Viena priežasčių, dėl ko jauni žmonės nesiryžta savo karjeros sieti su statybomis – įsisenėję stereotipai: pamirškite tvankius statybininkų vagonėlius

Nors statybų sektoriaus veiklą ir jos rezultatus miestuose nesunku pastebėti plika akimi, šią sritį ir joje dirbančiųjų kasdienybę gaubia nemažai mitų ir stereotipų. Dažnas karjerą statybų srityje vis dar sieja išskirtinai su fiziškai sunkiu darbu, triukšmu ir dulkėmis, tvankiais statybininkų vagonėliais, praėjusio amžiaus technologijomis ir ne pačia patraukliausia darbo kultūra. Visgi šie stereotipai turi mažai ką bendro su pažangiausiomis technologijomis ir skaitmeniniais sprendimais apsiginklavusia, šiuolaikinius projektų valdymo bei vadybos principus taikančia, modernia statyba, kurioje šiandien dažnai persipina inžinerijos, IT, miestų planavimo ir net aplinkosaugos kompetencijos.

Statybų sritis sparčiai keičiasi

Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorės Nerilės Naprienės teigimu, įsisenėję stereotipai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios jauni žmonės dažnai nesiryžta savo karjeros sieti su statybų sritimi. Dėl to galimybes praranda tiek jie patys, tiek ir visas statybų sektorius, kuriam svarbu pritraukti gerų specialistų.

„Apie karjeros pasirinkimus svarstantys jauni žmonės dažnai nesusimąsto, kiek naujų galimybių slypi skaitmeninėje statyboje, neturi pakankamai žinių apie statybos sektoriaus pažangą – tiek kalbant apie darbe naudojamas technologijas, medžiagas, mechanizmus ir projektų valdymo sprendimus, tiek apie kolektyvo kultūrą, karjeros, augimo ir atlygio galimybes. Tai lemia darbininkų ir inžinerijos specialistų trūkumą. Ypač ryškus darbuotojų stygius artimiausiu metu bus juntamas infrastruktūros srityje, nes stebimas sparčiai mažėjantis stojančiųjų į Kelių inžinerijos studijas skaičius“, – sako N. Naprienė.

Specialistų poreikis didėja

Šias tendencijas patvirtina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis. Jo teigimu, per paskutinius 3-4 metus studentų priėmimas į statybos inžinerijos studijas Lietuvoje sumažėjo apie 25 proc. Visgi, KTU atstovo manymu, artimiausiais metais situacija turėtų pasikeisti, o norinčių studijuoti statybos inžineriją padaugėti.

„Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra auganti, šalis yra statybos paslaugų ir produktų eksportuotoja, tad sektorius gali pasiūlyti patrauklias darbo vietas. Kita priežastis yra susijusi su globaliu kontekstu. Klimato kaitos iššūkiai ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar kartą demonstruoja, kokia svarbi yra miestų ir transporto infrastruktūra, tvari statyba bei energetiškai taupūs pastatai, atsinaujinančios energetikos plėtra, o taip pat – kiek išteklių reikalauja atstatymas po katastrofinių įvykių“, – sako dr. A. Jurelionis.

Anot dr. Jurelionio, Lietuvos taip pat laukia pastatų renovacijos ir konversijos banga, kuri tampa įmanoma dėl skaitmenizacijos, surenkamosios gamybos, taikomų naujų medžiagų ir technologijų. Dėl šių veiksnių statybos inžinierių profesija tampa ne tik itin paklausi ir patraukli, bet – ne mažiau svarbu – ir labai prasminga. Akademinės bendruomenės atstovo įsitikinimu, Lietuvai bei visam pasauliui kūrybingų ir talentingų statybos inžinierių reikia labiau nei bet kada anksčiau.

Motyvuoja noras prisidėti prie tvarių miestų plėtros

Prasmingumo aspektą pabrėžia ir N. Naprienė. Ji sako, kad bendraujant tiek su daug patirties statybos sektoriuje turinčiais specialistais, tiek su karjerą šioje srityje dar tik pradedančiais galima pastebėti, kad darbuotojams yra itin svarbu jausti savo indėlį į šiuolaikiškų ir tvarių miestų bei infrastruktūros kūrimą.

„Pamenu, vienas iš mūsų darbuotojų dar būdamas studentu paklaustas apie specialybės pasirinkimą, pabrėžė, kad jį nulėmė noras didžiuotis pastatytais objektais ir įgyvendintais projektais. Manau, kad tai į priekį veda daugelį statybos sektorių pasirenkančių žmonių. Galiu pasidžiaugti, kad dauguma į bendrovę ateinančių naujų darbuotojų pasižymi išties didele motyvacija ir pasiryžimu augti. Statybų sritį pasirenkantis jaunimas taip pat išsiskiria aukštu ekologiniu sąmoningumu, tvarumo svarbos supratimu. Jauniems žmonėms svarbu, kad įmonė, į kurią jie ateina dirbti, taiko ir ieško tvarių statybos sprendimų – pavyzdžiui, mažina CO2 emisiją“, – sako N. Naprienė.

