aA
Parduotuvių pardavėjai – viena iš populiariausių profesijų Lietuvoje. Jais šalyje dirba beveik 63 tūkst. žmonių. Kaip atrodo pardavėjų-kasininkų darbo realybė, sutiko papasakoti kelios moterys, dirbančios skirtinguose Lietuvos miestuose ir prekybos tinkluose. Didieji prekybos tinklai taip pat pateikė komentarų apie darbuotojų darbo sąlygas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Atlyginimų lūkesčiai ir realybė

„Sodros“ liepos mėnesio duomenimis, prekybos darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 725 eurus „popieriuje“, ir tai yra bene dešimt kartų mažiau nei daugiausia uždirbančių specialistų. Tai – tik viena iš daugelio šią profesiją gaubiančių problemų.

Lietuvoje kasininkų ir kitų parduotuvių darbuotojų nuolat trūksta, ir kasmet šis skaičius auga. Tą įrodo ir darbo paieškų portalo „CVbankas.lt“ duomenys – prekybos srities sektoriuje šiuo metu yra daugiausia darbo skelbimų, jis nuolat sparčiai auga. Jei lygintume su praėjusiais metais, šiemet prekybos srities darbo skelbimų yra net 17 proc. daugiau.

„Palyginkime: bendras darbo skelbimų skaičius augo apie 5 proc., taigi prekybos srities darbuotojų paklausa didėja kur kas sparčiau už bendrą darbo rinką. Iki šiol ilgus metus prekybos sektorius pagal darbo skelbimų skaičių buvo antroje vietoje, tačiau šiais metais jau lyderiauja“, – įžvalgomis dalijasi portalo vadovas Tomas Toleikis.

Štai kokius atlyginimus, neatskaičius mokesčių, pardavėjams-kasininkams, „CVbankas.lt“ duomenimis, skelbimuose siūlo didieji prekybos tinklai:

  • „Lidl Lietuva“ – nuo 856 iki 1021 euro;
  • IKI – 617–950 eurų (vyr. kasininkams siūloma iki 1100 eurų);
  • Maxima LT“ – 640–760 eurų;
  • Rimi Lietuva“ – nuo 620 eurų;
  • Norfa“ – 555-1100 eurų.

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto iš pačių darbo ieškančiųjų pateiktų duomenų matyti, kad jų lūkesčiai itin skiriasi. Anot T. Toleikio, iš gyvenimo aprašymų galima pastebėti, jog prekybos srities darbuotojai pageidauja gauti vidutiniškai 662 Eur „į rankas“. Vertinant praėjusių metų analogišką laikotarpį, prekybos darbuotojai pageidavo vidutiniškai 611 Eur, atskaičius mokesčius.

DELFI skelbia publikacijų ciklą apie populiariausių ir dažniausiai sutinkamų profesijų atstovus Lietuvoje. Publikacijose aptariamos jų darbo sąlygos, atlyginimai, didžiausi sunkumai ir įsimintiniausios istorijos.

Neturi teisės tarpusavyje kalbėtis

Laura (vardas pakeistas moters prašymu, nes pašnekovė dirba mažame miestelyje – DELFI) pusantrų metų dirba vieno didžiausių prekybos tinklo parduotuvėje. Jauna moteris dirba kasoje, priima mokesčius, dėlioja žurnalus bei laikraščius. Kaip ji pasakoja, kiekvienas darbuotojas, nesvarbu, ar kasininkas, vadybininkas, direktorius, ar svėrimo skyriaus darbuotojas, turi savo skyrių, kurį prižiūri.

„Darbas nelengvas – po 13 valandų parduotuvėje, iš jų sumokama už 12, o pietų pertrauka į algą neįskaičiuota. Darbas – kasoje ir salėje, kur tenka sekti produktų galiojimo terminus bei krauti prekes į lentynas“, – pasakoja Laura.

Moteris teigia, kad daugiausia yra uždirbusi 531 eurą, iš kurių teko padengti kasos trūkumą – apie 50 eurų.

„Grubiai – 480 eurų už tokį darbą, kuriame jaučiama nuolatinė psichologinė įtampa. Tai yra zuikio ašaros, o ne alga“, – įsitikinusi pašnekovė.

Dauguma jos klientų – pagyvenę žmonės ir, kaip ji vadina, vietiniai chronciukai. Anot jos, čia užsuka įvairių žmonių: su vienais esą galima ir pasijuokti, kiti, priešingai, – pikti ir kabinėjasi prie kiekvieno mažmožio.

„Kartais atrodo, kad dauguma klientų ateina į parduotuvę išsilieti ant mūsų, kasininkių. O kabinėjasi jie prie daug ko: tai vienam kaina neatitinka, ypač nukainotų prekių, kurių galiojimas yra paskutinė diena. Būna, neperskaito, kam taikoma akcija, bet, jų manymu, dėl visko kaltos mes, kasininkės“, – pasakoja Laura.

