Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė sako, kad personalo vadovo rolė organizacijoje pirmiausia priklauso nuo kompanijos požiūrio ir lūkesčių.
„Jeigu įmonei reikia žmogaus, kuris turėtų įvairiapusių kompetencijų, o jų personalo skyriuje, beje, prireikia tikrai daug – psichologijos, pokyčių, verslo, IT, marketingo išmanymo, – tai organizacija, visų pirma, žinoma, ir žiūri į tas kompetencijas bei įgūdžius, o ne lytį ar gebėjimą išklausyti, paguosti (kai kur dar išlikęs ir toks personalo vadovo rolės supratimas)“, – pastebi A. Bytautienė.
Tai, kad moterų personalo vadovo pozicijoje vis dar daugiau, pašnekovė sieja ir su tuo, kad šią specialybę dažnai renkasi baigusieji psichologijos arba žmogiškųjų išteklių valdymo studijas, kuriose dominuoja merginos. „Pas mus vis dar jaučiamas stiprus polinkis dalinti profesijas į „vyriškas“ ir „moteriškas“. Personalo valdymas dažniausiai priskiriamas būtent prie taip vadinamų moteriškųjų. Kadangi profesinio orientavimo praktiškai nėra, tai ir šis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas požiūris bėgant metams nelabai keičiasi“, – komentuoja PVPA direktorė.
Tačiau, kaip pastebi A. Bytautienė, personalo skyriuose vyrų per pastaruosius metus atsiranda vis daugiau. „Kuo toliau, tuo labiau matome, kad personalo komandoms reikia naujų kompetencijų, tad šis skyrius pasidaro įdomus ir vis didesniam vyrų skaičiui. Duomenų analitika, marketingas, pardavimai vis giliau įsiskverbia į personalo skyriaus veiklas. Yra kompanijų, kuriose personalo vadovais tampa kitų sričių vadovai – finansų, pardavimų, produktų vystymo ar panašiai. Tai vėlgi dažnai keičia lyčių pusiausvyrą personalo skyriuje ir atneša į jį papildomų kompetencijų“, – sako A. Bytautienė.
Pusiausvyros siekimas išlieka aktualus
„Telia Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas, personalo valdymo srityje skaičiuojantis jau bene 25 metų patirtį, sako pats tiesiogiai niekada nesusidūręs su požiūriu, kad dirba moterišką darbą. „Tai, kad įmonių personalui dažniausiai vadovauja moterys – faktas, bet kad vyrautų stereotipas, jog tai moteriškas darbas – bent iš savo patirties nepasakyčiau. Tiesa, nesiginčysiu, kalbant apskritai apie žmogiškųjų išteklių komandas, čia vis dar kur kas daugiau yra moterų. Ir tai tikrai išlieka viena tų sričių, kuriose aktualus lyčių pusiausvyros išlaikymo klausimas“, – sako R. Bagdonas.
Pasak jo, savybių, kurias būtina turėti šiuolaikiniam personalo vadovui, turi tiek vyrai, tiek moterys, todėl pagrindo sakyti, kad žmogiškiesiems ištekliams tinkamesni vadovauti vieni ar kiti, neturėtų būti. „Anksčiau personalo valdymo supratimas buvo kur kas siauresnis. Dabar šiai sričiai keliami didesni lūkesčiai, tai reikalauja dar daugiau atsakomybės. Žinoma, skirtingoms organizacijoms reikia skirtingų žmonių, bet žmogiškųjų išteklių vadovas pirmiausia turi labai gerai suvokti organizacinius procesus. Tam reikia strateginio mąstymo, verslo procesų išmanymo, finansinio išsilavinimo. Jau nekalbant apie tai, kad reikia išmanyti ugdymo, atrankų ir kitus procesus, neatsiejamus nuo personalo valdymo.
Dabar jau aišku, kad darbo rinkoje talentai laimėjo, todėl kiekvienos įmonės siekis – mokėti tuos talentus išlaikyti ar pritraukti. Jei personalo komandai patikėta tokia misija, būdamas vadovu turi žinoti, kaip geriausiai tą padaryti“, – įsitikinęs R. Bagdonas.
Žinoma, viskas priklauso ne tik nuo vadovo, bet visos komandos, kurioje lyčių pusiausvyra irgi reikšminga. „Visas pasaulis garsiai kalba apie tai, kad lyčių pusiausvyra skirtingose komandose yra būtina. Mes irgi to siekiame. Tiesa, apie 80 procentų pretenduojančių į tam tikrą poziciją žmogiškųjų išteklių komandoje, vis dar yra moterys. Todėl, pripažįstu, į vyrų atsiųstus CV atkreipiame ypatingą dėmesį. Žinoma, galiausiai visada atsižvelgiame į žmogaus kompetencijas ir tinkamumą konkrečiai pozicijai užimti, tačiau vyrų trūkumas juntamas. Iki 50 ir 50 procentų lyčių pasiskirstymo personalo komandoje visgi dar nepriartėjame“, – komentuoja pašnekovas.
