Moterys šios profesijos vis dar vengia, o be reikalo – laukia įdomus darbas ir didžiulės perspektyvos

Stojančiųjų į inžinerinės pakraipos specialybes Lietuvos aukštosiose mokyklose skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik perpus. Negana to, inžineriją besirenkančių merginų dalis susitraukė iki mažiau nei 5 procentų. Ketvirtadienį minint UNESCO globojamą tarptautinę Moterų inžinerijoje dieną, šią specialybę pasirinkusios moterys iš įvairių Lietuvos įmonių sutiko pasidalinti savo patirtimis ir mintimis apie tai, kas galėtų sulaužyti nepagrįstus stereotipus.

Moteris inžinieres galima prilyginti deimantams: jos itin retos, bet labai vertinamos. Įmonėms tokių specialisčių reikia ne tam, kad priartėtų prie lyčių lygybės, bet dėl jų asmeninių savybių ir kitokio požiūrio, mąstymo. Kuo labiau įvairialypė komanda, tuo didesnį ir kūrybiškesnį rezultatą generuoja.

Antai nors beveik du trečdaliai elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ darbuotojų atlieka inžinerinį arba su šia sritimi susijusį darbą, tačiau kaip ir inžineriją besirenkančių studenčių, taip ir darbuotojų inžinierių stinga.

„Energetikoje dirbu daugelį metų ir tendencija išlieka labai panaši – dominuoja vyrai. Neseniai pas mus lankėsi 40 trečio ir ketvirto kurso studentų grupė, tarp kurių buvo tik dvi merginos. Šis pavyzdys iliustruoja, kad, nepaisant įsibėgėjusio lyčių lygybės traukinio, dar daug turime nuveikti, kad būtų sugriautos stigmos ir profesija taptų nepriklausoma nuo lyties bei iš to kylančių asociacijų. Prie to prisideda ir „Litgrid“ – skatiname ir palaikome moterų lyderystę inžinerijoje“, – sako „Litgrid“ personalo skyriaus vadovė Odeta Zubrienė.

Stereotipai formuojasi mokykloje

„Kauno tiltų“ Personalo direktorė Jūratė Mališkienė pastebi, kad įsišaknijusiems stereotipams pamatai paklojami dar mokyklos suole – jaunimui trūksta išsamios informacijos apie inžinerinio darbo pobūdį, platų skirtingų galimybių spektrą. Įtakos turi ir mažas tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos – populiarumas tarp merginų.

Tačiau J. Mališkienė pabrėžia, kad renkantis profesiją svarbu ne lytis, o asmeniniai pasirinkimai ir žmogaus būdo savybės. Didžiausioje kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovėje Lietuvoje dirba 25 moterys inžinierės, kurios yra atsakingos už įvairiausias sritis: vienos vadovauja projektams ar juos administruoja, kitos skaičiuoja darbų sąmatas, projektuoja. „Moterys, kaip ir vyrai, drąsiai gali imtis darbų vadovės atsakomybių, darbuotis objektuose ar važinėti į komandiruotes. Iš išorės trapi moteris gali darniai vadovauti vyrų komandai, organizuoti užduotis bei laviruoti tarp skirtingų situacijų“, – sako J. Mališkienė.

Panašiai kalba ir „Litgrid“ atstovė O. Zubrienė: šioje bendrovėje dirbantys inžinieriai/-ės turi ne tik suprasti, kaip veikia elektros perdavimo tinklas ir įvairios elektros patikimą tiekimą užtikrinančios sistemos, mokėti su jomis dirbti, analizuoti informaciją, didžiuosius duomenis, bet ir gebėti priimti sprendimus, ieškoti problemų sprendimo, dirbti komandose. Taigi itin svarbus vaidmuo tenka darbuotojo asmenybei, būdo bruožams ir gebėjimams, o ne vien inžinerinėms žinioms – jų visada galima pasisemti iš kolegų.

„Litgrid“ inžinieriaus/-ės darbas – įdomus, dinamiškas ir, svarbiausia, prasmingas. Inžinieriai turi perprasti šio darbo subtilybes, pagrindinius dėsnius, kurie būtini sėkmingai atlikti savo darbą, o taip pat matyti bendrą vykdomų projektų paveikslą, išmanyti vadybinius procesus“, – teigia O. Zubrienė.

Ji taip pat pastebi, kad, nors inžinerinių specialybių populiarumas sumažėjo, energetikos patrauklumo kreivė kyla. Energetika yra glaudžiai susijusi su tvarumu, žalumu ir atsinaujinančiais ištekliais – temomis, kurios aktualios, palaikomos ir skatinamos jaunimo, stipriai atitinka jaunosios kartos vertybines nuostatas. Be to, energetikoje, ypač „Litgrid“, šiuo metu vyksta įdomūs, progresyvūs, inovatyvūs, rinką transformuojantys ir visai Lietuvai bei Baltijos šalių regionui svarbūs procesai – nuo žaliajai energetikai svarbių technologijų testavimo ir diegimo, iki vietinių ir tarptautinių projektų, kurie užtikrins Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Pirmi kartai – neišvengiami

Sakoma, esi jaunas, kol turi pirmų kartų. Jei taip, inžinerija dailiosios lyties atstovėms turėtų būti itin aktuali, mat ši sritis yra jaunystės garantas. „Čia tenka nepaliaujamai mokytis“, – šypteldama paaiškina Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Strategijos departamento Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Daugiau nei dešimtmetį bendrovėje dirbanti moteris pastebi, kad „Litgrid“ įgyvendina daugybę unikalių sprendimų, inovacijų, tad pirmi kartai, nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra neišvengiami, nepriklausomai nuo specializacijos. Be to, svarbus ne tik techninis išmanymas, bet ir kūrybiškumas, todėl bendrovėje įdomu ne tik inžinieriams ar fizikams, bet ir teisininkams, finansininkams, komunikacijos specialistams, kurie visi turi galimybę prisiliesti prie įdomiausių projektų Lietuvoje.