Žinau, sakysite, kam dirbti tokiame darbe, kuriame su tavimi nesielgia kaip su žmogumi, bet mažame miestelyje nėra labai daug darbo. Džiaugiamės, kad išvis jo turime, ir dirbam, kenčiam.

Apie kolegas pašnekovė kalba gana pozityviai: „Kolektyvas draugiškas, bandome tarpusavyje nesipykti, nors, žinoma, visko pasitaiko. Yra ir tokių, kurios viskuo nepatenkintos, vienos kitas už akių apkalba. Dirbant kolektyve, geriausia nesivelti į jokias intrigas ir apkalbas, nes kitu atveju visada liksi kalta.“

Pasakodama apie vadovus moteris neslepia susidurianti su neva itin nemaloniu bendravimu ar net sekimu, kiek laiko darbuotojai praleidžia ilsėdamiesi.

„Su valdžia nelabai gerai sutariame. Mūsų direktorė – maloni moteris, jos galime klausti visko, tačiau su vadybininke – kita istorija, jos visi bijome. Anot jos, mes, darbuotojos, esame visiškos šiukšlės, visada dėl bet kokio mažmožio rėkia. Darbe neturime teisės tarpusavyje pasikalbėti, net darbiniais klausimais. Kabinėjasi prie visko – net dėl to, kad per dažnai lankomės tualete.

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Seka, kiek laiko pietaujame, neduok Dieve, minutę pavėluosi į kasą, lauk bėdos ir rėkimo per visą parduotuvę. Kiek laiko po pietų pavėluosi į kasą, tiek laiko dirbsi po darbo. Nesvarbu, kad tu ateisi į darbą valanda anksčiau, nei nurodyta grafike.“

Maža to, jauna moteris sako darbe patirianti diskriminaciją: „Vyresnės darbuotojos vadybininkei ne taip kliūva, o mes, jaunos kasininkės, jai esame nulis. Ir čia dar labai gražiai pasakius.“

„Žinau, sakysite, kam dirbti tokiame darbe, kuriame su tavimi nesielgia kaip su žmogumi, bet mažame miestelyje nėra labai daug darbo. Džiaugiamės, kad išvis jo turime, ir dirbam, kenčiam“, – atvirai pasakoja Laura.

Vadina necenzūriniais žodžiais

Kita dar vieno didžiausio prekybos tinklo darbuotoja Sandra (vardas pakeistas – DELFI) pritaria, kad šiame darbe sunkiausia ne klientai, kurių būna pačių įvairiausių, bet valdžia.

„Tarkim, jei jautiesi blogai ir pasakai, kad gali imti nedarbingumo pažymėjimą, gauni valdžios komentarą, neva žino, jog jį gali gauti ir už nieką. Valdžia nerenka žodžių ir leidžia sau peržengti visas ribas. Kartą man pasakė, kad aš kaip rujojanti kalė ir kitą kartą prieš sakydama pakramtyčiau“, – pasakoja pašnekovė.

Manau, patenkintų darbu nėra, nes alga neatitinka keliamų reikalavimų, psichologinio smurto bei vadovų patyčių. Mes – ne žmonės, o vergai, su kuriais, negana to, kad valdžia žaidžia kaip su marionetėmis, bet ir klientų visokių pasitaiko.

Sandra priduria, kad, jei valdžia nori atleisti darbuotoją, bet kada ras prie ko prikibti, o darbuotojas, panorėjęs laisvadienio ir net prieš pusę metų pranešęs, kad reikės pas gydytojus, vis tiek gauna atsakymą: „Susitark kas pakeis.“

„Kai buvo atlikta operacija, jau kitą dieną man skambino ir klausė, kada grįšiu į darbą, nors dar gulėjau ligoninėje“, – sako pašnekovė.

Moteris prisimena incidentą, kai viešai buvo aprėkta vadovybės ir vėliau dėl to su įrodymais kreipėsi į prekybos tinklo administraciją.

