„Startup.lt“ generalinis direktorius: potencialo Lietuvoje yra

„Idėjų, kurios turi potencialą tapti sėkmingais verslais, reikia ieškoti ir dirbti su jomis, tačiau jų tikrai turime pakankamai, kad jas suradus ir padėjus joms augti, galėtų gimti ir Lietuvą, ir pasaulį sudominsiantys verslai“, – teigia verslo akseleratoriaus „Startup.lt“ generalinis direktorius Ignas Kamantauskas, paklaustas apie tai, ar mūsų verslininkai gali nustebinti pasaulį.
„Trafi“, Lietuvoje žinomas kaip „maršrutai.lt“, investiciją gavo iš "Practica Capital" fondo
© DELFI

„Pažiūrėkime į Izraelį – maža valstybė, sąlyginai nedaug gyventojų, o į jų įmones investuoja tokie milžinai, kaip „Google“ ar „Microsoft“. Situacija Lietuvoje šiek tiek primena šią šalį 1990-aisiais. Taigi, kelias tolimas, tačiau įveikti skirtumą įmanomą“, – sako I. Kamantauskas.

Pasak jo, nemažai prie verslo klimato gerinimo prisidėjo ir Europos Sąjunga (ES) bei privataus sektoriaus lėšas į jaunus verslus investuojantis JEREMIE kontroliuojantysis fondas, kurį mūsų šalyje administruoja Ūkio ministerija, Ūkio ir Finansų ministerijų vardu. Jo valdomi penki rizikos kapitalo fondai padeda išskirtinėms idėjoms ir jau veikiantiems verslams augti, plėstis ir pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investicijas.

Šis fondas Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2008 m. pabaigoje Ūkio ir Finansų ministerijoms su Europos investiciniu fondu (EIF) pasirašius finansavimo sutartį. Fondo tikslas - panaudoti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas lanksčiam ir inovatyviam mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių finansavimui per rizikos kapitalo investicijas.

Kas yra verslo akseleratorius? Kaip jis padeda jauniems verslams?

„Startup.lt“ yra vieno iš JEREMIE lėšas naudojančių rizikos kapitalo fondų „Practica Seed Capital“ verslo akseleratorius, padedantis idėjos autoriams suprasti, ko reikia investuotojams, ir pateikti idėją taip, kad ji galėtų pritraukti investicijas. Turime tikrai nemažą potencialą, yra puikių idėjų, tačiau neretai trūksta supratimo, kuo turima idėja gali būti patraukli, ar ateityje ji turės galimybių vykdyti savo plėtrą užsienyje.

Kita vertus, „Practica Seed Capital“ verslo akseleratorių „Startup.lt“ domina ne visos idėjos, o tos, kurios gali itin sparčiai augti. Pavyzdžiui, jei plečiate viešbučių verslą, turėsite statyti ar pirkti pastatus. O tai, ypač jei daroma kitose šalyse, – užtrunka. Tačiau, jei sukuriate internetinę svetainę, kurioje saugomi duomenys apie daugybę viešbučių įvairiose pasaulio šalyse, verslą išplėtoti galima greičiau.

Identifikuojame tokias idėjas ir padedame komandoms jas paruošti: mokome, ką daryti su projektu, kaip gauti investicijų. Vėliau padedame šias investicijas „įdarbinti“. Tam, pirmiausia, reikia kompetencijų – neretai pirminė idėja gimsta vienam-trims žmonėms, tad plečiantis reikia galvoti apie marketingą, verslo plėtotojus. Padedame surasti tinkamus žmones, juos „prisivilioti“. Kita vertus, padedame kurti verslo plėtros strategiją – juk investuotojams reikia pakankamai greitai parodyti, kad verslas yra patrauklus.

Į mus gali kreiptis bet kas, įsteigęs įmonę Lietuvoje. Tai svarbu ir todėl, kad bent jau pirmaisiais mėnesiais su verslininkais dirbame iš tiesų intensyviai. Yra buvę atvejų, kuomet į sostinę persikėlė Kaune gyvenę žmonės, įvertinę, kad 2 valandų kasdienines keliones geriau skirti verslo plėtrai.

Kaip dirbama su įmonėmis, į kurias nusprendžiama investuoti?

Kaip pavyzdį galiu paminėti bendradarbiavimą su internetinės 3D modelių prekyvietės „CG Trader“ komanda. Sulaukę „Practica Seed Capital“ investicijos jie pirmiausia turėjo pritraukti naujų darbuotojų – padėjome jiems jų ieškoti, jei reikėjo – eidavome į darbo pokalbius. Taip pat reikėjo tobulinti produktą, atsiskaitymo sistemas. Darbo iš tiesų buvo nemažai – pirmuosius šešis mėnesius matėmės beveik kasdien. Rezultatas akivaizdus – „Startup.lt“ programoje įmonė paaugo beveik penkis kartus ir po mažiau nei metų pritraukė „Intel“ kompanijos valdomo rizikos fondo investiciją. Tai – pirmoji šio tarptautinio fondo investicija Lietuvoje.

