Skaitmeninės technologijos – ne visagalės: senstant visuomenei slaugytojų vis labiau trūks

Tinklalaidėję „P. S. Pacientų sauga“ Daiva Didvalė ir Vita Balčienė pasakoja apie slaugytojų vaidmenį pacientų saugoje ir Kauno klinikose diegiamus pacientų saugą didinančius įrankius – saugios chirurgijos lapą, ankstyvojo perspėjimo skalę ir su kokiais iššūkiais bei problemomis susiduriama, diegiant šiuos įrankius.

Slaugos darbuotojai yra atsakingi už daugelį dalykų: išbando naujus įrankius, padedančius užtikrinti pacientų saugą, bendrauja su pacientais, juos išklauso. Kauno klinikų Neurologijos klinikos slaugos vadovė Vita Balčienė teigia, kad slaugytojo darbas yra žavus dėl jo įvairiapusiškumo.

„Slaugytojas turi atlikti ne tik techninius darbus, bet ir palaikyti pacientus sunkią akimirką, kritiškai mąstyti ir viską suspėti laiku.“ Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė tiki, kad slaugytojai yra profesionalūs savo srities darbuotojai, kurie geba prisitaikyti prie kompleksinio darbo ir sėkmingai užtikrinti pacientų saugą.

– Kaip Jūsų gyvenime atsirado pacientų sauga?

V. B. Dar studijuodama pastebėjau, kad pacientai ateina su išankstiniais nusistatymais, pavyzdžiui, prieš kraujo ėmimo procedūrą nuogąstauja, kad jiems skaudės. Nuo pirmų studijų metų norėjau pakeisti pacientų išankstinę nuomonę ir prisidėti prie pokyčių, todėl dabar dėstau slaugos technikos paskaitas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Stengiuosi tinkamai parengti studentus, suteikti jiems reikalingų žinių ir įgūdžių šiam darbui. Taip pat dalyvauju pacientų saugumo užtikrinimo projekte. Manau, kad slauga yra neatsiejama nuo paciento saugumo užtikrinimo.

D. D. Pacientų sauga mano gyvenime atsirado, kai pradėjau studijuoti bendrosios praktikos slaugytojos studijų programą. Tada dar niekas nenaudojo tokių terminų kaip pacientų sauga, bet saugumo aspektų mus mokė daugelyje dalykų: atsakingai skaityti vaistų pavadinimus, atidumo darbo metu, saugaus elgesio su pacientu jį statant, guldant. Šiuo metu esu Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė, o anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja dirbu beveik 20 metų. Taip pat Lietuvos anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų draugija paskyrė mane draugijos pirmininke, todėl su pacientų sauga tenka susidurti įvairiose srityse.

– Kas padėtų slaugytojams užtikrinti pacientų saugą?

V. B. Slaugytojai privalo nuolat tobulėti, atnaujinti savo kompetencijas ir žinias. Tam yra skirti kvalifikaciniai mokymai, kursai, klinikinė praktika ar situacijų aptarimas darbo vietoje. Šis darbas nuolat kintantis, todėl slaugytojo profesinis tobulėjimas padeda užtikrinti pacientų saugą.

D. D. Visada yra stengiamasi sugalvoti naujų įrankių, kurie palengvintų slaugytojo darbą, todėl 2013 metais pradėtas naudoti standartizuotų švirkštų žymėjimas pagal tarptautinį ISO standartą. Vėliau pradėti taikyti ir standartizuoti procedūrų aprašai, standartizuotas medikamentų skiedimas, pradėta standartizuoti slaugytojų darbo vietas. Standartizuota slaugytojų darbo vieta padeda slaugytojui, atėjusiam į kitą darbo vietą, lengviau rasti priemones, medikamentus. Taip pat Anesteziologijos klinika pirmoji Kauno klinikose pradėjo taikyti paciento saugumo pranešimo įrankį klaidoms registruoti ir spręsti, o taip pat visą informaciją apie problemos sprendimo eigą pateikti kolektyvui.

– Su kokiomis problemomis susiduria slaugytojos, diegiant saugios chirurgijos lapą?

D. D. Anestezijos slaugytoja turi sulaukti visos komandos narių žodinio patvirtinimo kiekviename iš trijų kontrolinio lapo etape, kad yra atlikti tam tikri žingsniai ir jie jau pažymėti lape. Didžiausias iššūkis – suburti visą komandą ir pradėti daryti tai, ko anksčiau nedarėme.

– Kodėl kai kurie komandos nariai kartais būna nusistatę prieš naujoves?

V. B. Diegiant ankstyvojo perspėjimo skalę, slaugytojai turėjo aprašyti patirtį ir pastebėjimus naudojantis ja. Siekiame gauti grįžtamąjį ryšį iš komandos narių, kad naujas įrankis ne trukdytų, o padėtų saugiai dirbti. Visiems pokyčiams reikia laiko, todėl nuomonių apie įrankį buvo įvairių. Vieni juo labai žavėjosi, kiti turėjo neigiamų įsitikinimų, todėl atsižvelgiame į pastebėjimus ir ieškome sprendimų, kaip galėtume adaptuoti įrankį ir palengvinti jo diegimą Kauno klinikose.

D. D. Slaugytojų darbo tempas yra labai didelis ir dažnai sunku atrasti laisvą minutę naujoms užduotims vykdyti. Naujų pokyčių priėmimas skirtingose organizacijose, įskaitant ir medicinos įstaigų, vyksta gana sudėtingai. Manau, kad tai priklauso ir nuo vadovų, kurie diegia įrankius, ir nuo pačių darbo sąlygų.

– Kokios problemos gali iškilti, kai slaugytojai prižiūri labai daug pacientų?

D. D. Dėl per didelio darbo krūvio kenčia ir pacientai, ir personalas. Pacientai gauna per mažai dėmesio, o slaugytojas darbo metu jaučia didelę įtampą. Kiekviename skyriuje personalas turėtų kalbėti apie tai, jog trūksta darbuotojų, pasiteirauti, ar kiti skyriai sutiktų pasidalinti personalu.

V. B. Dėl senstančios visuomenės ir su tuo susijusių kitų priežasčių, ateityje slaugytojų dar labiau trūks. Apie slaugytojų poreikio problemą reikėtų aktyviau kalbėtis tarpusavyje, su slaugytojus atstovaujančiais vadovais, slaugytojus atstovaujančiose organizacijose. Taip pat padėtų slaugos specialistų komandos stiprinimas. Slaugytojas dirba kartu su slaugytojo padėjėju ir pagalbiniu darbuotoju. Būtų naudinga, jog šalia slaugytojų dirbtų daugiau slaugytojų padėjėjų, tačiau labai svarbu užtikrinti šių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir nuolatinį tobulinimąsi.

– Ar vien tik skaičiuodami, įvesdami įvairias skales, nepamirštate elementarių žmogiškų dalykų?

V. B. Skaitmeninių technologijų pažanga didelė ir ji pasitarnauja asmens sveikatos priežiūroje, tačiau skaitmeninės technologijos ir naudojami įrankiai nepakeis slaugytojo rūpestingumo ir dėmesingumo. Manau, kad slaugytojai yra nepakeičiami.

D. D. COVID-19 ligos sukelta pandemija tik dar kartą parodė, kad slaugytojos geba operatyviai rotuotis skyriuose ir jos yra savo srities specialistės, profesionalės, kuriomis galima pasitikėti.