„Sakiau, kad kol kas nesikreipiau į Darbo inspekciją, nors turėjau diskriminacijos įrodymų, kad esu engiama, ir ne visi yra aprėkiami, net ir darydami tą patį pažeidimą. Jie ne tik nenori mums gerinti sąlygų, bet net nepasako „ačiū“, kad nesikreipiame į Darbo inspekciją dėl šiurkščių pažeidimų. Žinoma, su tuo susidūriau turbūt vienintelė, nes sugebėjau sau pasakyti, kad aš ne tik kasininkė, o dar ir žmogus, ir ant manęs viešai rėkti niekas neturi teisės“, – sako Sandra.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovė taip pat prisimena laiką, kai dirbo kitoje parduotuvėje ir susidūrė su vagystėmis iš kasos: „Vadovė tiek dangstė, kad net vaizdo kamerų įrašus ištrindavo ar liepdavo ištrinti.“

Anot jos, atlyginimai taip pat nėra tokie, kaip įsivaizduoja dauguma žmonių: „Dažniausiai žmonės dirba arba iš idėjos, arba kaip aš – tiesiog mėgsta darbą su žmonėmis. Manau, patenkintų darbu nėra, nes alga neatitinka keliamų reikalavimų, psichologinio smurto bei vadovų patyčių. Mes – ne žmonės, o vergai, su kuriais, negana to, kad valdžia žaidžia kaip su marionetėmis, bet ir klientų visokių pasitaiko.“

Kaip pasakoja Sandra, dažnai darbuotojai kaltinami, kad kasoje įvedė ne tas kainas, ypač dėl akcijų. „Toks vaizdas, kad ne aparatas, o mes kainas nustatinėjam.“

Moteris priduria, kad klientai senjorų atžvilgiu kartais būna visai nesupratingi, todėl retkarčiais ji vyresnio amžiaus žmonėms sukrauna prekes į krepšius.

Darbdaviai mane bandė sulaikyti, siūlė didesnį atlyginimą, paaukštinti pareigas. Tačiau nusprendžiau: aš prekybos centrui savo gyvenimo neaukosiu. Turiu gyvenimą, nesu niekieno nuosavybė ir būsiu ten, kur aš noriu.

„Labiausiai stebina senjoras, kuriam daugiau nei 90 metų. Jis salėje apčiuopomis arba su darbuotojų pagalba susirenka prekes, kasoje mes jam sukrauname viską į maišą. Mane labai stebina jo besąlygiškas pasitikėjimas, nes pinigėlius paduoda saujoje, ir tai, kad tokių metų pats nori eiti apsipirkti“, – sako ji.

Vis dėlto, anot pašnekovės, šiame darbe pasitaiko ir kuriozų: „Pamenu juokingiausią atvejį, kai atėjo senjoras, galintis būti mano seneliu, ir siūlė ženytis už jo anūko.“

Skundžiasi tie, kurie galvoja, kad susikraus turtus

Kasininkė Diana antrus metus dirba viename didžiausių sostinės prekybos centrų. Tačiau, priešingai nei prieš tai DELFI kalbintos darbuotojos, apie darbdavį atsiliepia teigiamai: „Mano visi darbdaviai malonūs ir visas kolektyvas labai draugiškas – esame viena didelė šeima.“

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kai jau patenki į šią vietą, tu iš jos sunkiai išeisi, jei esi geras darbuotojas. Jei blogas – greitai išmeta“, – tvirtina ji.

Merginai patinka dirbti šį darbą, tik greitu metu planuoja išeiti iš jo, mat susirado kitą, apie kurį svajojo jau seniai: „Darbdaviai mane bandė sulaikyti, siūlė didesnį atlyginimą, paaukštinti pareigas. Tačiau nusprendžiau: aš prekybos centrui savo gyvenimo neaukosiu. Turiu gyvenimą, nesu niekieno nuosavybė ir būsiu ten, kur aš noriu. Jei nesuranda darbuotojų, tai čia jau jų problemos. Jei mano naujas darbas mokėtų 100 eurų, aš vis tiek sutikčiau.“

Kai dirbi porą mėnesių, tikiesi gauti didelį atlyginimą? Pasvajok, čia bet kuriame darbe pirmi trys mėnesiai yra minimumas. Daktarai ir advokatai taip pat gauna minimumą per bandomąjį laikotarpį. Skundžiasi tie, kurie dirba mėnesį ir galvoja, kad susikraus turtus.

O uždirbti iš kasininkės darbo esą galima įvairiai – nuo 500 iki 700 eurų, plius premijos.

„Yra tokių, kurie skundžiasi, kad mažai gauna, man tai užtenka, aš normaliai uždirbu. Gal tie žmonės nori uždirbti tūkstančius, o gal jie augina vaikus, gyvena vien tik iš savo algos. Kai aš gyvenu viena su 600 eurų alga, laisvai užtenka pragyventi. Jei esi išlaidus, tai tau ir tūkstančio neužteks. Priklauso nuo tavo įpročių ir gyvenimo būdo“, – mintimis dalijasi Diana.

„Esu girdėjusi, kai skundžiasi, kad su mumis darbe nesiskaito, nesąmonė dirbti tokį darbą. Tai kas juos verčia?“ – svarsto pašnekovė.

