aA
Metų pradžioje vilnietis Andrius Stanislovaitis pravėrė „Maistinių vabzdžių fermos“ duris. Lietuvoje tai yra pirmoji įmonė, užsiimanti šių gyvių auginimu. Nors daugeliui lietuvių vabzdžių valgymas skamba itin egzotiškai, tačiau susidomėjimas, anot įkūrėjo, auga. Pasaulyje populiarėjanti nauja veikla vadinama ateities maistu ir verslu, mat ji užsienyje sulaukia milijoninių investicijų.
Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI montažas

Teisininkas kardinaliai pakeitė sritį

Andrius pagal išsilavinimą yra teisininkas, tad iš pat pradžių su dabartine veikla jis neturėjo nieko bendro. Šiuo metu vabzdžių ferma yra jo pagrindinis darbas, kuriuo pradėjo domėtis prieš kelerius metus. Kurį laiką vyras ieškojo Lietuvoje naujos, dar negirdėtos veiklos ir vieną dieną visai netyčia kilo svirplių auginimo idėja.

„Iš pradžių dirbau su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, vėliau nusprendžiau iš esmės viską pakeisti ir kaip tik mano rankose pasitaikė svirplys. Dukterėčia augina vorą ir kartą manęs paprašė parvežti svirplių, nes pati yra ne vilnietė, o vienas vyras jais prekiavo Vilniuje. Man jie labai patiko, pasidomėjau internete, kas tai per gyvis, ir radau informacijos, kad pasaulyje, ypač JAV, apie juos kalba kaip apie ateities maistą ir verslą“, – prisimena verslininkas.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pašnekovas, nusipirkęs svirplių, ėmė juos pats auginti, o po poros mėnesių išdrįso jų paragauti. Taigi sausio mėnesį Vilniaus apskrityje, Buivydžių kaime, 800 kv. m dydžio pastate vilnietis atidarė poros šimtų kvadratinių metrų svirplių auginimo fermą, į kurios patalpų įrengimą verslininkas esą investavo beveik 150 tūkst. eurų.

Pagrindinė įmonės gaminama produkcija yra svirplių miltai, kurie įvairiai naudojami maisto pramonėje, žuvininkystėje ir paukštynuose. Šiuo metu didžioji produkcijos dalis yra eksportuojama, tačiau Andrius pastebi vis didėjantį susidomėjimą ir iš Lietuvos restoranų.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ateities maistas, kuris taps mėsos pakaitalu

Kasdien maisto pramonėje naudojama vis daugiau maistinių vabzdžių, kurie, manoma, ateityje mažėjant maisto atsargoms, turėtų pakeisti mėsą, mat savo sudėtyje jie turi itin daug baltymų – apie 60 proc. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 2 tūkst. valgomų vabzdžių rūšių. Kol kas pagrindinės rūšys, patvirtintos Europos Sąjungos, yra septynios: juodosios plokščiamusės, kambarinės musės, didieji milčiai, malūniniai juodvabaliai, juostuotieji, jamaikiniai bei naminiai svirpliai. Verslininkas augina tik pastaruosius, kurių kiaušinių iš Suomijos parsivežė apie 50 tūkst.

„Kitos rūšys man neįdomios. Turėjau kelias dėžes milčiaus, tačiau jie man ne taip patiko. Visus, išskyrus muses, ragavau. Džiovinto svirplio skonis yra kaip riešuto ir saulėgrąžos. Svirplys yra viena, o kai imi kirminą, jau ir pačiam neramu. Tačiau taip tik pirmą kartą. Visgi daugiau kažkaip stipriai ir nekilo noras“, – pripažįsta svirplių augintojas.

Kaip pasakoja Andrius, vienas lietuvis augina muses, kurias greičiausiai deda į šunų ėdalą, paukščių, žuvų ir vištų lesalą, taigi kol kas jas parduoda ne žmonių vartojimui.

Anot pašnekovo, šis maistas pasaulyje sparčiai populiarėja dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, valgomieji vabzdžiai yra maistingas ir klimatui nekenksmingas maistas. Daugelio valgomųjų vabzdžių rūšių baltymų kiekis yra didelis ir apima daug mikroelementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Maža to, jiems reikia kur kas mažiau vandens ir maisto nei galvijams, taip pat svirpliai neišleidžia tiek kenksmingų dujų, fermos užima gerokai mažiau vietos ir jų išlaikymas nepalyginamai pigesnis. Pavyzdžiui, užauginti kilogramą svirplių reikia 2 kg pašaro, kai kiaulei ar jaučiui jo reikėtų penkis kartus daugiau, neskaitant laiko ir vandens sąnaudų.

Lietuviams vis dar egzotika

„Kai pasakau, kad auginu svirplius, sulaukiu įvairių reakcijų: ką? Kvailas, nu bet iš tavęs visko galima tikėtis... O tada kyla jau kitas klausimas: kada bus galima paragauti?“ – šypsosi verslininkas.

