Informacinės technologijos padeda kurti patogesnį gyvenimą

 (5)
Skaitmeninių technologijų progresas jau sunkiai gali nustebinti. Tačiau pažvelgus į Lietuvą prieš 20 metų, pokyčiai – stulbinami. Jiems atsirasti ir sėkmingai vystytis reikėjo toliaregiškų sprendimų ir drąsos. Šiandien rezultatais sugebame nustebinti Europą, o kai kuriose srityse – didžiuotis tvirtomis pozicijomis pasaulyje. Spalio 24 d. minima Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena skatina trumpam grįžti atgal ir apžvelgti tai, kas nuveikta.
Placiajuostis.lt nuotr.

Internetui Lietuvoje – jau daugiau kaip 20 metų. Šiandien neišeidami iš savo namų galime įsigyti prekes ar paslaugas, mokytis, dirbti, bendrauti ar net pranešti policijai apie pastebėtą pažeidimą. Pasak laikinai Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pareigas einančio Kęstučio Andrijausko, spartų informacinių ir ryšių technologijų vystymąsi Lietuvoje istoriškai bene labiausiai nulėmė sėkmingos investicijos kuriant ryšių infrastruktūrą, tinklo skaitmenizavimas ir ryšių rinkos liberalizavimas.

Žingsnis po žingsnio

1992 m. įsteigus Lietuvos Respublikos Ryšių ir informatikos ministeriją, remiantis JAV pavyzdžiu, Lietuvoje pradėtas ilgalaikis nacionalinės informacinės infrastruktūros sukūrimo projektas „Lietuva 2000“, nubrėžęs aiškias šalies ryšių ir informatikos strategijos gaires.

Kalbant apie informacinių technologijų infrastruktūros kūrimą ir vystymą, didelę įtaką turėjo ir bene ryškiausias praėjusio amžiaus viešojo ir privačiojo sektoriaus sandoris – „Lietuvos telekomo“ (dabar – „Teo“) privatizavimas. 1998-iais įvykdytas nutarimas dažnai įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių privatizavimo pavyzdžių Lietuvoje. Bendrovės iniciatyva pradėtas vykdyti tinklo skaitmenizavimas, optinio tinklo infrastruktūros plėtra ir diegimas į gyventojų būstus ir verslo įmones.

2003-iais liberalizuota ryšių rinka atvėrė kelią telekomunikacijų operatoriams – buvo sudarytos galimybės įsitvirtinti ir tuomet nedideliems rinkos dalyviams. Tarp telekomunikacijų bendrovių vykstanti konkurencija, ypač – mobiliojo ryšio srityje, lėmė ir žemesnes kainas vartotojams, ir augantį technologijų naudojimą.

Dar po metų priimtos Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisos, skatinusios įsigyti kompiuterius ir įsidiegti interneto ryšį, paspartino skaitmeninių technologijų paplitimą ir iš darbo biurų jas perkėlė į kiekvienus namus. Ketverius metus galiojusia lengvata pasinaudojo apie pusė milijono Lietuvos gyventojų.

Tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva įgijo galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama finansine parama. Viena iš šių fondų teikiamų finansinės paramos sričių tapo informacinės visuomenės plėtra. 2004–2006 metų laikotarpiu informacinės visuomenės plėtros projektams buvo paskirstyta 159 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų. 2007–2013 m. laikotarpiui projektams, finansuojamiems pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“, skiriama 829 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Abiem laikotarpiais lėšos, kurias administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, paskirstytos dviem kryptimis – elektroninės infrastruktūros plėtrai ir elektroninių paslaugų ir elektroninio turinio plėtrai.

RAIN – tarp 12 geriausiųjų

Susisiekimo ministerija planuoja, jog iki 2013 metų pabaigos plačiajuostis ryšys bus pasiekiamas 98,7 proc. kaimiškųjų vietovių. Mažinant skaitmeninę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimo vietovių, pasitelktos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos projekto RAIN vykdymui. Projekto užduotis – Lietuvos kaimiškosiose vietovėse, kuriose nepasiekiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, sukurti elektroninių tinklų infrastruktūrą, reikalingą didmeninėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti. Vykdant RAIN ir tęstinį RAIN-2, itin didelės spartos internetas tapo ne tik miesto gyventojų privilegija – sparčiuoju internetu jau gali naudotis daugelis kaimo mokyklų, bibliotekų, vietos valdžios įstaigų, internetas tapo pasiekiamas kaimiškųjų vietovių gyventojams ir verslo įmonėms. Projekto sėkmė įvertinta tarptautiniu mastu – Europos Komisijos RAIN buvo pripažintas kaip vienas iš 12 geriausių Europos Sąjungoje.