„Kai buvo mano bandomasis laikotarpis, aš irgi gaudavau minimumą, – toliau pasakoja ji. – Tai yra normalu. Kai dirbi porą mėnesių, tikiesi gauti didelį atlyginimą? Pasvajok, čia bet kuriame darbe pirmi trys mėnesiai yra minimumas. Daktarai ir advokatai taip pat gauna minimumą per bandomąjį laikotarpį. Skundžiasi tie, kurie dirba mėnesį ir galvoja, kad susikraus turtus.“

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Klientas visada teisus“

Anot Dianos, yra kelių tipų klientai: vieni – labai malonūs, galbūt anksčiau dirbę prekyboje, o kiti mano, kad jie – visada teisūs, ir per daug sau leidžia, darbuotojams grasina, kad šie neteks darbo.

„Tai klientai, kurie save laiko karaliais, kuriems darbuotojai turi vos ne kojas bučiuoti, – įvardija pašnekovė. – Jiems negali paprieštarauti, nes iškart grasina parašyti skundą, kad mane išmes iš darbo. Patys bjauriausi žmonės – tie, kurie dirba geresnį vadovaujamą darbą ir daug uždirba.“

Dažniausiai žmonės esą skundžiasi dėl kainų neatitikimo: „Pavyzdžiui, kokiam nors produktui taikoma nuolaida, bet žmogus paima tos pačios firmos, tik kitą produktą, kuriam akcija nėra taikoma, bet ne, jam būtinai turi būti nuolaida. Ir kaip jam išaiškinti, kad ne?“

Tuo atveju, jei kasininkas netyčia nepadarė kokios nors nuolaidos, klientas esą nueina prie informacijos ir pradeda aiškinti, kad kasininkės – vagys. „Jei nepatinka, tai neik į parduotuvę. Bet taip juk negalime kalbėti, iškart sakys, kad skundą parašys.“

Tai klientai, kurie save laiko karaliais, kuriems darbuotojai turi vos ne kojas bučiuoti. Jiems negali paprieštarauti, nes iškart grasina parašyti skundą, kad mane išmes iš darbo. Patys bjauriausi žmonės – tie, kurie dirba geresnį vadovaujamą darbą ir daug uždirba.

Diana aiškina, kad darbovietėje darbuotojus apmoko, kaip bendrauti su klientais ir kaip reaguoti į tam tikras situacijas.

„Viena iš taisyklių – reikia reaguoti šaltai. Ant tavęs gali viską pilti, bet tu turi būti šaltų nervų ir šaltu veidu. Geras posakis yra: „Tyla – gera byla. Aš jau esu pripratusi, stengiuosi į tokius žmones nekreipti dėmesio. Pasakau: „Geros dienos“, o tai reiškia: „Viso gero, man neįdomu“, – pasakoja Diana.

Dalis klientų esą bando specialiai įvairiais būdais sugadinti nuotaiką: „Tu būni maloni, šypsaisi, o jie dar labiau pyksta ir bando tave išprovokuoti. Jiems parduotuvė – vieta, kur gali išsilieti.“

Į klausimą, kurie klientų įpročiai labiausiai erzina pardavėjus, pašnekovė įvardija šiukšlinimą: „Jei klientai nusprendžia nebepirkti daikto, tai, užuot nunešę į vietą ar atidavę į kasą, numeta bet kur. Tokie – vieni bjauriausių žmonių.“

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Domantas Pipas

Dianos teigimu, kai kurie tėvai savo vaikams iš lentynų paduoda sulčių ar tyrelių, už kurias vėliau net nesiruošia sumokėti.

„Apsauginis pasakojo randantis daug išgertų ir suvalgytų mažylių prekių – tyrelių ar sulčių. Net per kamerą galima pastebėti tokį vaizdą: eina šeima su mažais vaikais – duoda vaikui valgyti tyrelės ir numeta kur nors nesumokėję. Galvoja, kad tai jiems leidžiama, nes vaikas buvo alkanas“, – bjauriausius pirkėjų įpročius vardija moteris.

Maža to, kai kurie pirkėjai dažnai atsineša savo šiukšlių, pavyzdžiui, kavos puodelių ar ledų, ir palieka prekybos centre.

Man šis darbas nei patinka, nei nepatinka. Tiesiog dirbu savo darbą. Tenka padirbėti ir salėje. Kur trūksta darbuotojų, ten ir siunčia. Labiau patinka salėje, nes tada greitai bėga laikas.

