aA
Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip užsidirbti papildomus šimtą eurų ar du, nieko neįvyks. Tai įrodė keli DELFI kalbinti lietuviai, kurie pasidalijo originaliais būdais, kaip, be savo nuolatinio darbo ar motinystės išmokų, prisidurti papildomų pajamų.
Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą
© DELFI / Karolina Pansevič

Kas Lietuvoje dažniausiai imasi verslų ir papildomų veiklų

Swedbank“ atliekami tyrimai parodė, kad dažniausiai verslo imasi 35-erių ir daugiau metų sulaukę gyventojai. Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, 35 m. galima vadinti optimaliu amžiumi nuosavo verslo pradžiai – sulaukusieji tokio amžiaus jau būna spėję sukaupti pakankamai patirties, santaupų ir idėjų, kurias norėtų paversti realybe.

„Jei kalbame apie papildomas veiklas, tokias kaip fotografavimo, programavimo paslaugas, auklių ar namų tvarkytojų darbą, dažnai tai yra dar tik studijuojančių ar jaunų specialistų uždarbio šaltiniai. Vyresni žmonės dažnai parduoda sezonines gėrybes, užaugintas savo sodybose ar surinktas miškuose“, – įžvalgomis dalijasi J. Cvilikienė.

Pagrindinė papildomos veiklos priežastis ir motyvas – papildomos pajamos. Tačiau, pasak pašnekovės, neretai konsultavimo, fotografavimo ar kitų laisvai samdomų specialistų paslaugas teikiantys žmonės įvardija, kad itin svarbi ir savirealizacija.

Kaip pastebi asmeninių finansų ekspertė, didžiausia kliūtimi savo idėjas ir papildomas veiklas paversti nuolatiniu verslu ir pragyvenimo šaltiniu žmonės įvardija lėšų trūkumą – šį atsakymą nurodo 40 proc. gyventojų. Kitos priežastys, pristabdančios entuziazmą pradėti dirbti sau: pernelyg didelė rizika, nesėkmės baimė, neužtikrintumas dėl ekonominės situacijos ir gerų verslo idėjų stoka.

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą
© Shutterstock

„Kartais papildomas darbas yra sezoninis, o tai irgi baugina. Tad labai gerai prieš nusprendžiant papildomą darbą paversti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, pasiklausinėti kitų, susirinkti visą įmanomą informaciją apie mokestinę sistemą, gerai pasiskaičiuoti ir susikurti klientų ratą dar prieš atsisakant kitų pajamų“, – patarimu dalijasi J. Cvilikienė.

Anot jos, Lietuvoje šešėlis vis dar yra problema, o nelegalaus verslo apimtis įvardyti sunku. „Swedbank“ atstovės nuomone, skaidrumui visada padeda aiškios ir paprastos individualią veiklą norintiems žmonėms vykdyti sukurtos taisyklės, pagalba ir parama bei kuo mažiau pokyčių, nes biurokratijos baimė, nepasitikėjimas valdžia esą yra viena didžiausių kliūčių skaidriai veiklai.

1. Pardavinėja senus drabužius ir nereikalingus daiktus

Didžiojoje Britanijoje, Rugby mieste, gyvenanti lietuvė Indrė Preidė liepos mėnesį išėjo motinystės atostogų. Šiuo metu jos sūnui 7 savaitės, o į nuolatinį darbą ji planuoja grįžti kitų metų gegužę. Moteris laiko veltui neleidžia ir prasimanė būdų, kaip užsidirbti papildomai, internete pardavinėdama nebenaudojamus daiktus ir senus drabužius.

„Namie turėjau daug laisvo laiko, kai auginau pirmą dukrytę. Jai gimus, internete ieškojau čiulptuko grandinėlės ir neradau patinkančio spalvų derinio, tad sugalvojau pasidaryti pati. Gan nebrangiai iš kinų internetinės parduotuvės „Aliexpress" susipirkau ingredientus ir pagaminau kelias grandinėles. Kadangi prisipirkau per daug karoliukų, pagaminau dar kelis, kuriuos padovanojau, o kitus nusprendžiau pabandyti parduoti. Per pusmetį per kitą internetinę parduotuvę „eBay“ pardaviau gal 20. Toliau šios veiklos netęsiau, nes grįžau į darbą ir nebeturėjau tam laiko“, – prisimena Indrė.

Susilaukus sūnaus moteris pasakoja vėl atradusi laisvo laiko. Tik šįkart ji nusprendė pardavinėti drabužius: „Susikaupusius drabužius keliu į „eBay“. Ne todėl, kad norėčiau užsidirbti, nes mūsų finansinė padėtis yra gera, o dėl to, kad gaila juos išmesti. Geros kokybės, žinomų prekės ženklų drabužiai, tad kodėl nepardavus?