Ar gaunate daug užklausų su idėjomis? Ar vis dar galima kalbėti apie start up‘ų bumą?

Nežinau, kiek užklausų gauna visi šioje srityje dirbantys kolegos. Manau, kad pats pikas yra praėjęs – žmonės pradeda suprasti, kad norint kalbėtis su investuotojais vien idėjos neužtenka. Pastarieji neretai užduoda daug nepatogių klausimų, į kuriuos atsakymų nerandama.

"Startup.lt" generalinis direktorius Ignas Kamantauskas
"Startup.lt" generalinis direktorius Ignas Kamantauskas
© DELFI

Tačiau tai – normalu. Ne vienas pabando sukurti savo verslą ir supranta, kad tai – labai sudėtinga. Net ir tie, kuriems pasisekė gauti finansavimą, pamato, kad tarptautinėje arenoje turi konkuruoti su pačiais geriausiais. Šia prasme tarptautinio verslo kūrimas primena olimpiadą – turi būti geriausias tarp geriausių pasaulio mastu. Todėl kai kurie nusprendžia, kad daug paprasčiau susirasti neblogai apmokamą samdomą darbą. Tačiau noriu pabrėžti – jaunimas turėtų svarstyti apie savo verslą. Jiems tai atrodo žavu, jie neturi didelių įsipareigojimų. Visada galima imti ir pabandyti.

Kokiais kriterijais vadovaujamasi atsirenkant į ką investuoti?

Pirmiausia mus domina žmonės, kurie vystys savo idėją. Norime žinoti apie jų matymą, viziją, ambicijas, gebėjimą rasti išeitį ir įkvėpti kitus prisijungti. Todėl pirminiame etape daug kalbamės ir klausomės.

Taip pat, žiūrime į patį produktą, kokią problemą jis sprendžia, koks jo unikalumas. Mus domina produktai, kurie neliks nišiniais, o bus įdomūs daugybei vartotojų visame pasaulyje. Būtent vartotojo įsitraukimas į paslaugą yra trečiasis mus dominantis elementas. Kiekvienas pradedantis verslininkas turi sau atsakyti, kodėl vartotojas turėtų rinktis būtent jo produktą. Taip pat mus domina potencialus rinkos dydis – kaip jau minėjau, siekiame investuoti į produktus, kurie populiarumo susilauktų ne tik Lietuvoje.

Apskritai, didžiulį dėmesį kreipiame į idėjos autorių nuoširdumą, kaip jie suvokia ir pripažįsta savo silpnybes ir siekia jas ištaisyti. Nuoširdumas kuriant verslą – labai svarbus.

Ko mums trūksta, kad sėkmės istorijų girdėtume daugiau?

Mums vis dar trūksta žinių apie tai, kaip kurti greitai augančius verslus. Vis dar nedaug lietuvių dirba užsienio kompanijose, augančiose pasauliniu mastu. Kuo daugiau bus tokių specialistų, kuo daugiau jų prisikviesime į Lietuvą, tuo daugiau ir greičiau išmoksime patys. Žinių perdavimas svarbi sėkmingo projekto dalis.

Norėtųsi, kad daugiau būtų kalbama ir apie dabartines sėkmės istorijas. „Mano drabužiai“, „TransferGo“, „CGTrader“ – tikrai sėkmingi projektai. Jei geri specialistai jau iš juose dirbančių žmonių girdėtų apie puikias darbo sąlygas ir augimo perspektyvas, jie tikrai pagalvotų. Jau dabar kai kurie iš šių verslų ne tik parviliojo namo lietuvaičius, bet ir pakvietė užsieniečius. Pastarieji tikrai nesibaido važiuoti į Lietuvą. Juk čia važiuojama dėl galimybių – jei pasiūlomas įdomus ir pelningas projektas, neatsisakoma.

Kita vertus, daugiau sėkmės istorijų reikia palaukti, turime būti kantrūs. Portalui „Mano drabužiai“ prireikė trejų metų. Juk negalime tikėtis, kad staiga atsiradus daugiau finansavimo visa verslo aplinka pasikeis radikaliai. Tai ypač teisinga kalbant apie start up‘us, kuomet žmonės finansavimą gauna turėdami tik pradinę idėją. Būtina ir toliau palaikyti verslui palankią infrastruktūrą ir šios sėklos suvešės.

Jau dabar turime puikių pavyzdžių: „Trafi“, Lietuvoje žinomas kaip „maršrutai.lt“, veikia Turkijoje ir Brazilijoje, „Yplan“ – Londone ir Niujorke. „Kurgyvenu.lt“ – Londone ir Berlyne, žada veiklą pradėti JAV. Galėčiau vardinti ir toliau – augame iš tiesų sėkmingai.