Diana pasakoja, kad prekybos centre apsiperka nemažai baltarusių, jie esą būna malonesni nei lietuviai. O pačių pikčiausių klientų, sako ji, dažniau pasitaiko po 20 val., kai nebeparduodami alkoholiniai gėrimai. „Kai pradeda skųstis, jog nebeparduodamas alkoholis, atšaunu: „Ką aš galiu padaryti, kreipkitės į mūsų valdžią.“ Čia jų problemos – nereikia pirkti paskutinę minutę.“

„Laikomės įstatymo, kad, jei žmogus atrodo jaunesnis nei 20 metų, turime būtinai prašyti dokumento. Buvo vienas atvejis, kai merginos paprašiau dokumento, kurio neturėjo, teigė, kad jai 26-eri. Sakau, vis tiek turite parodyti man dokumentą. Pradėjo piktintis: kaip aš jums įrodysiu? Parašysiu skundą, kad nemokate dirbti“, – pasakoja Diana.

Prekybos tinklo darbuotoja sako dirbanti pamainomis – 4 dienas dirba ir 4 dienas ilsisi. Jos viena pamaina trunka 12 val. „Ketvirtą dieną iš eilės kartais jau stogas važiuoja. O paskui, jei turiu noro, per tas keturias laisvas dienas galiu pakeliauti ir pailsėti.“

„Man šis darbas nei patinka, nei nepatinka. Tiesiog dirbu savo darbą. Kartais paskiria į savitarnos kasas – darbas nėra vien sėdimas, reikia padėti klientams. Tenka padirbėti ir salėje. Kur trūksta darbuotojų, ten ir siunčia. Labiau patinka salėje, nes tada greitai bėga laikas“, – pripažįsta pardavėja.

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Visuomenės akyse – bemoksliai

Anot jos, visuomenė kasininkų darbą vertina blogai, nes dažnas galvoja, kad parduotuvėje dirba neišsilavinę, bemoksliai žmonės: „Pas mus dirba ir su aukštuoju, tik neturintys galimybių dirbti pagal išsilavinimą.“

Įdomių duomenų pateikia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) profesinio informavimo įrankis. Vertinant parduotuvių darbuotojus iki 25-erių metų, beveik 40 proc. jų yra nebaigę pirmosios pakopos studijų, o baigusiųjų dalis sudaro 11 proc., ketvirtadalis (25 proc.) įgiję vidurinį išsilavinimą. Tarp baigusiųjų aukštąją mokyklą prekybos darbuotojais dažniausiai įsidarbina baigusieji vadybą (9 proc.), verslą (8 proc.), mediciną ir sveikatą (6 proc.) bei pedagogiką (5 proc.).

Pas mus dirba ir su aukštuoju, tik neturintys galimybių dirbti pagal išsilavinimą.

Remiantis STRATA duomenimis, vidutinės draudžiamosios parduotuvių pardavėjų pajamos sudaro 465 Eur. Daugiausia – 503 eurus – uždirba 40–50 metų darbuotojai, mažiausiai – 338 eurus – darbuotojai iki 20 metų.

Pasisakė visi didieji prekybos tinklai

DELFI kreipėsi į visus penkis didžiuosius prekybos tinklus, kad šie pakomentuotų straipsnyje minimas darbuotojų darbo sąlygas.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad konfliktinių situacijų visur visada pasitaiko, ir nesvarbu, kokiame kolektyve. Kalbėdamas apie įmonės politiką, jis pabrėžia, kad nemandagaus bendravimo su darbuotojais neturėtų būti, o vadovų elgesys turėtų būti pagarbus.

Apie darbuotojų nedarbingumą ir laisvadienius jis atsako: „Jei žmogus nedarbingas, tai jis iš gydytojų ir gauna pažymėjimą. Dėl laisvadienių – viskas yra darbo laiko grafikuose. Jei darbuotojai nori susikeisti vietomis, tai jie susikeičia, informuoja direktorių.“

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apskritai dėl atlyginimų politikos, jis pabrėžia, kad „Norfoje“ atlygis priklauso nuo darbo rezultatų. Tai esą yra vienas išskirtinių bruožų rinkoje.

„Toje pačioje pozicijoje esantys žmonės gali uždirbti visiškai kitokias sumas, priklausomai nuo rezultatų. Darbo užmokesčio sudėtinės dalys: aptarnautų klientų skaičius, asmeninė apyvarta, parduotuvės apyvarta – keletas komponentų. Remiantis tuo žmogus gauna atlyginimą, šis kartais gali itin skirtis“, – aiškina D. Ryliškis.

Toje pačioje pozicijoje esantys žmonės gali uždirbti visiškai kitokias sumas, priklausomai nuo rezultatų. Darbo užmokesčio sudėtinės dalys: aptarnautų klientų skaičius, asmeninė apyvarta, parduotuvės apyvarta – keletas komponentų.
Darius Ryliškis

„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad prekybos tinklas netoleruoja nepagarbaus elgesio su darbuotojais.

