aA
Nors Lietuva kartu su Europos Sąjungos pinigais paskutiniais metais kaip reikiant investuoja į inovacijas, naujas laboratorijas, šalyje patentuotų išradimų skaičius paskutinį dešimtmetį išlieka stabilus. Kasmet šalyje patentuojama apie 100 naujų išradimų. Žinoma, ne visi patentuojami išradimai reikalauja aukštųjų technologijų įrangos ar brangia technika apstatytų laboratorijų. Tarp lietuviškų išradimų ir tokie kaip bato kulno medžiaginė apsauga ar masažuojanti kompiuterinės pelės rankovė.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Kasmet apie 100 patentuotų išradimų

Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė skaičiuoja, kad Lietuvoje patentuojamų išradimų skaičius, vertinant praėjusio dešimtmečio kontekste, išlieka pakankamai stabilus – kasmet Lietuvoje turime šiek tiek daugiau nei 100 patentuotų išradimų.

Vis dėlto, pasižiūrėjus kitų Europos Sąjungos šalių patentuotų išradimų skaičių, nesame tarp pirmųjų.

„Europos Sąjungos kontekste nesame tarp pirmaujančių šalių. Tokią situaciją visų pirma lemia valstybės dydis bei ekonominis bei inovacinis potencialas. Tad lyginti save galime tik su artimomis dydžiu valstybėmis“, – kalbėjo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 metais daugiausia išradimų registracijų buvo Švedijoje (349 milijonui gyventojų). Antroje vietoje atsidūrė Suomija (340 milijonui gyventojų). Toliau išsirikiavo Vokietija (256 milijonui gyventojų), Danija (244 milijonui gyventojų, Austrija (230 milijonui gyventojų) ir Nyderlandai (205 milijonui gyventojų).

Pietų ir Rytų Europos šalyse daug mažiau išradimų

„Eurostat“ ataskaitoje pabrėžiama, kad visos Pietų ir Rytų Europos šalys atsilieka išradimų skaičiumi, kur išradimų skaičius mažesnis nei penkiasdešimt milijonui gyventojų. Vienintelės išimtys tais metais buvo Italija (70 milijonui gyventojų) ir Slovėnija (66 milijonui gyventojų).

Lyginant Baltijos šalis, patentuotų išradimų skaičiumi labiausiai varžosi Lietuva su Latvija. Nors iki 2014 m. Latvija išradimų patentų skaičiumi kaip reikiant lenkė Lietuvą, prieš šešerius metus skaičiai supanašėjo ir išradimų skaičiumi išsiveržia tai viena, tai kita šalis.

Lietuvių išradimai nestokoja originalumo: nuo bato kulno apsaugos iki masažuojančios rankovės
© Shutterstock

I. Urbonė teigė, kad Lietuvoje pareiškėjai aktyviausi patentuodami išradimus tokiose srityse kaip žemės ūkis, maistas, baldai, mediena, asmeninio naudojimo daiktai, sportas pramogos, technologiniai procesai, transportas, mechanika, fizika ar chemija.

„Lietuvoje ypač ryškūs nišiniai išradimai, pavyzdžiui, puslaidininkių, lazerių srityse. Jie priešingai nei išradimai mechanikos srityje, susiduria su daug mažesne konkurencija. Tai reiškia, kad nišinis išradimas gali turėti didesnį potencialą sėkmingai komercializacijai“, – svarstė pašnekovė.

Dalis Lietuvoje gimusių išradimų patentuojami Europos patentų tarnyboje

Čia vertėtų pridurti, kad ne visi Lietuvoje užgimę išradimai patentuojami šalies viduje, pavyzdžiui, farmaciniai išradimai patentuojami Europos mastu – Europos patentų tarnyboje.

I. Urbonė taip pat pastebi, kad paskutiniu metu Lietuvoje stebimas didėjantis dirbtinio intelekto sukurtų išradimų paraiškų skaičius.

„Lietuvos patentų paraiškų teikimo aktyvumas glaudžiai siejamas su ekonomikos situacija bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) teikiama finansine parama. Iki 2015 m. intelektinės nuosavybės projektams vykdyti MITA skyrė 1,6 mln. eurų. Iš viso per šį laikotarpį sėkmingai įgyvendinti 282 projektai, iš kurių 206 projektai skirti išradimų patentavimui ir 76 projektai – dizaino registracijai“, – skaičiais dalijosi Valstybinio patentų biuro direktorė.

