Po studijų Anglijoje į Lietuvą grįžusią Ulą nustebino kultūriniai skirtumai: supratau, kad kai kuriuos dalykus teks mokytis iš naujo

Prieš metus vos dvi lietuvės ryžosi dalyvauti Jutos valstijoje (JAV) vykstančiame „Ironman“ vidutinio nuotolio pasaulio triatlono čempionate, viena jų – Ula Giniotytė. Sportininkei reikėjo nuplaukti 1,90 km, dviračiu nuvažiuoti 90 km ir nubėgti 21,1 km. Sėkmingai įveikusi visą distanciją ir savo amžiaus grupėje pasaulyje užėmusi 56-ą vietą U. Giniotytė treniruojasi laisvalaikiu, kai nedirba verslo analitike IT įmonėje.

Iš Kauno kilusi moteris vos baigusi J. Jablonskio gimnaziją, prieš daugiau nei 15 metų, išvyko į Angliją. Kaip pranešime žiniasklaidai pasakoja U. Giniotytė, – ieškodama platesnių ir įvairesnių galimybių.

Nuo politikos prie IT

„Studijų metai Anglijoje buvo puikūs. Įgijau ne tik akademinių žinių, kritinio ir analitinio mąstymo įgūdžių, bet ir įvairių kultūrinių patirčių. Drauge mokiausi su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių – nuo Graikijos iki Kazachstano. Tokie susidūrimai leidžia gerokai praplėsti tiek pasaulėžiūrą, tiek mąstymą, kokie skirtingi gali būti mūsų požiūriai. Susiradau draugų, kurie tikrai liks visam gyvenimui, nesvarbu kiek kilometrų ar nesimatymo periodų beskirtų“, – pasakoja.

Universitete baigus politikos mokslų bakalauro studijas, Ula išbandė jėgas viešajame sektoriuje. Tokia patirtis leido susidaryti aiškesnį vaizdą apie darbo pobūdį ir specifiką, tačiau egzistuojantys biurokratiniai procesai, sprendimų priėmimo ir gerokai lėtesni jų įgyvendinimo tempai paskatino kreipti karjeros kryptį į verslo sektorių.

„Viešajame sektoriuje sprendimai priimami daug lėčiau, nei norėtųsi, tad pradėjau ieškoti progresyvesnių verslo sričių. Mane sudomino technologijų sektorius, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo ir įsišaknijo kaip kertinė mūsų gyvenimo dalis. Šiandien vargiai kas išeina iš namų kišenėje neturėdamas išmaniojo telefono. Verslas, bandydamas pasiekti vartotoją ar siekdamas procesų optimizacijos, niekaip neišvengs skaitmeninių sprendimų. Todėl atsižvelgiant į tokį įvairiapusiškumą atrodo, kad IT sritis yra tokia plati, kad nuolat neišvengiamai turėsi mokytis kažko naujo. Tas nuolatinis judėjimas į priekį ir status quo keitimas yra faktoriai, kurie paskatino mane įsilieti į šią sritį“, – teigia U. Giniotytė.

Lietuvoje pasitiko kultūriniai iššūkiai

Vis tik po penkerių gyvenimo metų svetur Ula nutarė grįžti namo. Norėjo daugiau laiko praleisti namuose, ne tik per šventes. Tad sprendimas sugrįžti nebuvo sunkus.

Lietuvoje pradėjo dirbti valstybiniame sektoriuje, vienoje iš ministerijų. Tačiau ilgainiui suprato, kad norėtų dirbti verslo srityje, tad įsidarbino technologijų įmonėje „Devbridge“, kur pradėjo gilintis į verslo analitikės rolę. Visgi labiau nei darbo paieškos Ulai nemenkų iššūkių sukėlė kultūriniai skirtumai.

„Anglijoje įprasta, kad žmonės teikdami paslaugas šypsosi, stumtelėjus, nesvarbu kas kaltas, atsiprašo, universitete į dėstytoją kreipiasi vardu. Atrodo, mažos smulkmenos, tačiau kasdienei savijautai tai daro reikšmingą poveikį. Pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius žengiau išvykusi į Angliją, tačiau po penkerių metų grįžusi į Lietuvą netikėtai supratau, kad kai kuriuos dalykus reikės mokytis iš naujo. Nuo sveikatos knygelės sutvarkymo iki tarpusavio darbo kultūros.“, – teigė IT įmonės atstovė.