„Stengiamės sukurti kuo patogesnes darbo sąlygas: darbuotojai dirba grafiku, kuris jiems patinka, gauna šiltą maistą darbo vietoje, jiems grįžta 5 kartus daugiau „Maximos“ pinigų į „Ačiū“ lojalumo kortelę nei standartinės lojalumo kortelės turėtojams. Mūsų įmonę taip pat renkasi ir žmonės, norintys dirbti tik vakarais ir savaitgaliais, pavyzdžiui, studentai, kurie gali lanksčiai susiderinti darbo valandas“, – sako ji.

Anot jos, praėjusių metų pabaigoje prekybos tinklas padidino darbuotojų atlyginimų fondą 9,5 mln. eurų. Teigiamus atlygio pokyčius, nepriklausomai nuo darbo stažo, pajuto apie 90 proc. „Maximos“ darbuotojų. Vidutiniškai bazinis atlygis bendrovėje esą augo 7 proc., o daliai parduotuvių darbuotojų – iki 20 proc.

„Savo darbuotojams už darbo rezultatus skiriame ir priedų. Premijos „Maximos“ parduotuvių darbuotojams gali siekti nuo 8 iki 38 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Be to, tas pats darbuotojas per mėnesį gali gauti ir kelis motyvacinius priedus – pavyzdžiui, už pasiektus bendrus parduotuvės tikslus ir gerus individualius klientų aptarnavimo rodiklius, kurie nustatomi, atsižvelgiant į objektyvius Slaptojo pirkėjo tyrimus.

Kasininkai turi galimybę gauti ir papildomą priedą už prekių skenavimo greitį aptarnaujant klientus kasose. Vidutinis mėnesinis „Maximos“ kasininkų ir pardavėjų priedas prie atlyginimo siekia 18 proc., konsultantų – 30 proc., o vyr. kasininkų – 43 proc. nuo darbo užmokesčio, ir jis kasmet didėja“, – komentuoja E. Dapkienė.

Kasininkai turi galimybę gauti ir papildomą priedą už prekių skenavimo greitį aptarnaujant klientus kasose. Vidutinis mėnesinis „Maximos“ kasininkų ir pardavėjų priedas prie atlyginimo siekia 18 proc., konsultantų – 30 proc., o vyr. kasininkų – 43 proc. nuo darbo užmokesčio, ir jis kasmet didėja.
Ernesta Dapkienė

Kaip sako „Lidl Lietuva“ personalo vadovė Sandra Savickienė, prekybos tinklas savo darbuotojams esą moka vienus didžiausių atlyginimų rinkoje.

„Taikome motyvacinių priedų sistemą, draudžiame visus darbuotojus papildomu privačiu sveikatos draudimu, už viršvalandžius, jei tokių pasitaiko, sumokame minutės tikslumu. Kad „Lidl“ mokamos algos vertinamos teigiamai, patvirtino ir šių metų liepos mėnesį vykdyta RAIT rinkos tyrimų kompanijos apklausa. Būtent „Lidl“ respondentai įvardijo kaip sąžiningiausias algas mokantį bei labiausiai savo darbuotojais besirūpinantį prekybos tinklą“, – komentuoja S. Savickienė.

Prekybos tinklų darbuotojų išpažintis: valdžia ir klientai kartais sau leidžia peržengti visas ribas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Anot jos, sparčiai augančiame prekybos tinkle darbuotojai turi daug vidinės karjeros galimybių – vien pernai apie 15 proc. „Lidl“ darbuotojų pakilo karjeros laiptais. Prekybos tinklo atstovė taip pat mini, kad „Lidl“ procesai ir darbo pobūdis skiriasi nuo to, kas šioje rinkoje yra įprasta. Pavyzdžiui, „Lidl“ parduotuvės darbuotojai esą nuolat keičiasi užduotimis ir atlieka skirtingus darbus, – nuo pirkėjų aptarnavimo kasoje iki vaisių ir daržovių kokybės kontrolės.

„Didesnis įsitraukimas į visus įmonės procesus ir geresnis tų procesų supratimas suteikia ne tik galimybių produktyviau dirbti, bet ir daugiau džiaugsmo, mat darbuotojas jaučiasi esantis svarbesne įmonės dalimi. Tai didina ir darbuotojo lojalumą“, – sako pašnekovė.

„Mes puikiai suprantame, kad kiekvienam yra svarbus lankstus darbo grafikas ir galimybė derinti ne tik darbą, bet ir asmeninį gyvenimą. <...> Būtent todėl darbo grafikus skelbiame trims savaitėms į priekį. Prie geresnio laiko organizavimo prisideda ir tai, kad prašymai dėl konkrečių laisvadienių priimami iš anksto, tad darbuotojas gali laisvai planuoti savo laisvalaikį“, – dėsto „Lidl“ atstovė.

