristatyti, į kitas duomenų bazes pateikti, informaciją apie muziejų archyvuose, bibliotekose, fototekose, audiotekose, videotekose saugomas vertybes.

Užs. Nr. 13-03-01

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

ES investicijos

Europos Parlamento nariai – arčiau Jūsų problemų (20)

Kokius iššūkius ir galimybes atneš klimato kaita? Ar Lietuvos žmonėms bus lengviau įsigyti ekologiškus maisto produktus? Ko tikėtis iš kaimynystėje dygstančio atominio monstro?

Naujas dujotiekis Lietuvoje – didesnė prieiga prie alternatyvių dujų šaltinių Baltijos šalių rinkos dalyviams (4)

Magistralinis dujotiekis, nusidriekęs nuo Klaipėdoje esančio Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo iki Kuršėnų, jau nebekelia klausimų apie jo naudą. Tai – dar didesnė Baltijos šalių prieiga prie pasaulinės SGD rinkos, regiono dujų rinkų integracijos stiprinimas, reikšmingas energetinio saugumo ir patikimumo padidėjimas, ir, žinoma, konkurencingos kainos.

Strateginės reikšmės dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai nauda – visiems Baltijos šalių dujų vartotojams (2)

Antra magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai gija jau daugiau nei mėnesį tiekiamos dujos iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Kuo Baltijos šalių regionui svarbus naujas dujotiekis?

Užsienio investuotojams – galimybė rengti kvalifikuotus darbuotojus

Viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvoje ketinantys investuoti užsienio verslininkai – reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ užsienio įmonės gali sulaukti ES fondų investicijų projektams, pagal kuriuos pačios pasirengtų sau reikalingus kvalifikuotus specialistus.

ES investicijos – nuo medicinos iki maisto produktų

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų finansiniu laikotarpiu viena iš prioritetinių krypčių yra investavimas į smulkaus ir vidutinio verslo įmones (SVV). Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis skatinamas verslumas, konkurencingumas bei įmonių kūrimasis ir plėtra regionuose. Per šį laikotarpį į SVV įmones planuojama investuoti daugiau kaip 531 mln. eurų.