Kiek prie šio augimo prisidėjo Ūkio ministerijos administruojama ES struktūrinių fondų parama, teikta per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą?

Rizikos kapitalo rinka, kuomet investuotojai perka perspektyvių įmonių akcijas, taip sudarydami joms galimybes sparčiau augti, Lietuvoje egzistavo jau seniai. Tačiau investuotojus pirmiausia domino jau veikiančios, nemažą patirtį turinčios įmonės.

Nuo 2010 metų, kuomet veiklą pradėjo iš dalies JEREMIE kontroliuojančiojo fondo lėšomis įsteigti penki rizikos kapitalo fondai, investuojantys į skirtingos stadijos verslus, atsirado žymiai daugiau galimybių nedideliems, jauniems verslams. Su „Practica Seed Capital“ investicijų gali sulaukti vadinamieji „seed“ stadijos start up‘ai, kuomet turima tik idėja. Jiems padedama dar du metus, o tai reiškia, kad verslininkai gali du metus vystyti projektą dar neturėdami realių pajamų.

Svarbu ir tai, kad drauge su idėjos autoriumi dirbame „kurdami“ patį projektą – juk po pirmųjų bandymų rinkoje jis gali nemažai keistis. Pavyzdžiui, „CG Trader“ ruošėsi pardavinėti modelius, kurie nebuvo tinkami spausdinimui. Įvertinus rinkos poreikius, nuspręsta tą pakeisti. Dabar įmonės sėkmė smarkiai siejama su 3D spausdinimo revoliucija. Kita verslas, „Gifty“, atsirado norint leisti vartotojams dovanoti dovanas mobiliuoju telefonu. Tačiau jau dirbant pastebėta, kad žmonės mieliau linksta jas teikti asmeniškai, tad daug didesnius pinigus galima uždirbti įgalinant dideles įmones dovanoti dovanas lojaliems klientams. Taigi, per pirmuosius metus klaidų ir bandymo keliu iš esmės kuriamas stabilaus, perspektyvaus, augančio verslo modelis.

Svarbu pabrėžti, kad investuojame tik į didelį potencialą turinčias idėjas. Ateityje būtina, kad ir toliau prie idėjų skatinimo būtų prisidedama taip pat aktyviai kaip ir dabar. Suaktyvėjusi rizikos kapitalo rinka, tinkamas ES lėšų panaudojimas ir privačių lėšų pritraukimas padėjo mūsų verslininkams. Jei šios politikos bus laikomasi, tikiu, kad po kelerių metų išgirsime apie dar daugiau Lietuvoje gimusių perspektyvių verslų.

 

Euro efektas

Panemunės pilis prikelta antram gyvenimui (12)

Pasinaudojant Ūkio ministerijos administruojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis, Lietuvoje vienas po kito tvarkomi ir rekonstruojami dvarai ir pilys, traukiantys turistus ir tampantys regioniniais kultūros centrais.

Kauno IX forto muziejuje – malonios staigmenos lankytojams

Jau šios vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį – duris atvers atsinaujinęs Kauno IX forto muziejus, kur lankytojai galės susipažinti su restauruotomis erdvėmis bei teikiamomis naujomis paslaugomis.

Lazdynų Pelėdos tėviškė grąžinta kultūros paveldui

Akmenės krašte mažai išlikusių autentiškų dvarų, tad atnaujintas Paragių dvaras, kuriame gimė Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjusios seserys rašytojos, dėl savo istorijos, architektūrinės ir kultūrinės vertės yra pats svarbiausias visiems akmeniškiams. O pastaruoju metu dvarą įvertino ir turistai, apsilankantys čia tiesiog pasižiūrėti unikalaus ir autentiško medinės architektūros kultūros paveldo objekto.

Rizikos kapitalo fondai padeda verslui pritraukti naujas investicijas

Norint atkreipti investuotojų dėmesį, vien idėjos neužtenka. Ūkio ministerijos iniciatyva įsteigtas JEREMIE kontroliuojantysis fondas, po kuriuo „slepiasi“ penki rizikos kapitalo fondai, investuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas į skirtingos stadijos verslus.

Rašytojos Žemaitės jubiliejui – atnaujinta gimtoji dvaro sodyba (1)

Birželio mėnesio pradžioje minimas vienos žymiausių Lietuvos prozininkės Julijos Beniševičiūtės-Žymantienės, geriau visiems žinomos Žemaitės slapyvardžiu, 170-ąsias gimimo metines lietuviai pasitiks iškilmingai jos gimtojoje Bukantės dvaro sodyboje vyksiančiuose renginiuose. Nors dar prieš keletą metų niekas nebūtų patikėjęs, kad buvusį avarinės būklės pastatą apskritai įmanoma paversti lankytojų traukos centru.