Būtent todėl darbo grafikus skelbiame trims savaitėms į priekį. Prie geresnio laiko organizavimo prisideda ir tai, kad prašymai dėl konkrečių laisvadienių priimami iš anksto, tad darbuotojas gali laisvai planuoti savo laisvalaikį.
Sandra Savickienė

Prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ Personalo departamento direktorė Edita Jakučionytė-Lukšė sako, kad dėl pertraukų darbo metu ar laisvadienių prekybos tinklas IKI turi aiškias ir visiems vienodai galiojančias taisykles – jomis piktnaudžiauti neturi nei parduotuvių darbuotojai, nei jų vadovai: „Prireikus ir iš anksto informavus, visuomet suteikiame papildomų atostogų, apdovanojame savaitgalio išvykomis pailsėti.“

Savo darbuotojus prekybos tinklas esą labai vertina, todėl siekia puoselėti motyvacinę sistemą. „Kiekviena pareigybė mūsų prekybos tinklo parduotuvėse turi pareiginį atlyginimą, papildomai tiek parduotuvėse, tiek gamybos ar logistikos srityje dirbantys darbuotojai gali gauti priedų už pasiektus mėnesio tikslus“, – teigia E. Jakučionytė-Lukšė.

Anot pašnekovės, nuo 2016 m. IKI investicijos darbuotojų kvalifikacijai kelti kasmet auga 14 proc. Savo iniciatyva prekybos tinklas steigia mokymų centrus – „IKI Akademijas“, skirtas naujų darbuotojų kompetencijoms ugdyti. „Vertindami jau apčiuopiamus veiklos rezultatus, matome, jog mokymuose dalyvavę darbuotojai kur kas lengviau adaptuojasi, patiria mažiau streso, praktiškai yra išbandę ir žino, kokios jų atsakomybės ir kaip jas tinkamai atlikti, yra labiau motyvuoti. <...> Papildomai visiems kasininkams du kartus per metus organizuojami streso valdymo ir konfliktų sprendimo mokymai, kuriuose turi galimybę dalyvauti visi norintys darbuotojai.“

IKI atstovės teigimu, tai, kad parduotuvių darbuotojai susiduria su priešiškomis pirkėjų reakcijomis, pavyzdžiui, dėl kainų neatitikimo, alkoholio pardavimo laiko ribojimo ir kt., dažnu atveju nulemia žmogiškasis faktorius: „Savo ruožtu kasdienius procesus darbuotojams stengiamės kuo labiau supaprastinti įdiegę technologinius sprendimus, tokius kaip elektroninės kainų etiketės, kad žmogiškųjų klaidų būtų galima išvengti ir jie būtų apsaugoti nuo papildomo streso.“

Matome, jog mokymuose dalyvavę darbuotojai kur kas lengviau adaptuojasi, patiria mažiau streso, praktiškai yra išbandę ir žino, kokios jų atsakomybės ir kaip jas tinkamai atlikti, yra labiau motyvuoti.
Edita Jakučionytė-Lukšė

Anot „Rimi Lietuva“ atstovės žiniasklaidai Giedrės Buivydienės, iš prekybos tinklo darbuotojų – tiek seniau dirbančių, tiek naujai atėjusių – esą dažnai girdima, kad „Rimi“ iš kitų įmonių išsiskiria draugiška atmosfera, vertybėmis bei socialine atsakomybe.

„Tai patvirtina ir mūsų įmonėje reguliariai atliekami darbuotojų tyrimai, kuriuose dalyvauja ir savo vertinimą apie darbo kasdienybę bei organizacinę kultūrą „Rimi“ išreiškia absoliuti dauguma mūsų darbuotojų. 2018 m. atlikto naujausio tyrimo duomenimis, darbuotojų įsitraukimas įmonėje siekia 94 proc. Šis rodiklis atspindi darbuotojų požiūrį į darbo sąlygas ir bendrą savijautą įmonėje, jų motyvaciją siekti savo profesinių bei įmonės tikslų“, – sako ji.

„Be abejo, didelėje įmonėje, kurioje dirba daugiau nei trys tūkstančiai darbuotojų, kaip ir bet kuriame darbe, pasitaiko įvairių kasdienių situacijų, į kurias reaguojame ir sprendžiame, kiekvieną dieną ieškodami naujų būdų, kaip pagerinti savo darbuotojų darbo sąlygas, padaryti paprastesnius kasdienius darbo procesus parduotuvėse ar biure. Tam pasitelkiame ir naujų technologijų, skaitmeninių įrankių“, – dėsto G. Buivydienė.