Sugrįžo į gimtinę ir įsidarbino IT įmonėje

U. Giniotytė pabrėžia, kad Lietuvos IT sritis nėra milžiniška, bet neabejotinai labai dinamiška ir įdomi.

„Norėjau prisijungti prie komandos su kuria galėčiau augti ir tobulėti. Prieš prisijungiant prie IT įmonės tikriausiai ir pati turėjau nemažai stereotipų apie šios srities profesionalus: esą čia dirba mažai kalbūs intravertai, kuriems rūpi tik kodo eilutės. Visgi realybė yra gerokai kitokia. IT srityje dirba įvairių pomėgių turintys žmonės, kurie mielai dalijasi savo profesinėmis žiniomis, efektyviai komunikuoja ir padeda susidūrus su iššūkiais. Žengimas į technologijų pasaulį neprasideda nuo kosminės raketos programavimo. Kaip ir visur – yra mokymosi kelias, kurį reikia nueiti, tačiau jis yra įveikiamas. Tarp kolegų yra ir daug labai protingų moterų, kurios programuoja, užtikrina kokybę, analizuoja ar vadovauja komandoms“, – tikina pašnekovė.

Stereotipai neatbaidė nuo pasirinkimo

IT specialistė įsitikinusi, kad tiek technologijų sektoriuje, tiek ir sporte vis dar egzistuoja nemažai stereotipų, kokios veiklos ar profesijos labiau tinkamos moterims, o kokios vyrams.

„IT ir programavimas vis dar yra topuose esą nemoteriškų sričių sąraše. Visgi toks etikečių klijavimas, visų pirma, kenkia pačiai sričiai: prarandami potencialūs talentai, natūralus balansas. Džiugu, kad augau pakankamai liberalioje aplinkoje su ganėtinai daug laisvės savo asmeniniams pasirinkimams. Tikriausiai tai įskiepijo ir drąsą imtis bet kokios mane dominančios veiklos, nesvarbu, joje dominuotų vyrai ar moterys. Žinoma, geri pavyzdžiai įkvepia ir paskatina tikėti, kad nepriklausomai nuo lyties galima pasiekti puikių rezultatų ten, kur turi noro išmokti, sužinoti, įdėti laiko ir pastangų. Ištvermės reikalaujantis sportas taip pat nėra itin populiarus tarp moterų, tačiau matant kitas sportininkes tarptautinėse varžybose supranti, kad viskas yra tik asmeninio apsisprendimo klausimas. Noriu tikėti, kad žengiame progresyviu keliu ir bet kokie skirstymai, ką kam priklauso daryti, sumažės. Moteris kaip ir vyras gali imtis bet kokios veiklos: mechanikos, inžinerijos, kulinarijos ar mezgimo. Svarbiausia atrasti veiklą, kuri džiugintų“, – asmenine patirtimi dalijosi verslo analitikė.

Triatlonas tapo gyvenimo dalimi

Prieš daugiau nei metus U. Giniotytė sėkmingai sudalyvavo „Ironman“ vidutinio nuotolio pasaulio triatlono čempionate. Per šiek tiek daugiau nei penkerius metus U. Giniotytė Lietuvos triatlono taurėje jau įveikė keliolika sprinto (750 metrų plaukimas, 20 km. dviratis, 5 km. bėgimas) ir olimpinės distancijų (1.5 km. plaukimas, 40 km. dviratis, 10 km. bėgimas) etapų.

„Pasiruošti pirmajam sprinto distancijos startui prireikė mažiau nei metų. Didžiausią pažangą reikėjo atlikti plaukiant: anksčiau neteko plaukti tokių distancijų, juolab atvirame vandenyje. Visoi nuotolio „Ironman“ (3.8 km plaukimas, 180 km dviratis, pilnas maratonas bėgimas) varžybos tikriausiai yra visų triatloninkų siekiamybė ir pasididžiavimas. Visgi kol kas man pakanka ryžto tik pusei šios distancijos.

Stebuklingų rezultatų nepasiekiau ir Lietuvoje rasit kur kas pajėgesnių triatlono sportininkių, bet įrodžiau sau, kad galiu su pasitikėjimu įveikti šiuos nuotolius. Žinoma, dalyvavimo pasaulio čempionate patirtis taip pat išskirtinė: visas St. George miestelis ir jo apylinkės, rodos, gyveno varžybomis. Dėmesys dalyviams, jų palaikymas paliko tik geriausius įspūdžius“, – dalijosi U. Giniotytė.