Pasirinkau „eBay“, nes iš ten perku daug ką namams, tad man labai patogu naudotis, o parduoti irgi lengva, kiekvienas mokėtų įkelti skelbimą. Nuotraukas padarau užsivilkus rūbą ant savęs, o, jei jis per mažas, ant pakabos. Paskui dar reikia drabužį pasverti, kad sužinočiau, kiek kainuos siuntimas, už kurį sumoka pirkėjas.“

Drabužiai atiduoti
Drabužiai atiduoti
© Shutterstock

Kaip pasakoja Indrė, jos parduodamų drabužių kainuos svyruoja nuo 3 iki 25 svarų (3,6–30 Eur), o lengvas siuntinys dažniausiai kainuoja iki 1,5 svarų (1,8 Eur). Sunkesnių daiktų siuntimas esą gali kainuoti papildomus 3 svarus (3,6 Eur).

„Jei parduodamas daiktas taip pat už 3 svarus, tai nelabai kas pirks. Todėl kai kuriuos daiktus keliu į „Facebook Marketplace“, kur netoliese gyvenantys žmonės juos tiesiog atsiima iš manęs“, – aiškina moteris.

Pastaruosius trejus metus Indrė dirba finansų biure su pinigais ir kreditoriais. „Skaičiai nuolatos sukasi mano galvoje. Mes abu su vyru turime normalius vidutiniškai apmokamus darbus, bet aš visada esu linkusi taupyti.“

Jau minėtoje prekyvietėje „Facebook Marketplace“ už 100 svarų (120 Eur) Indrė yra radusi dviejų dalių „IKEA“ sofą, kuri nauja esą kainuoja apie 800 svarų (958 Eur). Taip pat kūdikio „Silver Cross“ naujas vežimėlis esą kainuoja 800 svarų, bet moteris džiaugiasi radusi tokį patį už 120 svarų (144 Eur) internetinėje parduotuvėje „Ebay“.

„Nematome reikalo būtinai pirkti tik naują daiktą. Jei jis labai geros būklės, tikrai apsimoka. Juk žmonės perka namus, kuriuose kažkas jau gyveno, automobilius, su kuriais jau kažkas važinėjo. Tai kodėl negalima vaikui nupirkti vežimėlio, kuris yra puikios būklės, ir sutaupyti ne vieną šimtą?“ – svarsto pašnekovė.

Namų tvarkytoja
Namų tvarkytoja
© Adobe Stock

2. Tvarko kitų namus

Birutė iš Vilniaus rajono augina tris vaikus. Prieš išeidama motinystės atostogų prieš trejus metus ji dirbo komandos lydere „Vilniaus paukštyne“. Visgi moteris negrįžo į darbą, nes jos vyras dirba užsienyje, o jai vienai buvo per sunku prižiūrėti vaikus ir namus bei dirbti.

„Išleidau dukrą į darželį, atsirado daug laisvo laiko. Feisbuke radau skelbimą, kad žmonės ieško namų tvarkytojos. Pabandžiau, visiems tiko“, – šypsosi moteris.

Kaip ji pasakoja, tenka valyti itin turtingos šeimos namus. Šie žmonės Birutę rekomendavo kitai šeimai. Taip ji tvarko dvejus namus vieną arba du kartus per savaitę. Taip pat Birutė du kartus per savaitę lanko pagyvenusią žinomą damą, kuri jai tapo artima drauge ir beveik šeimos nare. Čia moteris gamina pietus ir tvarko namus.

„Po Naujų metų kimbu į medicinos krypties mokslus. Visi mane palaiko ir, kaip šeimininkai sakė, derinsis prie manęs. Esu labai vertinama darbuotoja, su visais susidraugavau“, – džiaugiasi trijų vaikų mama.

Anot pašnekovės, kasdien užsiimant namų tvarkymu, galima visai neblogai užsidirbti. Už vienų namų sutvarkymą Birutė uždirba nuo 40 iki 50 eurų. O padėdama močiutei, pas kurią namuose praleidžia 3 valandas, gauna 20 eurų.

„Žmonės už tokį valymą moka ir 70, ir 100 eurų. Aš prašau sąžiningo atlygio, namą išvalau daugmaž per 3–4 valandas, tad negaliu prašyti daugiau“, – sako ji.