Pasak RAIN-2 projekto koordinatoriaus Vytauto Tvaronavičiaus, įgyvendinant projektą, jau suformuotas 4915 km šviesolaidinių linijų tinklas, prie kurio prijungtos 775 gyvenvietės, 1485 privačių operatorių mazgai, 517 bibliotekų ir 331 viešasis interneto centras, ir darbai dar tęsiami. „Susumavus tai, kas jau padaryta, ir kas bus papildomai įgyvendinta, per projektą RAIN-2 plačiajuostis ryšys pasieks 950 gyvenviečių“, – sako V. Tvaronavičius.

Bene svarbiausia interneto funkcija – pasitarnauti švietimui. RAIN ir RAIN-2 projekto metu šviesolaidinis internetas atkeliavo į beveik 600 mokyklų visoje šalyje. Netoli sienos su Baltarusija Medininkų kaime esančioje Pasieniečių mokykloje interneto prieigos nebuvo iki pat 2011 m. Tad gavusi pasiūlymą įsivesti plačiajuosčio interneto ryšį, mokyklos vadovybė nedvejojo. Pasak mokyklos viešųjų ryšių specialistės Dangutės Kivilšienės, šiuo metu mokyklos pedagogai ir auklėtiniai sėkmingai naudojasi interneto teikiamomis galimybės, o per interneto prieigą jungiamas ir mokyklos tarnybinis ryšys.

Sukurta infrastruktūra atveria galimybes

Europos Komisijos duomenimis, Lietuva ir toliau yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rodiklius. Pagal 30 Mb/s ir didesnės spartos ryšio linijų dalį Lietuva yra antroji valstybė Europos Sąjungoje (Lietuvoje tokių linijų – 40 proc., ES vidurkis – 8,5 proc.). Praėjusių metų kompanijos „Net Index“ duomenimis, pagal interneto spartos didžiuosiuose miestuose rodiklius Lietuva yra greta tokių valstybių kaip Pietų Korėja, Japonija ar Kinija.

Kita vertus, tyrimai rodo, kad lietuviai yra mažiau linkę bendrauti su viešojo sektoriaus institucijomis internetu, lyginant su kitų ES valstybių gyventojais: 2011 m. pabaigoje paskelbtais duomenimis, elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamomis paslaugomis per metus buvo pasinaudoję tik 30 proc. gyventojų (ES vidurkis – 41 proc. gyventojų).

Vis dėlto situacija keičiasi, nes vis daugiau įvairių gyventojams ir verslui reikalingų administracinių ir viešųjų paslaugų yra perkeliama į virtualią erdvę. Internetu šiandien jau galima ne tik apmokėti sąskaitas, bet ir ieškoti darbo ar darbuotojo, deklaruoti gyvenamąją vietą, pateikti prašymus „Sodrai“ dėl išmokos, pašalpos, kompensacijos ar pensijos, deklaruoti pajamas bei turtą, susigrąžinti Europos Sąjungos valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, užsiregistruoti pas gydytoją, pranešti policijai apie teisės pažeidimą ir kt. Nuorodas į visas visuomenei aktualias elektronines viešojo sektoriaus paslaugas bei informaciją apie jas galima rasti Elektroniniuose valdžios vartuose (www.epaslaugos.lt).

Internete gimstantis verslas

Informacinės technologijos atvėrė naujas galimybes verslui. Elektroninė bankininkystė, mobiliųjų programėlių rinka, pardavimai internetu, socialinių tinklų atsiradimas suformavo iki tol neįprastus informacijos panaudojimo būdus. Didžioji dalis verslo sandorių ir kitų procedūrų neapsieina be interneto. Jo inspiruotos verslo idėjos čia taip pat įgyja oficialų statusą.