Nors lietuviams vabzdžių valgymas skamba vis dar egzotiškai, pašnekovas tikisi po truputį įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kad žmonėms nekiltų atmetimo reakcija dėl svirplio formos, iš jų gaminami miltai. Tarkim, į duoną ar bandelę įmaišius apie 10 proc. svirplių miltų, šie skonio nepakeis, tik suteiks tamsesnę spalvą ir ženkliai išaugs gaminio maistinė vertė“, – aiškina A. Stanislovaitis.

Taip pat iš maistinių svirplių gaminami užkandžiai – su prieskoniais džiovinti svirpliai, kurie yra tarsi traškučiai ar kepta duona. Tokį užkandį jau reikia valgyti visą tikruoju svirplio pavidalu. „Kiek iš pažįstamų bandė ragauti, daugiausia laužėsi mergina, o po trečio alaus viskas tiko ir labai patiko. Studentas brolis buvo grįžęs iš Anglijos, pamaitino savo draugus, tai jie su tais svirpliais šėlo. Vaikinai nebijo, bet su merginom sudėtingiau“, – pripažįsta verslininkas.

Lietuvoje šis užkandis dar neprigijo, tad Andrius svirplius tiekia lietuviams, kurie iš jų gamina sveikuoliškus batonėlius sportininkams ir juos pardavinėja Prancūzijoje.

„Batonėlis, mažesnis už standartinį šokoladuką, kainuoja apie 2,5 Eur, pakuotė traškučių – apie 5 Eur. Kilogramas šaldytų svirplių – apie 20 Eur, o kilogramas miltų apie 50 Eur. Taigi produkcija skirta dar ne masiniam vartojimui“, – kainas įvardija vabzdžių augintojas.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvoje konkurencijos nejaučia

Kaip pasakoja verslininkas, Europoje ši neįprasta veikla pamažu įgauna pagreitį: suomiai gamina „Fazer“ duoną, į kurią deda svirplių miltų, danai, olandai, anglai irgi augina svirplius, įkūrė fermas, kurios sparčiai plečiasi. Andrius kelis kartus važiavo į šių šalių augintojų organizuojamus mokymus, o iš pradžių mokėsi iš „Youtube“.

„Vienas dalykas žiūrėti „Youtube“, o kai pradėjau auginti, supratau, kad teorija su praktika nieko panašaus neturi. Tada pats nuvažiavau į kelis 4-5 val. mokymus Suomijoje ir Danijoje ir taip sutaupiau kelis mėnesius“, – pasakoja vabzdžių augintojas.

Lietuvoje taip pat po truputį dygsta maistinių vabzdžių fermos. Anot pašnekovo, Alytuje mokslininkai augina, tiria ir prekiauja vabzdžiais, tačiau ne pramoniniais kiekiais. Taip pat vienas palangiškis augina egzotiškus gyvius – vorus ir svirplius, tuo užsiima dar viena kaunietė, kuri iš vabzdžių gamina maisto produktus. Nors Lietuvoje tokia verslo forma populiarėja, tačiau Andrius nejaučia konkurencijos.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Konkurencijos nebijau, nes vienintelis Lietuvoje vedu mokymus ūkininkams. Šiandien poreikis didesnis už mūsų galimybes. Kiek po metų išsiplėsime ir kiek galėsime aprūpinti, dar neaišku. Dabar vabzdžiais galime aprūpinti pavienius virtuvės šefus, nedideles salotų užkandines. Jei norėtume eiti į prekybos tinklus, be didelių kiekių – tonų – niekas su mumis nekalbėtų. Todėl Klaipėdoje planuojame steigti vabzdžių augintojų asociaciją, kooperuotis ir bendrai siūlyti produkciją prekybos tinklams“, – ateities planus pasakoja verslininkas.

Tūkstančius galima susikrauti ir Lietuvoje

Verslininkas turi dvi patalpas, kuriose augina maistinius vabzdžius. Mažesnes – apie 20 kv. m – jis įsikūręs Antakalnyje, kur gyvena ir pats, o kelių šimtų kv. m ferma veikia Vilniaus rajone. Anot pašnekovo, norint imtis šio verslo reikia apie 5 tūkst. eurų investicijų: 20 kv. m patalpų įrengimui jis skyrė apie 3-4 tūkst. eurų, o tūkstantį – vabzdžių kiaušiniams. Be to, anot jo, galima bandyti gauti nemenką Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, kuri skirta verslumo skatinimui kaimo vietovėse, – net iki 40 tūkst. eurų.

Vilnietis atrado aukso gyslą: užsieniečiai dėl to pametę galvas, o lietuviai šiurpsta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pragyventi ir užsidirbti galima iš maždaug 20 kv. metrų fermos. Be jokių samdomų darbuotojų, turint nuosavas patalpas, per mėnesį galima gauti apie porą tūkstančių pajamų, iš kurių apie 500 eurų išeis išlaidoms: šildymui, maistui, vandeniui. Kilogramas pašaro kainuoja apie eurą, o su siuntimu iš Suomijos – apie du“, – aiškina Andrius.

