aA
Metų pradžioje vilnietis Andrius Stanislovaitis pravėrė „Maistinių vabzdžių fermos“ duris. Lietuvoje tai yra pirmoji įmonė, užsiimanti šių gyvių auginimu. Nors daugeliui lietuvių vabzdžių valgymas skamba itin egzotiškai, tačiau susidomėjimas, anot įkūrėjo, auga. Pasaulyje populiarėjanti nauja veikla vadinama ateities maistu ir verslu, mat ji užsienyje sulaukia milijoninių investicijų.
© DELFI montažas

Teisininkas kardinaliai pakeitė sritį

Andrius pagal išsilavinimą yra teisininkas, tad iš pat pradžių su dabartine veikla jis neturėjo nieko bendro. Šiuo metu vabzdžių ferma yra jo pagrindinis darbas, kuriuo pradėjo domėtis prieš kelerius metus. Kurį laiką vyras ieškojo Lietuvoje naujos, dar negirdėtos veiklos ir vieną dieną visai netyčia kilo svirplių auginimo idėja.

„Iš pradžių dirbau su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, vėliau nusprendžiau iš esmės viską pakeisti ir kaip tik mano rankose pasitaikė svirplys. Dukterėčia augina vorą ir kartą manęs paprašė parvežti svirplių, nes pati yra ne vilnietė, o vienas vyras jais prekiavo Vilniuje. Man jie labai patiko, pasidomėjau internete, kas tai per gyvis, ir radau informacijos, kad pasaulyje, ypač JAV, apie juos kalba kaip apie ateities maistą ir verslą“, – prisimena verslininkas.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pašnekovas, nusipirkęs svirplių, ėmė juos pats auginti, o po poros mėnesių išdrįso jų paragauti. Taigi sausio mėnesį Vilniaus apskrityje, Buivydžių kaime, 800 kv. m dydžio pastate vilnietis atidarė poros šimtų kvadratinių metrų svirplių auginimo fermą, į kurios patalpų įrengimą verslininkas investavo beveik 150 tūkst. eurų.

Pagrindinė įmonės gaminama produkcija yra svirplių miltai, kurie įvairiai naudojami maisto pramonėje, žuvininkystėje ir paukštynuose. Šiuo metu didžioji produkcijos dalis yra eksportuojama, tačiau Andrius pastebi vis didėjantį susidomėjimą ir iš Lietuvos restoranų.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ateities maistas, kuris taps mėsos pakaitalu

Kasdien maisto pramonėje naudojama vis daugiau maistinių vabzdžių, kurie, manoma, ateityje mažėjant maisto atsargoms, turėtų pakeisti mėsą, mat savo sudėtyje jie turi itin daug baltymų – apie 60 proc. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 2 tūkst. valgomų vabzdžių rūšių. Kol kas pagrindinės rūšys, patvirtintos Europos Sąjungos, yra septynios: juodosios plokščiamusės, kambarinės musės, didieji milčiai, malūniniai juodvabaliai, juostuotieji, jamaikiniai bei naminiai svirpliai. Verslininkas augina tik pastaruosius, kurių kiaušinių iš Suomijos parsivežė apie 50 tūkst.

„Kitos rūšys man neįdomios. Turėjau kelias dėžes milčiaus, tačiau jie man ne taip patiko. Visus, išskyrus muses, ragavau. Džiovinto svirplio skonis yra kaip riešuto ir saulėgrąžos. Svirplys yra viena, o kai imi kirminą, jau ir pačiam neramu. Tačiau taip tik pirmą kartą. Visgi daugiau kažkaip stipriai ir nekilo noras“, – pripažįsta svirplių augintojas.

Kaip pasakoja Andrius, vienas lietuvis augina muses, kurias greičiausiai deda į šunų ėdalą, paukščių, žuvų ir vištų lesalą, taigi kol kas jas parduoda ne žmonių vartojimui.