Gyvūnai ėda
Gyvūnai ėda
© Shutterstock

3. Kačių ir vaikų auklė

Monika papildomai, be savo nuolatinio darbo su vaikais, užsidirba, prižiūrėdama kates. Šeimininkams išvykus atostogų, ji atvyksta į jų namus ir pasirūpina augintiniu.

„Mintis kilo netikėtai, tiesiog labai myliu katinus, visą vaikystę tarp jų praleidau. Dirbu valandine aukle, tad pagalvojau, kodėl nepabuvus ir kačių aukle“, – pasakoja ji.

Katinus ji lanko prieš ir po darbo – ryte ir vakare. O vienas apsilankymas trunka iki 15 minučių. Dažniausiai šeimininkai Monikos paprašo tik pakeisti vandenį, įdėti maisto, būna, ir ašaras bei traiškanas reikia pavalyti. „Aišku, dažnai neatsispiriu pagundai paglostyti ir paminkyti“, – šypsosi pašnekovė.

Jos paslaugomis dažniausiai susidomi daug keliaujantys žmonės. Pagrindinė Monikos klientė keliauja 7–8 kartus per metus. Žmonės mergina pasitiki, nes jos veikla aprėpia kaiminystėje įsikūrusius namus.

Mergina pataria dažnai skelbti apie savo paslaugas feisbuko grupėse ir tikrai esą atsiras nemažai klientų. „Pasiskelbiau per feisbuko grupę konkrečias gatves. Kaimynas kaimyno niekada neapgaus“, – sako kačių auklė.

Lietuvoje esą yra ir daugiau asmenų ar net įmonių, užsiimančių kačių priežiūra, tik šios siūlo neva kur kas brangesnes paslaugas. Tuo tarpu Monika už vieną apsilankymą užsidirba 2,5 Eur, per dieną – 5 Eur. Taigi, jei šeimininkas išvykęs dviem savaitėms, nusimato 70 Eur uždarbis. Palyginimui, vaikų priežiūros valandinis atlygis siekia nuo 3,5 iki 10 eurų.

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

4. Sukūrė elektroninę parduotuvę

Kristina Kažemėkienė, dviem metams išėjusi motinystės atostogų, pradėjo dairytis papildomos veiklos, kuri leistų prisidurti prie gaunamos išmokos. Taip atsirado internetinė ekologiškos kosmetikos parduotuve „Divergente.lt“.

„Atsiradus plaukų priežiūros prekės ženklui, kurio Lietuvoje daug kur nebuvo, bet aš pati naudojau, išdrįsau nueiti pas tiekėjus ir paklausti, ar aš galėčiau pabandyti prekiauti jų produkcija internetu. Pradžioje svarsčiau apsiriboti „Facebook“ platforma, bet kai atsirado antras prekės ženklas, tada kažkur internete pamačiau skelbimą apie internetinių parduotuvių nuomą. Susisiekiau ir jie labai greitai viską suruošė, tad nebeliko kur trauktis“, – apie internetinės parduotuvės idėjos pradžią pasakoja Kristina.

Anot jos, dabar gauti žinių apie internetinės parduotuvės vystymą itin lengva – internete pilna informacijos: „Teko tikrai daug išmokti, nors universitete baigiau vadybą ir verslo administravimą, tai pagrindus jau turėjau. Bet tokie dalykai kaip feisbuko paskyros administravimas, „Google adwords“ reklama, buhalterinė apskaita – viską teko mokytis tiek iš savo klaidų, tiek iš įvairių internetinių kursų, kurių gausu ir nemokamų.“

Kaip sako Kristina, pagrindinis internetinės parduotuvės privalumas yra tai, kad galima dirbti namuose po darbo. Maža to, pašnekovė kaip dar vieną privalumą įvardija saviraišką – tiek reklamų kūrimas, tiek rinkodara, nes moteris dirba gana vienodą ir „sausą“ darbą valstybės tarnyboje.

Moteris šiai veiklai skiria mažiausiai 2–3 valandas kasdien, o kartą per mėnesį, padedant vyrui, dalyvauja mugėse. Tuomet būna užimtas jei ne visas savaitgalis, tai viena jo diena nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

„Tik pradėjus veiklą tikėtis pelno būtų labai naivu ir per daug optimistiška, bet mes jau skaičiuojame antrus metus. Apie pusę metų dirbame pelningai, tas tikrai labai džiugina. Reikia kantrybės išlaukti, investuoti nemažai laiko, atiduoti save visu 100 proc., nes jei tik bent šiek tiek apleidi šią veiklą, iškart pasijaučia. Tai yra nuolatinis darbas po kito nuolatinio darbo, bet už dyką niekas nieko neduoda. Tikrai geriau imtis tokios veiklos, negu sėdėti prie televizoriaus ir burnoti valdžią, kad maža pašalpa“, – šypteli Kristina.

