Atvyko su visa šeima
Dominikos Respublikos sostinė Santo Domingas, turintis daugiau nei du milijonus gyventojų, yra vienas didžiausių miestų Karibų salose. Galbūt dėl to, tik atvykus į jį subliūkšta visos svajonės vaikščioti po balto smėlio paplūdimį ir maudytis žydrame vandenyje.
Vis dėlto, pramogos labiau rūpėjo ne pačiam vyrui, o jo šeimai, nes į kelionę jis leidosi kartu su žmona Jūrate, devynmečiu sūnumi ir penkių mėnesių dukra. Vaiko priežiūros atostogos ir buvo viena iš aplinkybių, paskatinusių studijas išbandyti kitoje šalyje. Lotynų Ameriką išmaišę ir šių šalių kultūrą bei gyventojus įsimylėję Vytautas su Jūrate nedvejodami ieškojo Erasmus+ galimybių suderinti mokslus su dar vienos šalies atradimu šiame regione.
Didžiausias iššūkis – kalba
Tad padavęs prašymą studijuoti privačiame Santo Domingo INTEC universitete Informatikos sistemų specialybę, Vytautas skubėjo mokytis ispanų kalbos. Deja, pamokos Lietuvoje padėjo tik susikalbėti su vietiniais. Pradėjęs studijas vyras turėjo mokykis specifinės informacinių technologijų kalbos.
Nepažįstama kalba buvo ne vienintelis iššūkis universitete. Reikėjo priprasti ir prie kitokios nei Lietuvoje studijų sistemos. Vietoje mums įprastų semestrų Dominikoje studentai mokosi trimestrais – per metus jų yra keturi, tad tokių ilgų vasaros atostogų kaip Lietuvoje ten nebūna.
„Universitete mokslai yra lyg nepertraukiamos studijos ištisus metus. Dėl to man gaila studentų, bet
gal taip išeina, kai vasara nuo žiemos skiriasi vos vienu laipsniu. Tokio sezoniškumo neegzistavimas turbūt lemia ir tai, kad čia nebūna Rugsėjo 1-osios. Gali įšokti į mokslus be kada. Viena vertus, studentui gal ir patogu, kita vertus universiteto tvarkaraštis turėtų panašėti į pilną lėkštę spagečių. Viskas persimaišę ir kartojasi ištisus metus. Na, bet kažkaip tai veikia“, – pasakoja Vytautas.
Geriausias romas ir žmonės
„Kalbant apie studentus – visi labai malonūs, nepaisant to, kad jiems aš užkraudavau darbo: paaiškinti, išaiškinti ar dar kažką padaryt dėl manęs ar už mane. Toks bendras pozityvumas, labai stiprus pasitikėjimas savimi, savo teisių žinojimas ir jų reikalavimas jų. Žinoma, kadangi tai yra privatus universitetas ir studentai moka už mokslą, jeigu kažkas daroma nekokybiškai iškart aiškiai ir drąsiai tai pareiškiama ir pačiam dėstytojui į akis, – pasakoja Vytautas. Būdamas Dominikoje išgirdo posakį, kad šioje šalyje geriausias romas ir žmonės, – romo dar nepabandžiau, nors parsivežiau, bet žmonės tikai kitokie.“
Vyras džiaugiasi, kad pasinaudojęs Erasmus+ programa galėjo nemokamai mokytis privačiame universitete. Juolab, kad studijos INTEC universitete leido ne tik panaudoti VDU įgytas žinias, bet ir praplėtė požiūrį į visą IT sektorių.
Humanitaras vabalų prižiūrėtojas – IT sektoriuje
Trečią kursą šiuo metu VDU baiginėjantis vyras IT sektoriuje atsidūrė visai neplanuotai. Vilniaus universitete Kultūros istoriją ir antropologiją studijavęs Vytautas niekuomet negalvojo, kad jo, kaip humanitaro, keliai pasuks tiksliųjų mokslų link, todėl net nebuvo laikęs matematikos brandos egzamino.
„Prieš keturis metus supratau, kad kažko mano gyvenime trūksta, ir nusprendžiau išsilaikyti matematikos valstybinį egzaminą. Intensyviai mokiausi. Nesurinkau daug balų, bet buvau patenkintas. Kitais metais įstojau į IT. Jei būtų reikėję, kaip anksčiau, dokumentus nešti pačiam, turbūt nebūčiau bandęs“, – juokiasi Vytautas.
Vyras pusę etato dirba Lietuvos zoologijos sodo insektariume – vabalų prižiūrėtoju. Nors suspėja ne į visas paskaitas, anot jo, dėstytojai yra supratingi ir geranoriški. „Nors paskaitos dieninės, bet visą informaciją gauni skaitmenizuotą, turi paskaitų įrašus, taip pat yra daug galimybių į paskaitas pasijungti nuotoliu“, – pasakoja Vytautas.
Erasmus+ programa jam ir jo šeimai buvo ir nuotykis, ir naujos perspektyvos. „Turbūt pirmiausia reikia padėkoti žmonai, kuri neatsispyrė tokiai kelionei net ir su 5 mėnesių kūdikiu ant rankų, ir VDU, kurie patikėjo, kad 38 metų įamžėjęs vyrukas yra tinkamas kandidatas programai, o taip pat n skaičiui VDU tinkamesnių studentų, kurie galėjo išvykti vietoj manęs, bet jaunystės baimės, nepasitikėjimas ar dar kažkas neleido to padaryti“, – juokiasi Vytautas.