Nuo 2015 m. priemone „Inopatentas“, finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų, iki šių metų pabaigos teikiamiems projektams įgyvendinti numatyta skirti 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Lietuvių išradimai nestokoja originalumo: nuo bato kulno apsaugos iki masažuojančios rankovės
© Shutterstock

Apie 40 proc. visų patentų paraiškų – iš universitetų

Verta paminėti ir tai, kad Lietuvoje apie 40 proc. visų patentų paraiškų paduoda universitetai.

„Išradimo patentas yra teritorinės apsaugos dalykas. Išradimui patentu suteikiama apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje gautas patentas, teritorijoje. Todėl Valstybinio patentų biuro išduotas išradimo patentas galioja tik Lietuvoje“, – akcentavo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

Jei norima, kad išradimas būtų saugomas kitose užsienio valstybėse, galima paduoti patento paraišką Europos patentų organizacijai priklausančiose valstybėse. O jei norima, kad išradimas būtų apsaugotas ir kitose pasaulio valstybėse, galima pasirūpinti patentu kiekvienoje valstybėje atskirai arba pasinaudojant tarptautine išradimo patentavimo procedūra pagal Patentinės kooperacijos sutartį. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje patentų paraiškas registravo 33 užsienio valstybių piliečiai, 2018 – 24.

Taip pat išradimą patentavęs fizinis ar juridinis asmuo turi suprasti, kad patento išdavimas automatiškai negina patento savininko teisių: pats patento savininkas turi imtis teisių užtikrinimo priemonių pagal tos valstybės, kurioje galioja patentas, teisės aktų reikalavimus.

euroblogas.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Vieni kelia pavydą, kiti šiurpina: keisčiausi pasaulyje egzistuojantys darbai (6)

Paklausus žmogaus, ką jis dirba, didelė tikimybė išgirsti atsakymą – rinkodaros, finansų,...

Garsenybių darbai, apie kuriuos šiandien jie garsiai nekalba: nuo grimuotojos morge iki kukurūzų rinkėjos (2)

Niekas negimsta žvaigžde. Žvaigždėmis negimė ir tie, kurie šiandien gerai žinomi visame...

Lietuviai pateikė savo nuomonę: kokių profesijų atstovai jau šiandien turėtų sunerimti dėl savo darbo vietų? (50)

Pirktumėte brangesnę, bet rankų darbo prekę, ar pigesnę, bet serijinės gamybos? Šiandien niekas...

Lietuvių išradimai nestokoja originalumo: nuo bato kulno apsaugos iki masažuojančios rankovės (10)

Nors Lietuva kartu su Europos Sąjungos pinigais paskutiniais metais kaip reikiant investuoja į...

Gyvenimo pilnatvę atrado kaime: ėmėsi netradicinių darbų (24)

Kvaili laimės ieško, gudrūs laimę kala – taip apie savo pasirinkimą palikti sostinę ir...

Top naujienos

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (25)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (76)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (219)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (14)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Aurimas Kuckailis

Apie vyrų gyvenimo prasmę: paskutinį dvidešimtmetį su vyrais – kažkas negerai (4)

„Šiuolaikinėje šeimoje moterys yra stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės,...

Feisbuke plinta #metoo liudijimai apie garsų fotografą: dalijamasi šokiruojančia patirtimi „Delfi“ prabilo dar viena galimai nukentėjusioji (277)

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus...

Prasta idėja: pasaulio čempionato dalyves išgąsdino už šaudyklos pasirodęs „mirtininkas“ (2)

Italijoje vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvaujančios Norvegijos biatlono rinktinės atstovai...

Marija Serbintaitė. Kodėl „boba su kiaušais“ – visai ne komplimentas (1)

Tu gali būti bet kuo! Kiek kartų tai sakome savo mergaitėms? Sakysi dažnai, gerai, džiaugiuosi....

„Kieti vyrai“ turi rimtų problemų: mokslinis tyrimas parodė, kas nutinka, kai vengiame jausmų

Tai tikrai liūdna statistika, tačiau vyrai žudosi net 3,5 kartus dažniau nei moterys. Tokia...

43 metus tą pačią moterį mylintis vyras – apie dvi jį intriguojančias žmonos paslaptis (15)

1977 metų šaltą vidurį vasario mėnesio atsitiko tai, kas tapo kertiniu akmeniu mano gyvenimo...

|Maža didelių žinių kaina