aA
Kvalifikuotų specialistų – ypač informacinių technologijų ir šiuolaikines technologijas išmanančių inžinerijos profesionalų – trūkumas viešojoje erdvėje jau kurį laiką minimas kaip viena ryškiausių šalies darbo rinkos tendencijų. Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50 proc. daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę.
© DELFI montažas

Tokias tendencijas atskleidė Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas.

Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka tarp geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad vidutinės pramonės inžinierių pajamos 2017 m. siekė 1 148 Eur per mėnesį ir buvo 46 proc. didesnės nei šalies vidutinis atlyginimas.

Lyginant skirtingas inžinerijos sritis, didžiausiomis mėnesio pajamomis išsiskyrė chemijos, elektronikos, gamybos, technologijų ir gamybos inžinieriai. Šie profesijų pogrupiai pateko tarp 10 proc. geriausiai apmokamų profesijų Lietuvoje. Elektros inžinerijos, chemijos ir kitų fizinių mokslų technikai uždirbo gerokai mažiau – šių profesijų atstovų gaunamos pajamos nesiekė šalies vidurkio.

Kaltas prastas aukštųjų mokyklų parengimas

Visgi net ir dideli atlyginimai neprivilioja pakankamai šios srities specialistų. Tyrimas atskleidė, kad baigę studijas aukštosiose mokyklose pagal įgytą specialybę įsidarbino tik 19 proc. visų į Lietuvos darbo rinką įsiliejusių inžinerinės pramonės absolventų.

Brėžiniai
Brėžiniai
© Shutterstock

2017 m. visa Lietuvos inžinerinės pramonės specialistų pasiūla siekė 32,8 tūkst. asmenų. Iš jų 65 proc. dirbo inžinerinį darbą, o 35 proc. užsiėmė kita profesine veikla arba ieškojo inžinerinio pobūdžio darbo. Didžiąją dalį rezerve esančių specialistų (87 proc.) sudarė ne seniau nei 2014 m. inžinerinio darbo patirties turėję arba pramonės inžinerijos studijas baigę, tačiau ne pagal specialybę įsidarbinę asmenys.

Tyrimą atlikę specialistai išskiria dvi galimas to priežastis. Visų pirma, tai yra prastas įstojusiųjų pasirengimas, konkrečiai – nepakankamas tiksliųjų mokslų pagrindas. Antra, rengiamų specialistų žinios dažnu atveju neatitinka rinkos poreikių.

Šiems rodikliams nesikeičiant ir siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikėtų priimti 100 studentų.

Geriausiais įsidarbinimo „pagal specialybę“ rodikliais pasižymėjo mechanikos, chemijos ir procesų, elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypčių absolventai.

Prognozuojama, kad per artimiausius 4–5 metus vien inžinerinėse įmonėse bus sukurta apie 3,3 tūkst. naujų darbo vietų įvairaus pobūdžio inžinieriams bei su inžinerija susijusių profesijų atstovams.

Anthony
Anthony
© Organizacijos nuotr.

Moterys inžinierės uždirba penktadaliu mažiau

Lyginant skirtingų profesinių pakraipų inžinierius, daugiausia šalyje buvo technologijų ir gamybos, mechanikos, elektros inžinierių ir mechanikos inžinerijos technikų. Šioms profesijoms atstovavo net 76 proc. visų aktyvių ir rezerve esančių pramonės inžinerijos specialistų. Kalbant apie geografinį pasiskirstymą, didžiausia inžinerinės pramonės specialistų pasiūla buvo susitelkusi Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Maža to, Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui būdingas neproporcingas vyrų ir moterų pasiskirstymas. Tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. šiuo metu dirbančių inžinerijos profesionalų yra vyrai. Moterys daugumą sudarė tik palyginti negausiose chemijos inžinerijos ir inžinerijos technikų profesijų grupėse.

Mažiausia dalis – iki 12 proc. – moterų dirbo elektros ir elektronikos, mechanikos inžinierėmis. Be to, inžinerijos srityje moterų atlyginimas už tą patį ir tos pačios vertės darbą buvo kur kas mažesnis nei vyrų. Atotrūkis tarp įvairių sričių inžinieriais dirbančių vyrų ir moterų pajamų vidutiniškai siekė 20 proc.