Darbas energetikos srityje pašnekovei padėjo suprasti, kad čia įdomiausia tiems, kurie iššūkius ir naujas situacijas priima su smalsumu ir susidomėjimu, o ne su baime ir pasipriešinimu. Aistė. Krasauskienė įsitikinusi – visko galima išmokti. Pasak jos, energetikoje vertinamos žinios, įžvalgos, patirtis ir aštrus protas. Lytis visų šių savybių niekaip nenulemia, todėl renkantis inžinerijos studijų kryptį stereotipus derėtų palikti nuošalyje. „Litgrid“ jų nėra.

„Energetika – kompleksinė, sudėtinga, bet labai įdomi sritis. Ieškodami darbuotojų mes renkamės geriausią specialistą. Jei sritis unikali, renkamės didžiausią potencialą. Tai neturi lyties. Visgi energetikoje vis dar dominuoja vyrai, susitikimuose vis dar per dažnai būnu vienintelė moteris, moteris-vadovė vis dar yra retenybė, valdybos taip pat labai vyriškos. Taip atsitinka ir dėl to, kad nesulaukiam visai arba sulaukiam labai mažai kandidačių. Todėl noriu iš visos širdies paskatinti ir padrąsinti mokytis fundamentaliuosius mokslus, persikvalifikuoti į juos, aplikuoti į laisvas pozicijas – mes „Litgrid“ jūsų labai laukiame“, – teigia A. Krasauskienė.

Pakeitė sritį ir tuo džiaugiasi

Ir jei šiandien apie inžineriją nežinote nieko, durys niekada nėra užtrenktos – į šią sritį galima žengti ne tik vos baigus mokyklą, bet ir gerokai vėliau. Specialybę pakeitusi ir prie tarptautinės IT bendrovės „Zenitech“ QA inžinierių prieš ketverius metus prisijungusi Neringa Andrijauskė sako, kad priėmusi sprendimą keisti karjeros kelią ir rinktis inžineriją sulaukė tik palaikymo.

„Anksčiau dirbau su rinkos tyrimais, bet trūko profesinių iššūkių. Apie programavimą išgirdau iš draugo, kuris ir paskatino pabandyti. Kursuose, kuriuos pasirinkau persikvalifikavimui, buvo nemažai merginų, o tarp lyčių nebuvo jokių skirtumų. Manau, renkantis specialybę, kaip ir priimant kitus svarbius gyvenimo sprendimus, svarbiausia jausti motyvaciją ir turėti ryžto siekti ko nori bei, žinoma, mėgautis tiek procesu, tiek rezultatais“, – sako N. Andrijauskė.

Pakeisti sritį ir įgauti pagrindinių įgūdžių jai prireikė mažiau nei metų ir pašnekovė tikina niekada nesigailėjusi dėl savo sprendimo. Tiesa, nuolat besikeičiantys aspektai, dinamiškumas ir nuolatinis mokymasis pradžioje ją šiek tiek gąsdino – buvo momentų, kai atrodydavo, kad niekada nežinos ir nesugebės visko atlikti taip, kaip kiti kolegos. Tačiau laikui bėgant ji prie to įprato, išmoko mokytis ir įgijo patirties.

„Darbe kasdien susiduriu vis su naujomis technologijomis. Prie mano tobulėjimo ir motyvacijos labai prisidėjo „Zenitech“ testuotojų bendruomenė ir kitos veiklos, kurios susijusios ne vien tiesiogiai su darbu įmonėje. Viena iš tokių iniciatyvų – „AutomateIT“, pasaulinė automatizavimo specialistų bendruomenė, padedanti bendraminčiams mokytis ir tobulėti kartu bei domėtis naujovėmis“, – kalba N. Andrijauskė.

Darbas ne tik tarp keturių sienų

Vienas iš inžinerijos privalumų – ši specialybė suteikia galimybę rinktis darbo pobūdį. Juk ne visi nori ištisą dieną spoksoti į ekraną ir zulinti klaviatūrą. Visiškai to išvengti, ko gero, nepavyks, bet pasirinkus kelių inžineriją bent dalį laiko teks praleisti infrastruktūros objektuose.

Rita Nagelienė, „Kauno tiltų“ Projektavimo skyriaus vadovė, sako visada norėjusi suprasti, kaip plyname lauke išdygsta kelias, sankryža, geležinkelis, tiltas ar kitas objektas.

„Šis darbas įdomus tuo, kad čia nėra monotonijos ir jis neapsiriboja biuro sienomis – tenka dažnai važiuoti į objektus, matyti „gyvą“ technologinį procesą. Be to, kiekvienas projektas unikalus ir net jei vienur problemą reikėjo spręsti vienaip, kitame projekte tokia pati problema gali būti sprendžiama jau visiškai kitaip. Man svarbu tai, kad galiu nuolat tobulėti, bendrauti su skirtingais žmonėmis, kartu ieškoti netipinių sprendinių. Ir nieko nėra maloniau, kai savo žiniomis gali pasidalinti tiek su kolegomis, tiek su subrangovais, partneriais ar užsakovais“, – pasakoja R. Nagelienė.

Anot jos, praėjo laikai, kai buvo „moteriškos“ ir „vyriškos“ specialybės. Todėl apie inžineriją svarstančioms merginoms ji pataria domėtis tiksliaisiais mokslais, informacinėmis technologijomis, o taip pat lietuvių ir užsienių kalbomis – juk teks ne tik raštus ar dokumentacijas rengti, bet ir daug bendrauti su partneriais, užsakovais iš kitų šalių.