Vienas iš prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis įgyvendinamų projektų yra skirtas elektroninių paslaugų verslui kūrimui. Valstybės įmonė Registrų centras nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio į elektroninę erdvę perkėlė individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir asociacijų steigimo bei registravimo procedūras. Šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, naudojantis Registrų centro elektronine paslauga, įsteigta beveik kas antra šalyje užregistruota uždaroji akcinė bendrovė.

Galimybe įmonę registruoti internetu šį pavasarį pasinaudojo ir UAB „Vaineta ir partneriai“ steigėjas Mindaugas Pliskus. Apie naują Registrų centro teikiamą paslaugą verslininkas sužinojo žiniasklaidoje, o ją išbandęs, rekomenduoja ir kitiems, planuojantiems pradėti savo verslą ir nenorintiems gaišti eilėse. „Paslauga naudotis patogu, todėl manau, kad ateityje visas tokio tipo paslaugas perkėlus į internetą būtų žymiai sutaupyta brangaus verslininkų ir valdininkų laiko“, – įsitikinęs M. Pliskus.

Suskaitmenintas Lietuvos kultūros paveldas

Panaudojant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšas, daug dėmesio skiriama ir elektroninio turinio plėtrai, siekiant apsaugoti ir puoselėti tautos kultūrinį paveldą. Prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis 2010–2012 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka drauge su dar 9 partneriais įgyvendino „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtros“ projektą, kurio metu suskaitmenino turtingą ir įvairiaspalvį šalies kultūrinį paveldą: knygas, laikraščius, rankraščius, muziejų vertybes ir archyvinius dokumentus. Sukūrus skaitmeninę biblioteką, per elektroninę svetainę www.epaveldas.lt buvo atverti iki tol visuomenei sunkiai pasiekiami eksponatai.

Svetainėje galima pamatyti pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką gramatiką, pavartyti archyvinius dokumentus, leidžiančius pažinti giminės kilmės ištakas. Čia taip pat galima klausytis senųjų garso įrašų, išsaugotų ir atgamintų iš vinilo ar šelako plokštelių. Iš viso projekto metu buvo suskaitmeninta per 108 tūkstančius vertingiausių šalies kultūros paveldo kūrinių, iš kurių 99 468 – jau integruoti į bendrą Virtualią elektroninio paveldo sistemą ir portalą www.epaveldas.lt.

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius docentas Rimvydas Laužikas pabrėžia, kad kultūros paveldo skaitmeninimo srityje Lietuva yra padariusi didžiulį proveržį, ypač, atminties institucijų sąveikos srityje. Paklaustas, kas paskatino šio projekto atsiradimą, docentas pabrėžia technologijų plėtros skatinamus pokyčius visuomenės sąmonėje. „Visuomenė nebenori priimti informacijos senoviškai. Ir tai yra normalu. Muziejai, bibliotekos, kultūros įstaigos turi tarnauti žmogui“, – pabrėžia R. Laužikas. Šiuolaikinei paveldo komunikacijai keliami reikalavimai apima ne tik paveldo pateikimą visuomenei, bet ir kryptingą informacinių paslaugų kūrimą, kurio tikslas – ugdyti pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, kuriant geresnę visuomenę.

Mažina socialinę atskirtį

Vienas iš skaitmeninės atskirties mažinimo projektų, finansuotų prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis – šių metų vasaros pabaigoje pradėjusi veikti Virtuali aklųjų biblioteka. „Šis projektas – ne tik naudingas, bet ir labai reikalingas aklųjų ir silpnaregių bendruomenei visų pirma todėl, kad leidžia greitai ir lengvai pasiekti norimą literatūrą, suteikia galimybę iš bet kurio pasaulio taško naudotis bibliotekos archyvais ir taip iš tiesų mažina atotrūkį tarp reginčiųjų ir regėjimo negalią turinčių žmonių“, – sako vienas pirmųjų virtualios aklųjų bibliotekos lankytojų Janušas Kazakevičius.

