Nuo programuotojo biure iki rašytojo namuose: Almanto karjeros tramplinu tapo mentorystė

Kai karjera tik startuoja, dažnas specialistas nori atrasti savo karjeros kelią, kuriame netrūktų augimo ir mokymosi galimybių. Juk ne viskas pradžioje būna aišku, o pagalbos ir teisinga kryptimi nukreipiančios mintys gelbėja. Akys tuomet krypsta į vadovus ar ilgus metus rinkoje patyrusius specialistus. Almanto Karpavičiaus (28 m.), jauno, bet jau nemažą patirtį sukaupusio, programuotojo istorija kiek kita. Būdamas vos 23 m. jis jau mentoriavo kitiems, o šiandien yra ir vienas pirmųjų bendraautorių Lietuvoje, išleidęs tarptautinę mokomąją knygą IT specialistams, norintiems perprasti C# programavimo kalbą.

Mentorystę atrado kaip laisvalaikio hobį

Šiandien Almantas dirba vyresniuoju programuotoju bei komandos vadovu tarptautinėje duomenų ir technologijų bendrovėje „TransUnion“, kurioje prisideda ir prie įmonės mentorystės programos ar kitų iniciatyvų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tiesa, dar studijų metais pradėtas karjeros kelias buvo kiek banguotas, kuomet dirbant su žaidimų programavimu, jaunam specialistui trūko profesionalios pagalbos ieškant sprendimų. Savo asmenine patirtimi jis pamatė, kad efektyvius rezultatus gali pasiekti kur kas greičiau, jei yra kas ta patirtimi pasidalina.

Tad pakeitęs darbovietes ir gavęs pirmuosius kolegas, kuriems turėjo progą padėti, mentorystę atrado kaip pagrindinę savo laisvalaikio formą, kuriai skirdavo apie 15 val. per savaitę po darbo valandų. Ir nors šiandien laiko prasme jai skiria šiek tiek mažiau dėmesio, ji vis dar išlieka viena pagrindinių jo laisvalaikio praleidimo formų. „Mentorystę vertinu kaip abipusiai auginančią patirtį. Tu ne tik padedi kažkam atrasti sprendimus, bet augi pats tiek asmenine, tiek profesine prasme. Juk kartais gali gauti klausimus, į kuriuos atsakymų dar nežinai, bet lyg ir turi pareigą juos atrasti. Taip ir atsiranda abipusio mokymosi faktorius.“, – patirtimi dalijasi Almantas.

Ieškant atsakymų, pirmiausia turi žinoti, ko nori paklausti

Šiandien internete gali atrasti galybę informacijos, bet pirmiausia turi aiškiai žinoti, ką nori atrasti. Kai tik pradedi mokytis, būtent ši dalis gali būti sudėtingiausia. Šį kelią praėjo ir Almantas, todėl tai jį skatino atrasti efektyvesnius mokymosi būdus. Taip jis sukūrė savo „Youtube“ kanalą, kuriame pradžioje vedė pamokas su savo mokiniais, o šiandien turi subūręs ir tarptautinę, 7000 programuotojų vienijančią bendruomenę, bendraujančią specializuotoje „Discord“ platformoje.

„Grupė vienija labai skirtingo lygio ir patirties žmones – nuo mažai patyrusių iki TOP rinkos profesionalų, kurių konsultacijos šiaip lengvai negausi arba jos bus mokamos. Tačiau čia bendraujame savanorystės principu. Tad šiandien mentoriauju nebe vienas, į procesą įsitraukia daugiau žmonių. Tu jiems pirmiausia, gali padėti susigaudyti, ko konkrečiai jiems reikia, padėti sutikslinti klausimą, į kurį ieško atsakymo ir kartu dirbti jį atrandant“, – teigia A. Karpavičius.

Bendruomenės valdymas atima nemažą dalį jo laisvalaikio, nes turi sekti naujienas, rinkti grįžtamąjį ryšį, o kartais net ir spręsti konfliktus. Tai visuomet reikalaudavo papildomo laiko, bet jis visuomet atrasdavo kaip tai suderinti su pagrindiniu savo darbo. Anksčiau tam išnaudodavo kelionės į darbo laiką, kai vykdavo auktobusu iš Birštoną į Kauną, šiandien – tam skiria dėmesio vakarais arba net paskirdamas vieną savaitgalio dieną.

Iš 10 autorių – išliko tarp 3 pajėgiausių programuotojų, parašiusių knygą

Almanto istorija įrodo, jog mentorystė gali atverti kelius augti ir visiškai naujoje sferoje globaliu mastu. Jo aktyvi veikla mentoriaujant buvo pastebėta ir tarptautinės „Packt Publishing“ bendrovės, kuri specializuojasi IT srities elektroninių ir spausdintų knygų leidyboje. Jis tapo vienu iš atrinktų IT profesionalų, gavusių pasiūlymą tapti bendraautoriumi parengiant C# programavimo kalbos knygą.