Pokyčiai reikalingi visuose švietimo lygiuose

„Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“, – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

VK elektronikos inžinerijos studentai
VK elektronikos inžinerijos studentai
© Organizatorių archyvas

G. Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“

Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.

Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.

„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G. Jakštas.

Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.

Anthony
Anthony
© Organizacijos nuotr.

Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga

Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.

„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Mantas Katinas
Mantas Katinas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.

Verslo įsitraukimas į specialistų rengimą – būtinas

Anot tyrimo rengėjų, rinkos pokyčius padėtų atliepti didesnis verslo atstovų įsitraukimas į naujų, jiems aktualių programų kūrimą ir įgyvendinimą. Bendradarbiavimo formatų yra ir daugiau – nuo galimybių stažuotis pažangiose įmonėse iki bendrų laboratorijų ir tyrimų centrų tarp įmonių ir universitetų.

Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, šiuo metu pažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis. Prie šitų pagrindų, kuriuos, anot p. Jaskelevičiaus, suteikia universitetai ir kolegijos, prisideda gebėjimas dirbti su programinio valdymo staklėmis bei anglų kalbos žinios.

„Vienas iš būdų padėti studentams įgyti vienodai stiprių teorinių ir praktinių įgūdžių būtų pritaikyti Vokietijoje paplitusią dualinę mokymo sistemą. Pagal šią sistemą studentai gauna teorinių žinių švietimo įstaigoje, tuo pačiu metu dirbdami įmonėje, kuri suteikia jiems praktinius įgūdžius. Tai padėtų įmonėms greičiau parengti darbuotojus, o studentams sutaupytų dvejus mokslo metus“, – mano p. Jaskelevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.5000

Įgijęs tris skirtingas specialybes lietuvis nebijo netekti darbo: patarimai, kaip papildomai užsidirbti (15)

Sparčiai besivystančios technologijos ir besikeičianti darbo rinka kelia vis daugiau abejonių, ar...

Jauna moteris dirbo mokytoja, vadybininke ir barmene: mažas atlyginimas privertė ieškoti naujos srities (1)

Jelena Gaidučenia, 29-erių metų veikli moteris, visą gyvenimą ieškojusi balanso tarp skaičių...

Gydytoja – apie medikų problemas ir didžiausius iššūkius: pirmais darbo metais jaučiau didelę baimę (44)

Mano įsitikinimu, gydytojo profesija yra pati atsakingiausia. Gyvenime yra tekę sutikti daugybę...

Lietuvė papasakojo, kas iš tiesų vyksta už kazino durų: slapti stebėtojai ir užburtas lošėjų ratas (225)

Iš pradžių viskas prasideda nuo kelių eurų, o po savaitės statymai išauga iki šimtų....

Kaip atrodo vienas pavojingiausių darbų pasaulyje: dėl sunkiai protu suvokiamų sąlygų žūsta šimtai žmonių (11)

Amerikoje anglies kasyklų pramonė mažėja. 1923 m. šalyje buvo apie 883 tūkst. angliakasių,...

Top naujienos

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (379)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (62)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (5)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (294)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (3)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (60)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...

Širdį verianti ištikimybė: prie degalinės paliktas šunelis šeimininkų laukė 4 metus (39)

Su posakiu, jog šuo yra geriausias žmogaus draugas, sutiktų daugybė žmonių. Šimtai istorijų...

„Lietkabelis“ iki pabaigos nepasidavė gęstančių žvaigždžių ir debiutavusio lietuvio kompanijai (6)

Panevėžio „Lietkabelis“ vos nepasekė Klaipėdos „Neptūno“ pėdomis ir FIBA Čempionų...

Sostinėje – prabangių drabužių išpardavimas, į kurį veržėsi net per užrakintas duris (87)

Trečiadienio rytą sostinėje kelioms dienoms duris atvėrė vardinių drabužių pop-up...