– Į Airiją išvykote dirbti ne su IT sritimi susijusio darbo. Kaip jūsų gyvenime atsirado technologijos ir kas paskatino susidomėti šiuo sektoriumi?

– Kai mokiausi mokykloje, man atrodė, kad automobiliai yra didžioji mano aistra. Tuo metu dar nesupratau, kad man galbūt yra įdomios technologijos. Tuo metu šiek tiek žavėjausi kompiuteriais, bet labiausiai, žinoma, kaip ir daugelis, kompiuteriniais žaidimais. Baigęs 12 klasių įstojau į automobilių inžineriją. Tačiau jau studijuojant neapleido jausmas, kad ši sritis yra ne man skirtoji. Vis tik studijų nemečiau, bet jas baigęs, taip ir nepradėjau dirbti šioje srityje. Vėliau nusprendžiau su draugais paieškoti naujų galimybių užsienyje, išvykau į Airiją. Ten pagyvenus jau šiek tiek laiko susidomėjimas technologijomis pradėjo vis sparčiau augti, įkyrios mintys neapleido. Supratau, kad galbūt būtent tai ir yra, kas man patiktų bei būtų įdomu. Nusprendžiau persikvalifikuoti būtent šioje srityje, įstojau į Dublino technologijų universitetą ir pradėjau studijuoti informatiką.

– Kaip sekėsi studijos? Ar po jų lengvai pavyko įsitvirtinti Airijos IT sektoriuje? Kaip vyko darbų paieškos?

– Man dar studijuojant universitete, motyvacija tik augo, buvo labai įdomūs studijų moduliai, paskaitų turinys. Net ir laisvalaikiu dažnai pasirinkdavau savarankiškai mokytis ir tobulėti. Stengiausi stropiai mokytis ir kuo daugiau išmokti. Buvo labai įdomu studijuoti tokius dalykus kaip programavimas, operacinės sistemos, gilintis į architektūrinius sprendimus. Po daugiau nei ketverių metų apsigyniau savo diplominį darbą ir baigiau universitetą su pagyrimu. Galbūt todėl sekėsi ir su darbų paieškomis – apsilankius vos keliuose darbo pokalbiuose, iš karto sulaukiau trijų darbo pasiūlymų iš skirtingų IT įmonių. Pasirinkau man labiausiai patikusį pasiūlymą ir taip prasidėjo mano karjera IT sektoriuje.

– Kas vis dėlto nulėmė, kad priėmėte galutinį sprendimą sugrįžti į Lietuvą? Ar tai buvo sunkus sprendimas?

– Nors Airijoje labai gerai sekėsi, tačiau vis neapleisdavo mintys sugrįžti į gimtąją šalį ir galbūt pabandyti siekti karjeros čia, Lietuvoje. Prasidėjus pandemijai, kaip ir daugelyje kitų įmonių, pradėjome visi dirbti iš namų. Praėjus keliems mėnesiams, įmonės vadovai pastebėjo, kad darbo rezultatai nė kiek nesuprastėjo, todėl buvo nuspręsta kuriam laikui visiems suteikti galimybę dirbti iš bet kurios šalies. Aš, žinoma, be jokių dvejonių sugrįžau į Lietuvą ir čia kelis mėnesius dirbau iš Kauno. Šis laikotarpis man buvo lemtingas, nes supratau, kad būtent čia yra visos galimybės siekti dar daugiau ir galiu savo karjerą bei kompetencijas vystyti Lietuvoje.

– Kaune prieš tris mėnesius pradėjote visiškai naują gyvenimo etapą. Kaip sekėsi adaptuotis, kas buvo sunkiausia sugrįžus į Lietuvą, kas jus galbūt nustebino?

