Skaudžią netektį išgyvenusi tatuiruočių meistrė rengia akciją – nemokamai pieš ant kūno: kūdikių tema man itin jautri

Tatuiruočių meistrė Lorita Mysos su vyru pomėgį keliauti jau aštuonerius metus derina su aistra savo darbui. Moteris džiaugiasi galimybe ne tik pažinti skirtingas kultūras, žmones, jiems atlikti ypatingus piešinius, bet kartu ir užsiimti labdaringa veikla.

Liepos 3 d. tatuiruočių meistrai salone „Black tattoo crew“ nemokamai pieš ant kūno, tačiau atvykusius įgyvendinti susikurtų vizijų kvies paaukoti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dėl vieno asmens man sukelto streso patyriau persileidimą, dėl to kūdikių tema man ypač jautri. Tačiau mūsų labdaringa veikla neapsiriboja tik viena grupe.

Neatlygintinai tatuiruodami aukojame vaikams, sergantiems širdies ydomis, uždirbtus pinigus skiriame jų asociacijoms, gyvūnų prieglaudoms. Prieš karantiną remdavome ir naujus įdomius renginius, norėjome, kad apie juos sužinotų kuo daugiau žmonių. Tokia tatuiravimo praktika mums pati prasmingiausia”, – sako tatuiruočių meistrė iš pajūrio.

Tatuiruoti keliaujant – populiari praktika

Nors tatuiruočių meistrai didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvoje, labai laukia išvykstamųjų darbo kelionių. Labiausiai pamiltų šalių sąraše – Šveicarija, kurioje, kaip pasakoja Lorita Mysos, ne tik laimingi žmonės, ypatinga seno tipo architektūra, bet ir labai vertinamas rankų darbas.

„Mūsų šalis tik po truputį mokosi priimti naujoves, kai kitos šalys tuo džiaugiasi ir didžiuojasi. Pakolkas mūsų tatuiruočių kultūra santūresnė, vyrauja gyvūnų, gamtos atvaizdai. Šveicarai drąsesni – ten itin populiarios meksikietiškos stiliaus tatuiruotės.”

Šiais metais Lorita Mysos kartu su vyru rengiasi aplankyti Dubajų ir Turkiją, kuriose tikisi artimiau pažinti Artimųjų Rytų kultūrą.

Dėl piešinių ant kūno smerkiama vis mažiau

Keliaujanti meistrė pasakoja, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad tatuiruotas žmogas – nešvarus, piktas, kartais net tapatinamas su nusikaltėliu. Užsienyje tokia nuomonė atrodo neįtikėtina, o žmonės tatuiruotes ant kūno pasitelkia kaip saviraiškos formą.

„Su savo kūnu darome ką tik norime, bet tai neturi būti įrėminta lyg tatuiruotas žmogus yra nusikaltėlis. Esu girdėjusi, jog kartais žmonės baisesni tie, kurie sekmadieniais lankosi bažnyčiose nei tie, kurie turi piešinių ant kūno.”

Moteris savo darbą apibūdina kaip morališkai nelengvą, bet labai įdomų: tatuiruoti teko ir garsius mūsų šalies daininkus, neretai klientai prašo ant kūno perkelti į piešinius virtusius stiprius išgyvenimus.

„Kiekvienas žmogus yra be galo įdomus ir svarbus. Tiek jo istorija, tiek tatuiruotė. Neretai nutinka taip, jog ilgą laiką negaliu pamiršti savo klientų, paleisti minčių apie jiems realizuotas tatuiruotes.
Šis darbas gali būti ir linksmas. Kartą su drauge, kuri turi populiarų grožio saloną Klaipėdoje, vienai dienai sugalvojome apsikeisti profesijomis. Tai reiškia, kad man kaip tatuiruočių meistrei teko tąkart atlikti manikiūrą, o jai kaip nagų meistrei – tatuiruotę. Neįtikėtina, bet jos darbas pavyko puikiai! Buvo daug juoko”, - prisimena meistrė.