Nauja Lietuvos aklųjų bibliotekos paslauga, skirta regos negalią turintiems žmonėms, pradėjo veikti nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Šiuo metu paslauga turi jau virš 120 nuolatinių vartotojų. Nesudėtingai valdoma sistema noriai naudojasi ne tik jauni žmonės, bet ir senjorai.

Elektroninių leidinių valdymo informacinėje sistemoje (ELVIS), kaupiami ir administruojami visi bibliotekos fonduose esantys elektroniniai leidiniai. Prie duomenų bazės prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą ar suvedus asmens tapatybės kortelės duomenis, galima klausytis garsinių leidinių per įdiegtą modernų virtualųjį grotuvą bei parsisiųsti elektroniniu formatu įrašytas knygas ar žurnalus, kurių sąrašai yra nuolat papildomi.

Pirmakursio Mykolo Romerio universiteto studento Janušo Kazakevičius studijos sutapo su virtualios aklųjų bibliotekos veiklos pradžia. Neregys vaikinas džiaugiasi, kad bibliotekoje yra specifinės literatūros – jo studijoms reikalingų vadovėlių, o tai žymiai palengvina mokymąsi. Svarbu ir tai, kad bibliotekos leidiniais galima naudotis visą parą nekeliant kojos iš namų. Be to, projektas sprendžia ir dažną problemą, kai knyga, kurios prireikia tuo metu, yra paskolinta kitam skaitytojui.

Po 20 metų

Kas toliau? Pasak Kęstučio Andrijausko, per 20 metų padarytas ženklus kokybinis šuolis – infrastruktūra sukurta ir toliau nuosekliai tobulinama, todėl šiandien svarbiausi pokyčiai sietini su visuomenei aktualaus skaitmeninio turinio plėtra ir tam tikrų visuomenės grupių skaitmeninių gebėjimų tobulinimu. Greitas ypatingai spartaus ryšio, mobiliojo interneto bei išmaniųjų įrenginių populiarėjimas lemia, kad informacija tampa pasiekiama bet kur ir bet kada, o kurti, keisti ir skleisti interneto turinį gali kiekvienas interneto vartotojas. Tad kokioje skaitmeninėje visuomenėje gyvensime po 20 metų, didele dalimi nulems tai, kaip, kur ir kam mes patys naudosime informacines technologijas.

Užs. Nr. 12-10/02

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

ES investicijos

Europos Parlamento nariai – arčiau Jūsų problemų (20)

Kokius iššūkius ir galimybes atneš klimato kaita? Ar Lietuvos žmonėms bus lengviau įsigyti ekologiškus maisto produktus? Ko tikėtis iš kaimynystėje dygstančio atominio monstro?

Naujas dujotiekis Lietuvoje – didesnė prieiga prie alternatyvių dujų šaltinių Baltijos šalių rinkos dalyviams (4)

Magistralinis dujotiekis, nusidriekęs nuo Klaipėdoje esančio Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo iki Kuršėnų, jau nebekelia klausimų apie jo naudą. Tai – dar didesnė Baltijos šalių prieiga prie pasaulinės SGD rinkos, regiono dujų rinkų integracijos stiprinimas, reikšmingas energetinio saugumo ir patikimumo padidėjimas, ir, žinoma, konkurencingos kainos.

Strateginės reikšmės dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai nauda – visiems Baltijos šalių dujų vartotojams (2)

Antra magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai gija jau daugiau nei mėnesį tiekiamos dujos iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Kuo Baltijos šalių regionui svarbus naujas dujotiekis?

Užsienio investuotojams – galimybė rengti kvalifikuotus darbuotojus

Viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvoje ketinantys investuoti užsienio verslininkai – reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ užsienio įmonės gali sulaukti ES fondų investicijų projektams, pagal kuriuos pačios pasirengtų sau reikalingus kvalifikuotus specialistus.

ES investicijos – nuo medicinos iki maisto produktų

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų finansiniu laikotarpiu viena iš prioritetinių krypčių yra investavimas į smulkaus ir vidutinio verslo įmones (SVV). Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis skatinamas verslumas, konkurencingumas bei įmonių kūrimasis ir plėtra regionuose. Per šį laikotarpį į SVV įmones planuojama investuoti daugiau kaip 531 mln. eurų.