O esą užsidirbti galima įvairiai, viskas priklauso kiek darbo įdėsi – kuo daugiau, tuo daugiau pavyks uždirbti. Kristinai kol kas pavyksta papildomai užsidirbti apie 300–400 Eur per mėnesį. Tačiau ji vis dar žvelgia optimistiškai, nes elektroninei parduotuvei įsivažiuoti reikia laiko. Vieni sako 3-ejų metų, kiti – 5-erių.

„Tikėtis, kad turint elektroninę parduotuvę, užteks tik supakuoti ir išsiųsti užsakymus, o daugiau viskas veiks savaime ir papildomos pajamos byrės saujom į kišenę, – tikrai taip nėra. Viskam reikia laiko, įdirbio įgyti klientų pasitikėjimą, galų gale, susirasti klientų, kurie pirktų, o tam vėlgi reikia laiko. Tai ilgalaikė perspektyva, o ne greitas papildomas uždarbis“, – aiškina Kristina.

Profesionalus fotografas
Profesionalus fotografas
© Shutterstock

5. Internetu pardavinėja nuotraukas

Vilnietis Edvinas papasakojo, kaip pomėgis fotografuoti gali padėti prisidurti keliasdešimt eurų per mėnesį. Vyras laisvalaikiu fotografuoja aplinką bei žmones ir nuotraukas kelia į internetines duomenų bazes, iš kurių kiti asmenys gali jas nusipirkti. Tai vadinama „Stock“ fotografija – nuotraukų ir grafinių vaizdų pardavimo agentūrose užsidirba ir žinomi profesionalai, ir fotomėgėjai. Tuo esą gali užsiimti kiekvienas, jei darbai atitinka nustatytą lygį. „Stock“ nuotraukos gali būti naudojamos žurnaluose, straipsniuose, gamyboje ir kt. srityse.

„Pagal statistiką, pačios paklausiausios nuotraukos yra su žmonėmis. Žiniasklaidoje galime pamatyti gana daug tokio tipo nuotraukų. Pavyzdžiui, rašomas straipsnis apie statybas. Žurnalistas tikriausiai nekeliaus į statybų aikštelę, pasisamdęs fotografą, ar neieškos statybininkų, norinčių nusifotografuoti. Daug paprasčiau tiesiog nusipirkti tokią nuotrauką už kelis ar keliasdešimt eurų“, – aiškina Edvinas.

Tačiau, pasak vilniečio, ne viskas taip paprasta kaip atrodo, kadangi tuo gali užsiimti bet kas, turintis fotoaparatą. Norint išsiskirti iš kitų, reikės įdėti nemažai darbo, turėti gerą įrangą, idėjų bei daryti tai nuolatos.

„Kodėl sakau, jog tai nėra labai paprasta? Dažniausiai platforma pasiima apie 50–60 proc. nuo nuotraukos pardavimo sumos. Pardavus nuotrauką už, sakykim, 5 eurus, pusę šios sumos pasiima platforma, taip pat dalis keliauja mokesčiams. Atrodo, nelieka tiek daug, tačiau nuotrauka gali būti parduota daugybę kartų. O norint tikrai neblogai uždirbti, reikėtų turėti nemažą portfolio, kuris būtų nuolatos pildomas.

Taip pat nuolat reikia sekti tendencijas ir ruoštis tam tikriems sezonams. Pavyzdžiui, kalėdines nuotraukas reikėtų jau gaminti vasaros pradžioje ir iki rudens jas sukelti į sistemą bei paruošti pardavimui, nes pirkti kalėdinės tematikos nuotraukas įmonės pradeda jau rudenį“, – pasakoja pašnekovas.

Anot Edvino, iš šios veiklos tikrai galima užsidirbti ir net pragyventi. Pasaulyje esą yra nemažai žmonių, kurie užsiima „Stock“ fotografija ir iš to gyvena. Nuotraukų pardavimas, anot jo, itin svyruoja ir nėra tiesiogiai priklausomas nuo įkeltų nuotraukų skaičiaus. Svarbiausia – „pataikyti“ į nišą, kuri tam tikru metu yra populiari.

„Grąža nuo nuotraukos, atskaičius platformos mokesčius, gali sudaryti 0,4 Eur ar 20 Eur ir daugiau. Šiuo metu mano portfolio yra apie 1100 nuotraukų. Apie 40 proc. nuotraukų neturi nei vieno pardavimo, nors visos atitinka platformos keliamus kokybės reikalavimus. Likusi nuotraukų dalis generuoja nuo 10 iki 50 Eur per mėnesį“, – sako Edvinas.