Statybose – vis daugiau inovacijų

Savo ruožtu KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas dr. Darius Pupeikis pažymi, kad statyba yra itin plati ir įvairių kompetencijų reikalaujanti sritis, kurioje save gali atrasti kone kiekvienas. Vien statybų aikštele ji neapsiriboja, nes kiekvieno statinio gyvavimo ciklas yra gerokai ilgesnis ir apima planavimą, projektavimą, gamybą, statybą, naudojimą bei priežiūrą.

„Šiandien statyboje neabejotinai yra svarbios ne tik inžinerinės kompetencijos, bet ir vadybiniai, analitiniai gebėjimai, IT srities žinios, kalbų mokėjimas. Statybos sričiai vystantys joje reikalingų kompetencijų spektras dar labiau plėstis. Manau, kad statybų ateitis yra susijusi su dviem pagrindinėmis inovacijų kryptimis. Pirmoji – tai skaitmenizavimas, kuris yra susijęs su struktūruotų skaitmeninių duomenų kūrimu ir naudojimu visame statinio gyvavimo cikle. Čia aktualios tokios metodologijos ir technologijos kaip statinių informacinis modeliavimas, skaitmeninių dvynių kūrimas, statinių duomenų analitika ir taikomasis mašininis mokymasis bei dirbtinis intelektas“, – sako dr. D. Pupeikis.

Anot dr. D. Pupeikio, antroji kryptis yra tvarumas. Ji apima statinių energetinį efektyvumą, poveikį aplinkai, CO2 pėdsako matavimą ir mažinimą, statybos elementų perdirbimo galimybes, integralumą su išmaniųjų miestų sprendimais visame statinio gyvavimo cikle. Šios sritys statybos srityje yra vienos perspektyviausių ir teikia aiškią naudą kuriant tvarią, energiniu požiūriu efektyvią ir šiuolaikiškus iššūkius atliepiančią užstatytą aplinką.

Svarbus verslo ir universitetų bendradarbiavimas

Visi pašnekovai sutinka, kad norint sudominti jaunus žmones statybos sritimi ir pritraukti į ją specialistų yra svarbus šį sektorių atstovaujančio verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas. N. Naprienė sako, kad „YIT Lietuva“ nuolat įgyvendina įvairias bendradarbiavimo programas su mokymo įstaigomis – dalyvauja karjeros dienų renginiuose, organizuoja paskaitas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos švietimo įstaigose, steigia stipendijas, organizuoja patyrusių ir kvalifikuotų specialistų teikiamas individualias karjeros konsultacijas studentams, kviečia jaunimą pamatyti bendrovės gyvenimą iš arti „Atvirų durų dienose“.

„Siekiame jauniems žmonėms parodyti, koks platus gali būti akademinėje bendruomenėje įgytų žinių pritaikymo spektras. Studentų susitikimų su padalinių vadovais metu pristatomi gamybos procesai, konstruktorių-technologų veiklos, pasiūlymų rengimo specifika, konkrečios kompetencijos, reikalingos tam tikrose statybų srityse, didelės organizacijos veikimo, komandinio darbo principai ir pan. Studentai aplanko plėtojamų objektų statybų aikšteles. Studentams labai pravartu pabendrauti ne tik su aikštelių vadovais, bet ir jaunaisiais specialistais, kurie gali papasakoti apie savo profesinį kelią ir patirtis“, – sako N. Naprienė.

Padeda įsitvirtinti jauniems specialistams

N. Naprienė pabrėžia, kad universitetai ir visa švietimo sistema, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, verslą vienijančiomis asociacijomis ir šiame versle dirbančiomis įmonėmis, turi drauge ieškoti priemonių, kurios paskatintų jaunimą pasirinkti inžinerines ir statybos specialybes.

„Kalbant apie jau statybų sritį pasirinkusių specialistų ugdymą, tam mūsų įmonėje taip pat skiriama itin daug dėmesio. Kviečiame dar tik mokslus pradėjusius pirmų-antrų kursų studentus susipažinti su praktiniais būsimo darbo aspektais. Tai padeda jiems geriau suprasti, srities specifiką, suvokti, kokios kompetencijos joje reikalingos. Trečio-ketvirto kurso studentai dažnai prie mūsų prisijungia jau kaip projektų vadovų ar inžinierių asistentai. Studentai ar neseniai mokslus pabaigę specialistai sudaro apie 10 proc. visų mūsų darbuotojų. Daugiau patirties turintys kolegos visuomet yra pasirengę padėti jiems augti ir tobulėti“, – sako N. Naprienė.

Anot N. Naprienės, visa tai padeda sklaidyti statybų sektorių vis dar gaubiančius mitus ir suteikia specialistams geras galimybes augti ir realizuoti savo gebėjimus. Jie sparčiai besikeičiančiame ir su iššūkiais susiduriančiame pasaulyje tampa vis svarbesni.