Anot pašnekovo, šis maistas pasaulyje sparčiai populiarėja dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, valgomieji vabzdžiai yra maistingas ir klimatui nekenksmingas maistas. Daugelio valgomųjų vabzdžių rūšių baltymų kiekis yra didelis ir apima daug mikroelementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Maža to, jiems reikia kur kas mažiau vandens ir maisto nei galvijams, taip pat svirpliai neišleidžia tiek kenksmingų dujų, fermos užima gerokai mažiau vietos ir jų išlaikymas nepalyginamai pigesnis. Pavyzdžiui, užauginti kilogramą svirplių reikia 2 kg pašaro, kai kiaulei ar jaučiui jo reikėtų penkis kartus daugiau, neskaitant laiko ir vandens sąnaudų.

Lietuviams vis dar egzotika

„Kai pasakau, kad auginu svirplius, sulaukiu įvairių reakcijų: ką? Kvailas, nu bet iš tavęs visko galima tikėtis... O tada kyla jau kitas klausimas: kada bus galima paragauti?“ – šypsosi verslininkas.

Nors lietuviams vabzdžių valgymas skamba vis dar egzotiškai, pašnekovas tikisi po truputį įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kad žmonėms nekiltų atmetimo reakcija dėl svirplio formos, iš jų gaminami miltai. Tarkim, į duoną ar bandelę įmaišius apie 10 proc. svirplių miltų, šie skonio nepakeis, tik suteiks tamsesnę spalvą ir ženkliai išaugs gaminio maistinė vertė“, – aiškina A. Stanislovaitis.

Taip pat iš maistinių svirplių gaminami užkandžiai – su prieskoniais džiovinti svirpliai, kurie yra tarsi traškučiai ar kepta duona. Tokį užkandį jau reikia valgyti visą tikruoju svirplio pavidalu. „Kiek iš pažįstamų bandė ragauti, daugiausia laužėsi mergina, o po trečio alaus viskas tiko ir labai patiko. Studentas brolis buvo grįžęs iš Anglijos, pamaitino savo draugus, tai jie su tais svirpliais šėlo. Vaikinai nebijo, bet su merginom sudėtingiau“, – pripažįsta verslininkas.

Lietuvoje šis užkandis dar neprigijo, tad Andrius svirplius tiekia lietuviams, kurie iš jų gamina sveikuoliškus batonėlius sportininkams ir juos pardavinėja Prancūzijoje.

„Batonėlis, mažesnis už standartinį šokoladuką, kainuoja apie 2,5 Eur, pakuotė traškučių – apie 5 Eur. Kilogramas šaldytų svirplių – apie 20 Eur, o kilogramas miltų apie 50 Eur. Taigi produkcija skirta dar ne masiniam vartojimui“, – kainas įvardija vabzdžių augintojas.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvoje konkurencijos nejaučia

Kaip pasakoja verslininkas, Europoje ši neįprasta veikla pamažu įgauna pagreitį: suomiai gamina „Fazer“ duoną, į kurią deda svirplių miltų, danai, olandai, anglai irgi augina svirplius, įkūrė fermas, kurios sparčiai plečiasi. Andrius kelis kartus važiavo į šių šalių augintojų organizuojamus mokymus, o iš pradžių mokėsi iš „Youtube“.

„Vienas dalykas žiūrėti „Youtube“, o kai pradėjau auginti, supratau, kad teorija su praktika nieko panašaus neturi. Tada pats nuvažiavau į kelis 4-5 val. mokymus Suomijoje ir Danijoje ir taip sutaupiau kelis mėnesius“, – pasakoja vabzdžių augintojas.