Keičiasi darbo pobūdis
„Lietuvos geležinkelių“ Talentų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Misevičius, personalo valdymo srityje dirbantis jau virš 10 metų, irgi sako niekada nesusidūręs su požiūriu, kad vadovauti personalui – moteriška veikla, bet neneigia, kad šioje specialybėje vis dar vienareikšmiai dominuoja moterys. „Tokias tendencijas siečiau su dažnesniu moterų karjeros keliu – pradeda nuo administracijos, po to pereina į personalo skyrių. Tačiau sutikti su tuo, kad vadovauti personalui – moteriška funkcija, tikrai negaliu. Nematau jokių prielaidų, kodėl moterų natūraliai turimos savybės ar įgūdžiai būtų labiau tinkami“, – sako pašnekovas.
Tiesa, kaip pastebi V. Misevičius, vis dažniau personalo valdymo specialistais tampa vyrai.
„Pamenu, dar prieš 10–15 metų, apsilankęs personalo konferencijose, jausdavausi gana „vienišas“ tarp moterų, dabar vyrų kur kas daugiau. Aišku, iki lyčių pusiausvyros dar toli, bet, atvirai pasakius, nemanau, kad ta pusiausvyra greitu metu apskritai bus pasiektas“, – įsitikinęs V. Misevičius.
Jis taip pat priduria, kad ilgainiui žmogiškųjų išteklių vadovo vaidmuo keičiasi.
„Anksčiau personalo vadovas buvo labiau tas, kuris priima žmones, pasirašo, sutvarko reikiamus dokumentus, jei reikia, paguodžia, išklauso. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šios specialybės atstovams būtina turėti duomenų analitikos įgūdžių, pamatyti ir įsigilinti į verslo, globalias tendencijas, mokėti jas susieti su įmonės bei darbuotojų poreikiais“, – komentuoja pašnekovas.
Personalo specialisto savybių reikia kiekvienam vadovui
SEB banko personalo departamento direktorius Ugnius Vipartas į žmogiškųjų išteklių skyrių atėjo turėdamas kitokios darbo patirties. „Esu ekonomistas. Tiesa, daugiausiai patirties turiu kaip skyrių ar departamentų vadovas, tad vadovavimas man nebuvo svetimas. Kai atsirado pozicija, kurią užimu dabar, pradžioje dvejojau, kiek galiu būti jai tinkamas, bet visgi priėmiau tą iššūkį ir štai jau virš 3 metų vadovauju personalo departamentui. Atsinešiau savo vadovavimo bagažą, o grynai žmogiškųjų išteklių specifikos teko išmokti dirbant“, – savo vadovavimo personalo skyriui pradžią prisimena U. Vipartas.
Jo manymu, žmogiškųjų išteklių valdymas prasideda ne personalo skyriuje, o nuo bet kurios komandos vadovo. „Manau, kiekvienas vadovas yra dalis personalo komandos. Jis yra žmogiškųjų išteklių valdytojas, jis turi būti lyderis, komandos siela, užtikrinanti sklandžią ir kokybišką veiklą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis taip pat pripažįsta, kad personalo skyriuose vis dar dominuoja moterys. „Ir nepasakyčiau, kad tai tik mūsų šalies specifika. Lankausi tarptautinėse konferencijose, matau, kad ir užsienyje iki lyčių pusiausvyros šioje srityje dar toli. Beje, savo įmonėje personalo departamente esu vienintelis vyras. Nesakau, kad į tam tikras darbo pozicijas nepretenduoja ir vyrai, bet kompetenciją, reikalingą konkrečiai pozicijai užimti, visgi bent kol kas randame moteryse“, – pasakoja U. Vipartas, bet priduria, kad situacija po truputį keičiasi – vyrų, norinčių dirbti personalo skyriuose, atsiranda vis daugiau.
„Žmogiškieji ištekliai per pastaruosius metus stipriai transformavosi. Iš elementarios personalo administravimo funkcijos – darbuotojų priėmimas, atleidimas, dokumentų tvarkymas – tapome svaria pagalba vadovams dirbant su jų komandomis, dirbame su talentų paieška ir valdymu, motyvacinės sistemos kūrimu, darbdavio pozicionavimu, duomenų analize ir kitais reikšmingais klausimais.
Nekalbu už visus, bet man, kaip vyrui, labai svarbu gebėti pasimatuoti darbo sėkmę ar nesėkmę, o tai tampa vis lengviau įgyvendinama – daug darbų keliasi į skaitmeninę erdvę, galima rengti įvairias apklausas, matuoti darbuotojų įsitraukimą. Kitaip tariant, personalo valdyme atsiranda didesnis apčiuopiamumas, konkretumas, galimybė pamatuoti rezultatus. Gal tai irgi prisideda prie to, kad šis darbas tampa paklausesnis ir tarp vyrų“, – sako U. Vipartas.