Taip pat suteikiame darbuotojams lankstų darbo grafiką, nemokamus pietus visiems parduotuvių darbuotojams (taip pat – kavos ir arbatos per pertraukas), papildomą laisvą dieną dalyvaujantiems kraujo donorystės akcijose ir kt.
Giedrė Buivydienė

Anot jos, „Rimi“ darbuotojų atlyginimai kasmet didėja 5–10 proc.: „Nors jų dydis stipriai priklauso ir nuo rinkos, dedame visas pastangas, kad darbuotojų atlyginimai ir toliau didėtų, taip pat siūlome darbuotojams daug papildomų naudų. <...> Pavyzdžiui, galimybė kelti kvalifikaciją ir taip pasididinti darbo užmokestį, papildomas užmokestis pavaduojant aukštesnių pozicijų kolegas bei įvairūs priedai prie atlyginimo, kurie mokami pagal įmonėje galiojančią tvarką. Taip pat savo darbuotojus draudžiame draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui iš darbo, mokame išmokas pagal įmonės socialinę politiką gimus vaikui bei artimojo ar darbuotojo mirties atveju.

Taip pat suteikiame darbuotojams lankstų darbo grafiką, nemokamus pietus visiems parduotuvių darbuotojams (taip pat – kavos ir arbatos per pertraukas), papildomą laisvą dieną dalyvaujantiems kraujo donorystės akcijose ir kt.“

Jei esate vienas iš populiariausių profesijų atstovų – padavėjas, virėjas, slaugos specialistas, krovikas, statybininkas, apsaugos darbuotojas ir kt. – ir norite pasidalyti savo patirtimi su mumis, susisiekite el. paštu darboistorijos@delfi.lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
3.6957

Apie tai garsiai niekas nekalba: 600 eurų vertas alinantis darbas, kasdien matoma mirtis ir patiriamas smurtas (274)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (84)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Įgijęs tris skirtingas specialybes lietuvis nebijo netekti darbo: patarimai, kaip papildomai užsidirbti (19)

Sparčiai besivystančios technologijos ir besikeičianti darbo rinka kelia vis daugiau abejonių, ar...

Jauna moteris dirbo mokytoja, vadybininke ir barmene: mažas atlyginimas privertė ieškoti naujos srities (1)

Jelena Gaidučenia, 29-erių metų veikli moteris, visą gyvenimą ieškojusi balanso tarp skaičių...

Gydytoja – apie medikų problemas ir didžiausius iššūkius: pirmais darbo metais jaučiau didelę baimę (44)

Mano įsitikinimu, gydytojo profesija yra pati atsakingiausia. Gyvenime yra tekę sutikti daugybę...

Top naujienos

Pranckiečio testas valdančiajai koalicijai: susiklostė ypatingos sąlygos balsuoti papildyta 12:10 val.  (254)

Antradienį paaiškės, ar valdantieji turi bent 71 balsą išspręsti nepasitikėjimo Seimo...

Gyvai / 2020 metų biudžetas: platesnio NT mokesčio kol kas nebus (85)

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos...

Šimonytė – apie biudžetą: kažkuria prasme tai yra skandalinga (136)

Seime pateikiant kitų metų biudžetą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Lemiamas Pranckiečio ir valdančiųjų susirėmimas: darbotvarkė patvirtinta (44)

Seimo antradienio posėdyje bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro...

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis Rusijos ledlaužis pasiuntė nelaimės signalą papildyta 12.02 (92)

Rusijos ledlaužis „Tor“, esantis netoli Norvegijos krantų, pasiuntė nelaimės signalą ir...

Vertingiausia sutartis Lietuvos istorijoje: rankomis trina ir „Pacers“, ir patys Saboniai (70)

Indianos „Pacers“ klubas patvirtino, kad ilgam pratęsė sutartį su 23-ejų metų 211 cm ūgio...

Gyvai / DELFI Premjera. Gimtadienį švenčiantis Donatas Montvydas – apie įsimintiniausius gyvenimo įvykius

Antradienį 12 val. laidoje DELFI Premjera - dar vienas pirmas kartas! Studijoje lankysis...

Pamirškite močiučių patarimus – ekspertė paaiškino, kodėl „namudinė“ kosmetika labiau kenkia nei padeda (22)

Vardan to grožio, visos pasidarėme labai kūrybingos. Bet... jeigu mokame skaniai pagaminti košę,...

Abortą patyrusios lietuvės išpažintis: vaiko abu norėjome, bet kai pastojau, prasidėjo košmaras (32)

Pagal oficialią statistiką Lietuvoje per metus atliekama per 3,5 tūkstančio abortų. Tačiau...

Kalvarijos sav. dingo su šuniuku iš namų išėjęs vyras (2)

Policijos duomenimis, be žinios dingęs Audrius Pazniokas (gim. 1983 m.) spalio 15 d., apie 19.15...