Lietuvoje taip pat po truputį dygsta maistinių vabzdžių fermos. Anot pašnekovo, Alytuje mokslininkai augina, tiria ir prekiauja vabzdžiais, tačiau ne pramoniniais kiekiais. Taip pat vienas palangiškis augina egzotiškus gyvius – vorus ir svirplius, tuo užsiima dar viena kaunietė, kuri iš vabzdžių gamina maisto produktus. Nors Lietuvoje tokia verslo forma populiarėja, tačiau Andrius nejaučia konkurencijos.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Konkurencijos nebijau, nes vienintelis Lietuvoje vedu mokymus ūkininkams. Šiandien poreikis didesnis už mūsų galimybes. Kiek po metų išsiplėsime ir kiek galėsime aprūpinti, dar neaišku. Dabar vabzdžiais galime aprūpinti pavienius virtuvės šefus, nedideles salotų užkandines. Jei norėtume eiti į prekybos tinklus, be didelių kiekių – tonų – niekas su mumis nekalbėtų. Todėl Klaipėdoje planuojame steigti vabzdžių augintojų asociaciją, kooperuotis ir bendrai siūlyti produkciją prekybos tinklams“, – ateities planus pasakoja verslininkas.

Tūkstančius galima susikrauti ir Lietuvoje

Verslininkas turi dvi patalpas, kuriose augina maistinius vabzdžius. Mažesnes – apie 20 kv. m – jis įsikūręs Antakalnyje, kur gyvena ir pats, o kelių šimtų kv. m ferma veikia Vilniaus rajone. Anot pašnekovo, norint imtis šio verslo reikia apie 5 tūkst. eurų investicijų: 20 kv. m patalpų įrengimui jis skyrė apie 3-4 tūkst. eurų, o tūkstantį – vabzdžių kiaušiniams. Be to, anot jo, galima bandyti gauti nemenką Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, kuri skirta verslumo skatinimui kaimo vietovėse, – net iki 40 tūkst. eurų.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pragyventi ir užsidirbti galima iš maždaug 20 kv. metrų fermos. Be jokių samdomų darbuotojų, turint nuosavas patalpas, per mėnesį galima gauti apie porą tūkstančių pajamų, iš kurių apie 500 eurų išeis išlaidoms: šildymui, maistui, vandeniui. Kilogramas pašaro kainuoja apie eurą, o su siuntimu iš Suomijos – apie du“, – aiškina Andrius.

Anot jo, tai yra finansiškai perspektyvi sritis: „JAV startuoliai gauna milijoninę paramą, Izraelis irgi verčiasi per galvą – investuoja milijonus į nedidelius ūkius. Europoje neblogai pasispardo suomiai, dainai bei olandai. Manau, kad ir Lietuvoje galima kalbėti apie milijonus, jei įsirengtume dideles patalpas kaip suomiai – po kelis šimtus ar net tūkstančius kvadratų.“

Jis pateikia Baltarusijos pavyzdį, kuris, anot pašnekovo, būtų artimiausias Lietuvai. Nedidelė kelių šimtų 2-3 žmonių šeimos ferma per metus gauna apie 80 tūkst. dolerių pelną. „Tiek žmonių pilnai užtenka aptarnavimui. Jie negamina produkcijos, parduoda šaldytus vabzdžius ir veža į Prancūziją. Lygiai taip pat galima veikti ir Lietuvoje, tik dar lengviau lietuviams būtų juos išvežti, nes nereikia mokėti muitų“, – aiškina Andrius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(165 žmonės įvertino)
4.6424

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (43)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...

Šie vaikai greičiausiai uždirba daugiau nei jūs: ką jie veikia? (10)

Šie vaikai keičia nuostatas, ką reiškia susilaukti sėkmės – kai kurie iš jų dar netapo...

„Černobylyje“ sužibėjęs jaunasis aktorius Deividas Breivė – apie serialo užkulisius ir aktoriaus duoną (7)

Jaunosios kartos aktoriaus Deivido Breivės vardas kino filmų titruose ryškiau sužibo jam...

Legendinė miesto puošėja Gražina 47 metus į darbą ėjo linksma, nors kitur siūlė net trigubą atlyginimą (3)

Absoliuti Palangos – o gal ir pajūrio krašto? – darbo veteranė Gražina Kuleševičienė,...

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (43)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (9)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (336)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (53)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (509)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (15)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (28)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...