„Kiekvienas gavome po du skyrius, kuriuos turėjome parengti. Turinio apimties prasme tai siekė mokslinio darbo rašymą. Pats procesas buvo išties nauja patirtis, nes tam teko atrasti ir papildomo laiko, ir naujai ugdyti savo gebėjimus turimas žinias perteikti raštu. Tai nebuvo lengva ir emocine prasme, nes tu parašai tarkime 70 psl. ir gauni 100 komentarų, ką reikia koreguoti, tikslinti. Dalis jų buvo visiškai techniški, kiti reikalavo daugiau įsitraukimo. Šis procesas tikrai ne kiekvienam, nes pradžioje buvo atrinkti 4 autoriai, eigoje kažkas visgi atkrito, atrinkdavo naujus, tad iš viso projekte dalyvavo 10 autorių, tačiau likome tik trys, kurie ir pabaigėme knygą“, – nauja patirtimi dalijasi Almantas.

Galiausiai jis parengė net 4 knygos skyrius bei vieną papildomą priedą, o visa tai užtruko apie pusantrų metų. Nauja patirtis skatino atrasti ir naują dienos rutiną. Knygos rašymui programuotojas skyrė ankstyvus rytus, kuomet keldavosi 5 val. ryte ir sėsdavo rašyti, kai galva dar nėra perpildyta dienos rūpesčiais ar darbo reikalais. Almantas džiaugiasi, kad turėjo galimybę prisidėti prie išskirtinės knygos išleidimo, nes ji ne tik apie teoriją – 50 proc. turinio sudaro praktiniai uždaviniai. Jam svarbu, kad tai buvo nauja patirtis ne tik leidusi naujai save pažinti, bet ir prisidėjusi prie dar vieno dalijimosi žiniomis projekto. Būtent tai jam išlieka pagrindiniu motyvacijos šaltiniu.

Šiemet nori paleisti naują grupinio programavimo ugdymo programą

„Turiu tradiciją, jog kiekvienais metais paskiriu sau naują temą, kurioje noriu patobulėti. Tuomet tikslingai žinau, kam šiemet skirsiu savo pastangas. Šiemet tai idėja apie naujas grupinio programavimo ugdymo iniciatyvas Lietuvoje“, – planais dalijasi Almantas.

Užsienyje tai gana populiari programavimo poromis metodika (angl. Pair programming), tačiau Almantas siekia ją išplėsti. Jo idėja būtų rengti susitikimus, kurių metų programavimo sprendimų ieškotų skirtingų patirčių bei žinių žmonės, juos sugrupuojant poromis. Pavyzdžiui, susirenka universiteto dėstytojas, IT verslo atstovas, studentai, jau patyrę ir dirbantys programuotojai, kurie ieškotų tam tikro programavimo sprendimo drauge, kai vienu metu dirba viena atsitiktinai sugrupuota pora, o likę stebi ir galvoja, kaip būtų galima sprendimą patobulinti. Po 5 minučių žmonės keičiasi. Tokiu būdu visi gauna savitą naudą: dėstytojas galbūt neturi pakankamai praktikos, praktikas tuo tarpu galbūt bus primiršęs tam tikras teorijas, o studentas gauna visumą.

„Man atrodo svarbu nusimesti savo egoizmą ir žiūrėti plačiau, ne tik galvoti apie asmeninę naudą. Juolab, kad ir jau žinomą dalyką yra sveika išmokti galbūt daryti kitaip. Bet, kad padarytumei kitaip turi pirmiausia stebėti ir bandyti jį daryti kitaip. Būtent tobulėjimui ir būtų skirti šie susitikimai. Viliuosi, kad jie atras susidomėjimo universitetų, studentų ir verslo atstovų tarpe“, – teigia programuotojas.

Kaip pažymi pats Almantas, būtent mentorystę jis vertina ir kaip aiškų tramplyną, padėjusį jam užsitikrinti spartų profesinį augimą. Vos per kelerius metus jis pasiekė vyresniojo programuotojo poziciją bei jaučiasi sukaupęs reikiamas kompetencijas toms pozicijoms, kurioms dažniausiai darbo skelbimuose reikalaujama kur kas daugiau metų patirties. Jo teigimu, tai prasmingas būdas kasdien jaustis atlikus gerą darbą.

Padeda pačiam neužsistovėti vietoje, bet ir kitam judėti į priekį.