Anot jo, tai yra finansiškai perspektyvi sritis: „JAV startuoliai gauna milijoninę paramą, Izraelis irgi verčiasi per galvą – investuoja milijonus į nedidelius ūkius. Europoje neblogai pasispardo suomiai, dainai bei olandai. Manau, kad ir Lietuvoje galima kalbėti apie milijonus, jei įsirengtume dideles patalpas kaip suomiai – po kelis šimtus ar net tūkstančius kvadratų.“

Jis pateikia Baltarusijos pavyzdį, kuris, anot pašnekovo, būtų artimiausias Lietuvai. Nedidelė kelių šimtų 2-3 žmonių šeimos ferma per metus gauna apie 80 tūkst. dolerių pelną. „Tiek žmonių pilnai užtenka aptarnavimui. Jie negamina produkcijos, parduoda šaldytus vabzdžius ir veža į Prancūziją. Lygiai taip pat galima veikti ir Lietuvoje, tik dar lengviau lietuviams būtų juos išvežti, nes nereikia mokėti muitų“, – aiškina Andrius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(171 žmogus įvertino)
4.5965

Daugiau nei pusę gyvenimo Vytautas praleido laivuose: papasakojo apie nuotykius jūroje ir susidūrimą su piratais (30)

Kapitonas Vytautas Valteras jūroje dirba jau daugiau nei pusę savo gyvenimo. Jis sutinka – šiame...

Kita karinio aerodromo skrydžių vadovo darbo pusė: iš 32 metrų aukščio stebi ne tik naikintuvus, bet ir neįtikėtino grožio saulėlydžius (7)

Šiaulių skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas Tadas Sidaravičius pasakoja, kad darbas iš...

Išgyvenimo treneris pasakoja apie mažai kam tinkantį darbą: realybėje viskas kitaip nei rodo per televiziją (9)

Ką daryti, jei vėl atsidurtume panašioje situacijoje kaip tą, kurią sukėlė koronavirusas , ir...

Malonumą mylėtis moterims padedanti atrasti Edita: Lietuvoje seksualumo tema buvo tabu, tačiau vyksta atgimimas (315)

Nors pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu labai svarbus kiekvieno sveikatai ir laimei, apie tai...

Savanorė Viktorija – apie močiutę Redą: ši moteris yra pavyzdys, kokie gali būti senjorai (2)

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Viktorija Urbonienė jau kurį laiką lanko Visagine...

Top naujienos

Egzotišku kraštu susižavėjusios lietuvių poros atostogas apkartino kelionė namo: už tokią „staigmeną“ gali padėkoti tautiečiams (36)

Jau skrendant iš Kolumbijos namo, Barankilo oro uoste, pareigūnai sulaikė mūsų pasus ilgiau nei...

Palangos svečiai nesikuklino pozuoti ir parodė šių metų paplūdimio madas (223)

Nors dangus – cepelino spalvos ir saulė Palangą pirmadienį nutvieskė vos retsykiais,...

Ruošiasi leisti šeimos gydytojams nedirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis: ligoninės įspėja – bus blogai (116)

Seime svarstoma iniciatyva nuimti teisinę prievolę šeimos gydytojo paslaugoms būti prieinamoms...

Garsios Kauno medikų šeimos tragedija: į laisvę išėjusį sūnų vėl klampina itin sunkūs kaltinimai (124)

Kauno apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kvaišalų prekyba itin stambiu...

Dėl Messi nesijaudinantis „Barcelona“ prezidentas: Šaras visada buvo mūsų klubo ambasadorius (4)

Šarūno Jasikevičiaus pristatymas Barselonos „ Camp Nou “ stadione pirmadienį prasidėjo nuo...

Paskui Jasikevičių į Barseloną išvyksta ir Maskoliūnas bei Masiulis (224)

Kauno „Žalgirio“ klubui atsisveikinus su vyriausiuoju komandos treneriu Šarūnu Jasikevičiumi,...

Prasmingą datą pasirinkę Laura ir Šarūnas Mazalai susituokė bažnyčioje: jausmas širdy tikrai kitoks (23)

Lygiai prieš penkerius metus oficialiai vyru ir žmona tapę Laura (30) ir Šarūnas Mazalai (32)...

Mantas Petruškevičius: pramogų pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuriuo visiškai pasitikiu (15)

„Aš norėjau būti tam tikroje publikoje, bendrauti su tam tikrais žmonėmis, buvau užsibrėžęs...

Trys žingsniai, kurie padės paaugliui pasirinkti tinkamą profesiją (2)

„Jeigu būdama paauglė būčiau panaudojusi tuos būdus, kuriais dabar jau dalinuosi su kitais -...

Svajonių mylimasis buvo tobulas ir man, ir vaikams – viltys dužo po lemtingo savaitgalio prie jūros (94)

Viskas prasidėjo labai gražiai, sakyčiau, net fatališkai. Susimatch’inom „ Tinderyje “,...

|Maža didelių žinių kaina