Anot jo, tokios sumos gaunamos retkarčiais pafotografuojant specialiai kokia nors tematika arba tiesiog užtenka pasiimti fotoaparatą su savimi, važiuojant atostogauti. Pašnekovo pateikti pavyzdžiai vyrui neva atneša grąžą, neįdėjus daug darbo.

„Reikia nepamiršti, kad ir kokia veikla užsiimtum, jeigu įdėsi darbo ir pastangų, rezultatas bus. Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip čia užsidirbti papildomą šimtą ar du, nieko neįvyks. O bandant pradžiai, kad ir iš nuotraukų ar dar kokios nors papildomos veiklos, gauti papildomus 20–30 Eur per mėnesį jau yra labai gerai“, – įsitikinęs jaunas vyras.

Dalyvaukite išskirtiniame DELFI ir CVbankas.lt inicijuojamame projekte „Superdarbdavys 2019“! Kviečiame nominuoti savo mėgstamiausią įmonę ir balsuoti specialioje platformoje – www.delfi.lt/apps/darbdavys2019/.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(83 žmonės įvertino)
2.8193

Trečią praktikos dieną NASA agentūroje paauglys atrado naują planetą (4)

Septyniolikmetis Wolfas Cukieras trečią praktikos NASA agentūroje dieną atrado naują, iki šiol...

Po studijų Rimantė pasirinko neįprastą karjeros kelią: jauna specialistė jau skina apdovanojimus (11)

Baigusi IT studijas Kauno technologijos universitete, Rimantė Grumadaitė pasirinko daugeliui...

Inga Ruginienė – apie pavėžėjų darbą: kodėl žmonės sutinka dirbti tokiomis sąlygomis? (20)

Patiriame nestabilių, nei socialinio saugumo, nei orių pajamų neužtikrinančių darbų išplitimo...

Vienas atšauktas skrydis gali būti lemtingas: neeilinė istorija, kaip jaunas vyras įkūrė vieną garsiausių pasaulyje įmonių (4)

Šimtai lėktuvų ore, tūkstančiai keleivių, skubančių į kitą pasaulio kraštą, tai –...

Profesija – tik šaltų nervų žmonėms: gyventojai nė nenutuokia, kas kartais slepiasi jų kieme (23)

Nors paskutinis Lietuvą palietęs karas baigėsi prieš daugiau nei septynis dešimtmečius, jo...

Top naujienos

Nuo Gintarinės ledi iki Šatrijos Raganos: kaip šiandien gyvena Kazimira Prunskienė (55)

Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko...

Sąmokslo teorija: dėl vaistų ar baruose praleisto laiko galite negauti paskolos (59)

Ar vartojami vaistai arba pomėgis lankytis baruose gali pakenkti asmens kreditingumo vertinimui?...

Šypsena Jasikevičiaus veide grįžo trumpam: norėtųsi, kad tai būtų postūmis, bet ne į padebesius spaudos konferencijoje auklėjo Jokubaitį (49)

Gerai, kad Sauliui Skverneliui „Žalgirio“ arenos ložėje kompaniją penktadienį palaikė jo...

Koronavirusas pasiekė Europą – nustatyti pirmieji atvejai (184)

Kinijoje dėl mirtino koronaviruso epidemijos jau mirė 26 žmonės, iš viso nustatyta 830...

Į pergalių kelią grįžę „Grizliai“ su Valančiūnu vėl įsiropštė į aštuntą vietą Vakaruose

Po dviejų nesėkmių iš eilės pergalių kelią vėl surado Memfio „Grizzlies“ (21/24) komanda...

Iš anksto pasmerktas Brežnevo dukterėčios romanas: kodėl jai buvo užkirstas kelias tekėti už pirmosios meilės? (102)

Džiaugtis lengvu gyvenimu ji anaiptol negalėjo. Giminystės ryšiai su TSKP CK generaliniu...

Tritaškių rekordą Eurolygoje pakartojęs „Žalgiris“ sutriuškino ALBA ekipą (333)

Kauno „Žalgiris“ (7/14) namie su trenksmu revanšavosi Berlyno ALBA (7/14) krepšininkams už...

Valerijus Katkauskas

Ir vėl „visi vyrai tokie“?! N-18 (6)

Perskaičiau Vitalijos Guobės pasakojimą „Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų!“....

Turkijos rytus supurtė stiprus žemės drebėjimas pranešta apie žuvusiuosius (12)

Turkijos rytinę dalį penktadienį supurtė galingas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekia...