Šiuo metu Lietuva sparčiai juda link to, kad per kelerius ateinančius metus prisijungtų kontinentinės Europos elektros tinklų ir taptų nepriklausoma nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos. Perdavimo sistemos operatorė, bendrovė „Litgrid“ taip pat yra aktyvi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E narė ir kartu su užsienio partneriais siekia sukurti nuo Helsinkio iki Lisabonos efektyviai veikiančią, vieningą elektros energijos rinką.

Nuolatinių permainų aplinka – įdomi ir įtraukianti

Tad savo profesinį kelią energetikos sektoriuje pradedantiems žmonėms dabar atsiveria įspūdingos galimybės, kad ir kur jie nuspręstų pasukti – nuo inžinerijos iki projektų valdymo – visur vyksta transformacija.

„Energetika yra labai dinamiška veiklos sritis. Matome vykstant virsmus ir įvairiausių formų pokyčius – nuo energijos gamybos iki perdavimo ir vartojimo. Antai vartotojai tampa gamintojais ir atveria atsinaujinančių šaltinių potencialą, tuo pat metu namų ūkiai, bendrijos kuria elektros mikrotinklus ir keičia ištisą pramonę, vis labiau prisidėdami prie kovos su klimato kaita. Taigi, dabartinėje formulėje yra gausybė kintamųjų, kurie tampa energetikų darbo objektais. Pokyčiai tokie greiti ir staigūs, peršokantys iš vienos srities į kitą, kad ilgalaikės įmonių strategijos gali prarasti prasmę – organizacijoms tenka nuolat keistis ir prisitaikyti, kad jos išliktų konkurencingos, aktualios ir sėkmingai augtų šiuolaikinėje rinkoje. O visų pokyčių variklis yra žmonės“, – pastebi bendrovės „Fluence energy“ EMEA Žmogiškųjų išteklių viceprezidentė Lisa Kuske. Būtent šios bendrovės specialistai Lietuvoje įrengia ir ateityje aptarnaus itin pažangius 200 megavatų galios ir 200 megavatvalandžių talpos elektros energijos kaupiklius.
Lisa Kuske

Žmogiškųjų išteklių specialistės L. Kuske nuomone, nors taktinis ir strateginis planavimas ir toliau išliks svarbi kompetencija, tačiau akivaizdžiai auga darbuotojo lankstumo, veržlumo, gebėjimo prisitaikyti ir panašių savybių svarba. Savo ruožtu vadovams tenka sparčiai tobulinti pokyčių valdymo, tvaraus vadovavimo įgūdžius ir nuolat tikrinti save klausimais, panašiais į: kaip aš priimu pokyčius; kokias emocijas man sukelia permainos; kaip galiu sužadinti darbuotojų smalsumą, o ne baimę; kaip galima išlaisvinti kūrybiškumą, kad energetikos sektoriuje galėtume diegti naujoves?

Profesionalo etalonas nėra vienalytis
Bendrovės „Litgrid“ personalo skyriaus vadovė Odeta Zubrienė sako, kad atsakymus vadovai ir komandos randa praktiškai spręsdami problemas, turtindami žinias mokymuose, bendraudami su ekspertais iš kitų šalių. Pasitaiko, kad tenka keisti ir asmenines nuostatas, ir požiūrį į savo patirtį, nes tik taip įmanoma išmokti daugiau, efektyviau bendradarbiauti ir įveikti iššūkius.

„Pažangi organizacija kuria kultūrą, kuri įgalintų atsiskleisti kiekvieną darbuotoją. Mums labai svarbus yra vertybinis žmogaus pamatas ir potencialas, nes tikime, jog būtent tai komandą ir organizaciją paverčia stipria. Su kiekvienu darbuotoju projektuojame savo ateities kultūrą ir atmosferą“, – dalijasi O. Zubrienė.

Ji pastebi, kad prieš 10 metų ir anksčiau lūkesčiai energetiko kompetencijoms išsiplėtė, pavyzdžiui, inžinierius turi išmanyti ir projektų valdymą, ir IT sistemas, ir kitas sritis, kurios kuria plačiai mąstantį profesionalą.

„Tiesa, dabar dalis darbuotojų labai aiškiai išreiškia norą gilintis į konkrečią sritį ir ten atrasti save. Organizacijos pareiga – užtikrinti galimybę judėti ten, kur traukia žmogaus širdis, kur jis atranda didžiausią prasmę. Kai darbuotojas nuoširdžiai mėgsta savo sritį, jis tampa puikiu profesionalu. Pagal tai mes kartu dėliojame asmeninį žmogaus karjeros kelią ateinantiems 3–5 metams“, – pasakoja personalo skyriaus vadovė ir pastebi, kad individualizmas ir saviraiškos poreikis ypač būdingas vadinamosios Z kartos atstovams.
Odeta Zubrienė

Kaupia unikalią patirtį
Žmogiškųjų išteklių specialistė įsitikinusi, kad darbas Lietuvos energetikos sektoriuje žmonėms suteikia labai aiškų prasmės pojūtį, kurio kitur gali ir pritrūkti. „Įgyvendiname išskirtinius ilgalaikius projektus, kurie Lietuvai suteikia vis daugiau energetinės nepriklausomybės, palaipsniui įsijungiame į ES energetikos sistemą ir tuo pačiu kuriame galimybes tvariai ir subalansuotai atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, nes Lietuva, kaip ir kitos pažangios valstybės, yra užsibrėžusi sklandžiai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių, kad ES taptų klimatui neutralia ekonomika“, – teigia O. Zubrienė.

Kartu su kitais tarptautinės ENTSO-E asociacijos nariais specialistai iš Lietuvos dalijasi patirtimi ir sprendžia, kaip optimizuoti ir modernizuoti visos ES energetikos infrastruktūrą, nes energetikos raida yra labai svarbi visai Bendrijos Žaliojo kurso strategijai. Lietuvių ekspertizė yra vertinama – esame maži, bet ryškūs, gerai girdimi ir pastebimi.
„Įgyvendindami dvi dešimtis sudėtingų, strateginę svarbą valstybei turinčių sinchronizacijos programos projektų, įgyjame unikalios patirties. Negana to, kai kuriais aspektais tampame pirmeiviais visos Europos mastu ir sulaukiame daug dėmesio iš kolegų užsienyje“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. Bendrovė planuoja, kad šiemet bus pasiekta sinchronizacijos programoje suplanuotų darbų pusiaukelė. Visą programą ketinama baigti per kelerius ateinančius metus. Anot L. Varanavičiaus, programos patirtis ypač pasitarnaus kuriant vieningą Europos energetikos rinkos mechanizmą.
Liutauras Varanavičius

Uždaviniai – sudėtingesni, bet įrankiai – pažangesni
Kad Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos užtikrinanti programa būtų sklandžiai įgyvendinama, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius turi aktyviai bendradarbiauti ne tik su Latvijos, Estijos, Lenkijos operatoriais. Daugėja darbo su Skandinavijos ir kitų šalių energetikais, nes Lietuva tampa bendros energetikos rinkos dalimi. Steigiamas Baltijos regioninis koordinavimo centras (Baltic RCC), kuris įgalins Lietuvą, Latviją ir Estiją kartu spręsti sudėtingus energetikos klausimus.

Kaip tai keičia mūsų šalies energetikų užduotis ir darbo pobūdį? „Kai turime elektros jungtis su Švedija, Lenkija ir kitomis valstybėmis, veikiame jau ne lokaliai, o Europos tinkle. Taigi analitikai, kurie prieš 10 metų gerai išmanė priežastingumo ryšius tarp Lietuvoje veikiančios generacijos ir vartojimo, balanso, dabar žvelgia ir nagrinėja aštuonių šalių priežastingumo ryšius. Po dešimties metų užduotys dar labiau pasunkės, išaugs kompleksiškumo lygis – teks analizuoti priežastingumo ryšius visoje Europoje, tad ir kompetencijos turės būti gilesnės, platesnės. Žinoma, ir toliau naudosimės moderniais instrumentais, pavyzdžiui, išmaniais ateities kainų prognozavimo modeliais, dar labiau įdarbinsime dirbtinį intelektą“, – kalba L. Varanavičius.
Pašnekovai pastebi, kad patyrę energetikos specialistai naujas žinias tarsi prikabina prie savo kompetencijų traukinio – jie mokosi nesustodami. O lokomotyvais išlieka tokie įgūdžiai kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas.

Pašnekovams taip pat susidaro įspūdis, kad energetikos sektoriuje sparčiai tobulėja vadovai – tampa atviri ir lankstesni, įsiklauso į darbuotojų poreikius, stengiasi vadovauti savo pavyzdžiu, ugdyti ir būti atidžiais mentoriais. Po įveiktų pandemijos iššūkių jie labiau pasitiki darbuotojais. Pasitikėjimas labai sustiprina komandas ir suteikia ambicijų veikti tarptautiniu mastu – tapti žinomais savo srities ekspertais Europoje. O prie ateities ES energetikos projektų lietuviai prisideda labai aktyviai ir svariai, savo pavyzdžiu parodydami, kad ateities energetikas – ir gebantis valdyti itin didelio masto projektų programas, ir iki mažiausių smulkmenų įsigilinti į konkrečią sritį. Ir visada – aktyviai bendradarbiaujantis, besimokantis, atviras pokyčiams.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)