– Mane sužavėjo IT sektoriaus progresas Lietuvoje, kurį pavyko pasiekti per pastaruosius metus. Džiugina, kai atsiranda vis daugiau investuotojų ir solidžių užsakovų vardų. Lietuva jau dabar garsėja aukšta IT specialistų kvalifikacija, gali pasigirti solidžia patirtimi ir darbu su pasauliniais klientais. Jau trys mėnesiai, kai darbuojuosi „Devbridge“ Kauno padalinyje. Nuo pat pirmosios dienos jaučiuosi labai draugiškai sutiktas. Jau susipažinau su įmonės kultūra, komanda, projektais ir įrankiais. Sakyčiau, kad viskas sekasi puikiai, darbuojamės prie įdomių projektų, kasdien gauname įdomias užduotis, esu geroje komandoje, kurią vienija daug patyrusių specialistų. Organizacijos vertybės ir kultūra bei komanda man labai patinka. Nebuvo sunku adaptuotis, kadangi Kaunas yra mano gimtasis miestas, čia yra mano šeima ir artimieji. Nors ir pragyvenau nemažai metų Airijoje, adaptacija Kaune buvo labai lengva, kaip ir tikėjausi. Juk čia parvykdavau ir atostogauti, tad nebuvau pernelyg nutolęs nuo savo šalies.

– Kas lėmė, kad iš visos šalies didžiulės IT rinkos išsirinkote būtent šią įmonę?

– Dar kai gyvenau Airijoje, natūralu, kad mano dėmesys buvo kiek daugiau sutelktas į Airijos IT rinką. Apie Lietuvos IT sektorių turėjau kiek mažiau žinių, tačiau į akiratį patekdavo viena ar kita TV laida ar straipsnis. Apie „Devbridge“ sužinojau, kai prieš kelerius metus vienoje iš TV laidų pamačiau interviu su Lietuvos padalinio vadovu Viktoru Gurgždžiu. Man patiko tai, kad įmonės vadovas įdomiai pasakojo apie įmonės vertybes, kultūrą, įgyvendinamus projektus ir kuriamą programinę įrangą didžiausioms pasaulinėms įmonėms, sėkmingai įgyvendinamus verslo skaitmenizavimo pokyčius. Po šios laidos susidomėjau įmone, pasiekimais, pradėjau ją sekti socialiniuose tinkluose, skaityti sėkmės istorijas. Tada sau pasakiau, kad jeigu kada nors nuspręsiu sugrįžti į Lietuvą, tai bus pirmoji įmonė, į kurią kreipsiuosi dėl galimybių prisijungti prie komandos. Tai štai, jau esu čia, Lietuvoje, ir man pavyko pasiekti šį tikslą ir įgyvendinti savo svajonę dirbti šioje komandoje.


– Prie kokių IT produktų šiuo metu darbuojatės?

– Esu „DevOps“ inžinierių komandos dalis. Mūsų tikslas – klientų verslų infrastruktūros ir servisų įdiegimas, testavimas, optimizavimas. Taip pat ieškome tinkamiausių Debesijos sprendimų, kurie padėtų užtikrinti sistemų patikimumą, tinklų kūrimą, taip pat saugumo užtikrinimą, leistų automatizuoti procesus arba nedelsiant pašalinti atsiradusius trikdžius sistemose. Turime užtikrinti servisų pasiekiamumą bet kuriuo metu, nepaliekant jokių trikdžių, kuriuos galėtų pastebėti galutinis vartotojas.

Šiuo metu darbuojuosi prie projekto, leidžiančio individualiems vartotojams kontroliuoti ir investuoti savo pensinį turtą platformoje ir taip pat atlikti tam tikrus kitus finansinius veiksmus.

– Kaip toliau įsivaizduojate asmeninį tobulėjimą savo profesinėje srityje?

– Technologijų sritis vystosi labai sparčiu tempu, tad čia yra būtinas nuolatinis mokymasis, juk rinkoje nuolat atsiranda vis naujesni ar modernesni įrankiai. Čia nėra ribų ar tai būtų susiję su sistemų infrastruktūros, ar servisų tobulinimu, efektyvesniu jų veikimu ar procesų optimizavimu. Norint būti paklausiu šioje rinkoje, reikia daug ir nuolatos tobulėti, o tai šioje srityje mane labiausiai ir žavi bei motyvuoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją