Dabar IT įmonės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje medžioja darbuotojus produkto vadovo profesijai. Šios pozicijos darbuotojai yra atsakingi už tai, kad kuriami produktai atitiktų tuometinius rinkos lūkesčius. Tai pakankamai nauja IT specialybė Lietuvoje, todėl kandidatams koją vis dar dažnai pakiša žinių trūkumas apie šios pozicijos specifiką.
Dažniausiai produkto vadovo pozicijai kandidatuojantys darbuotojai šią specialybę klaidingai tapatina su projekto vadovo pareigybėmis. Pagrindinis skirtumas tarp produkto ir projekto vadovo yra tai, kad projekto vadovai dirba apibrėžtą laikotarpį, kurio metu įgyvendina klientų projektus, pagal konkretų biudžetą, o produkto vadovų veikla kur kas platesnė – jie kuria produktą nuo idėjos ir vysto patys.
Tikisi gebėjimo sukurti reikalingą produktą
Kalbant konkrečiau, produkto vadovo pagrindinės užduotys: sugebėti išanalizuoti potencialių ir turimų klientų poreikius, vadovauti produkto-sprendimo sukūrimui ir jo vystymui, turėti įgūdžių vadovauti specialistų komandai ir priimti didelę įtaką verslui turinčius sprendimus. Taip pat darbuotojas turėtų gebėti išmanyti naujų produktų rinkodarą.
Bene svarbiausias lūkestis, kurio darbdaviai tikisi iš produkto vadovo, yra gebėjimas orientuotis tarptautinėje rinkoje – tam reikia analizuoti tyrimų duomenis, pavyzdžiui, apie konkurentų ir klientų veiksmus bei produktų vystymo strategijas.
Būtent rinkos analizė produkto kūrime yra ypač svarbi dalis, kad būtų sukurtas įdomus ir vartotojų problemas sprendžiantis produktas, kuris pasiteisintų įvairių šalių rinkose.
Produkto vadovų darbo užmokesčio amplitudė svyruoja nuo 1500-3500 eurų į rankas. Šios pozicijos darbuotojo atlyginimą lemia tiek patirtis šioje srityje, tiek gebėjimas įgyvendinti pozicijai keliamus lūkesčius, tiek ir, žinoma, pačios įmonės galimybės.
Kodėl tokių darbuotojų Lietuvoje trūksta?
Visgi tokių specialistų Lietuvoje dar labai trūksta – jų paklausą šalyje didina iš užsienio atėję IT srities investuotojai, steigiantys ne tik paslaugų centrus, bet ir produktus kuriančias IT įmones ar startuolius. Vis dėlto darbdaviai Lietuvoje ilgą laiką dar nedrąsiai ieškojo darbuotojų, kuriems suteiktų atsakomybę priimti sprendimus, todėl dažniausiai ieškojo žmonių, galinčių įgyvendinti IT bendrovių valdytojų ir sprendimų priėmėjų deleguotus darbus.
Lietuviams įrodžius, kad gali ne tik gerai, bet ir kokybiškai dirbti, IT įmonės čia vis dažniau ieško galimybės jiems ne tik perduoti užduočių vykdymą, bet ir vystyti produktus, skirtus naujoms rinkoms.
Komandas sudaro skirtingų sričių profesionalai
Būtent dabar Lietuvos IT sektoriuje kaip niekad reikia žmonių, kurie galėtų priimti sudėtingesnius sprendimus, valdyti kompleksiškus procesus ir sukurti produktus, tinkamus pasaulinei rinkai. Kitaip tariant, įmonės nori turėti autonomiškai dirbančias komandas, kurias sudarytų skirtingų specialybių profesionalai: produkto vadovai, vartotojų patirties dizaineriai (angl. UX designer), vartotojų patirties rašytojai (angl. UX writer) ir kt.
Tiesa, tokių darbuotojų kaip vartotojų patyrimų dizaineriai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šių specialistų užduotis užtikrinti, kad vartotojams būtų lengva, patogu ir paprasta naudotis kuriamais IT produktais. Kiekvienas, norintis tapti vartotojų patyrimų dizaineriu, turi išmokti ir perprasti vartotojo psichologiją – poreikius bei įpročius.
Tokia pat paklausi ir Lietuvoje gana nauja yra ir vartotojų patyrimų rašytojų specialybė. Ji reikalauja išskirtinai gerų kalbos žinių bei sugebėjimo tiksliai, aiškiai ir – labai svarbu – trumpai bei kūrybiškai dėstyti mintis. Vartotojų patyrimų rašytojai siekia, kad vartotojas suprastų, kas tiksliai įvyks, pavyzdžiui, jam paspaudus atitinkamą mygtuką, esantį interneto tinklalapyje. Šioje pozicijoje reikalingas ir nepriekaištingas anglų kalbos mokėjimas, nes produktai dažniausiai vystomi anglų kalba.
Šių sričių specialistai nuolat bendradarbiauja ir dirba išvien, kad žmonės galėtų patogiai naudotis sukurtais produktais.
Įmonės pačios užsiaugina reikalingą specialistą
Trūkstant reikalingų darbuotojų, IT įmonės neretai pačios užsiaugina geidžiamus specialistus – noriai apmoko tobulėti linkusius darbuotojus ir investuoja į jų kompetencijos kėlimą.
Tokiu būdu jos prisideda prie IT specialistų tobulėjimo ir to, kad Lietuvoje dirbantys IT krypties darbuotojai galėtų palaipsniui visiškai atsisakyti pigios darbo jėgos įvaizdžio. Be to, Lietuvoje vis daugėja ir įvairių privačių iniciatyvų – kursų bei programų, padedančių gerinti žinias ir įgūdžius visiems norintiems.
Taip, geidžiamiems pažangiausios srities specialistams keliami reikalavimai yra aukšti. Tačiau IT sektoriaus darbdaviai už tokius gebėjimus ir žinias pasiruošę mokėti konkurencingus atlyginimus bei suteikti galimybes įgyti reikiamų kompetencijų. Tad šiuo atveju darbo rinkoje konkuruoja ne specialistai, o gerų darbuotojų ieškantys darbdaviai.
