Merginas drąsina išbandyti IT sritį ir JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge“ inžinierių grupės vadove dirbanti Elena Galvanauskė, kuri norėdama prisijaukinti technologijų sritį ir įrodyti sau, kad viskas yra įmanoma, nepabijojo išbandyti įvairias roles – nuo buhalterės, verslo valdymo sistemų administratorės iki projektų vadovės.
Vis dėlto karjeros kelyje pasitaikė ne vienas akibrokštas, kai teko įrodinėti aplinkiniams, kad nėra vyriškų ar moteriškų profesijų, o norint būti geru specialistu yra kur kas svarbiau įgytos žinios ir įgūdžiai. Apie karjeros kelią, moteris technologijų sektoriuje bei profesinę brandą įžvalgomis dalijosi E. Galvanauskė.
– Kas lėmė, kad baigusi mokyklą pasirinkote būtent Taikomosios matematikos studijas, o ne technologijų?
– Mokykloje man gerai sekėsi visi dalykai, todėl renkantis studijas teko gerokai pamąstyti į kurią pusę būtų teisingiau pasukti. Tiesą pasakius, ne visai galėjau rinktis studijuoti bet kurią specialybę, nes mokykloje buvome „profiliuoti“. Kadangi mokiausi dviejų užsienio kalbų, tapau humanitare ir vyresnėse klasėse turėjau rinktis, kurių iš tiksliųjų mokslų turėčiau atsisakyti. Taip pat studijų pasirinkimą šiek tiek lėmė ir vyresniojo brolio studijos. Brolis visada buvo man kaip pavyzdys, į kurį reikėtų lygiuotis išsilavinimo prasme. Kadangi mokėmės vienoje mokykloje, o jam mokslai sekėsi labai gerai, mokytojai labai mus lygindavo, tad nelabai turėjau laisvės kažkur suklysti, nes nenorėjau pasirodyti blogiau. Bet broliui universitete pasirinkus humanitarinių mokslų sritį, aš nusprendžiau rinktis kardinaliai priešingą specialybę ir įvertinti savo asmeninius gebėjimus.
– Esate sukaupusi jau 10 metų profesinę patirtį IT sektoriuje. Kokios aplinkybės lėmė, kad nusprendėte siekti karjeros būtent technologijų sektoriuje?
– Tačiau pradžia nebuvo lengva, kai žengėte pirmuosius žingsnius IT srityje, technologijų įmonėse dirbo daug mažiau merginų, nei yra dabar. Ar teko susidurti su anksčiau itin populiariu stereotipiniu požiūriu, kad IT – tai kiek daugiau yra vyrų sritis?
– Pamenu, net mokykloje egzistavo stereotipas, kad technologijų sritis yra skirta ne mergaitėms. Mergaitės turi rinktis studijuoti socialinius ar humanitarinius mokslus, o berniukai – technologijų ar inžinerijos. Labai džiaugiuosi, kad tėvai man suteikė laisvę mokytis tai, kas man yra prie širdies.
– Kas buvo sunkiausia jūsų profesiniame gyvenime ir kas paskatino ateiti į „Devbridge“ įmonę?
– „Devbridge“ Lietuvos IT rinkoje nėra naujokai, todėl apie šią organizaciją žinojau jau iš seniau. Iš tiesų naujo darbo labai intensyviai neieškojau, tačiau įmonėje, kurioje tuo metu dirbau esamas projektas šiek tiek sumažino pagreitį, o kitų patrauklių projektų tuo metu neturėjo ką pasiūlyti, pagalvojau pasidairysiu, kas gero yra rinkoje. Tuo pačiu metu mano buvęs kolega, kuris tuo metu dirbo „Devbridge” parekomendavo pabandyti kandidatuoti į tuo metu atvirą inžinierių grupės vadovo poziciją. Įdomi istorija buvo tai, kad kandidatavau į Kauno poziciją, nors gyvenau Vilniuje. Važinėjimas tarp miestų pasirodė ne visai geras pasirinkimas, tačiau taip jau susiklostė, kad per darbo pokalbius pavyko palikti gerą įspūdį, tad tokią pačią poziciją nusprendė atidaryti ir Vilniaus padalinyje. Mane labai sužavėjo tiek išskirtinis dėmesys, tiek įdomus projektas, tiek profesionalūs kolegos. Taip pat ir įmonės pozicionuojamos vertybės, kurios sutapo su maniškėmis.
– Šiuo metu esate inžinierių grupės vadovė. Kas lėmė, kad priėmėte galutinį sprendimą siekti vadovaujančios pozicijos ir karjeros būtent technologijų įmonėje? Kokios atsakomybės telpa po šios rolės apibrėžimu?
– Negalėčiau pasakyti, kad tai buvo sprendimas. Kartais gyvenimas pateikia puikių pasiūlymų, kurių tiesiog negali atsisakyti. Iš esmės gyvenime vadovaujuosi tokiu principu, jeigu jaučiu, kad esamoje darbovietėje pasiekiau savo „lubas“ ir pasidaro nuobodu – ieškau kažko naujo darbo. Taip atsiradau ir įmonėje „Devbridge“.
– Prie kokių IT produktų šiuo metu darbuojatės, kokios jums tenka atsakomybės?
– Šiuo metu dirbu viename iš didžiausių įmonės projektų, kuris vienija daugiau nei 80 kolegų. Aš esu atsakinga už vieną iš aštuonių komandų. Mes kuriame išties išskirtinį produktą, kuriuo naudojasi visiems pasaulyje garsiai žinomi klientai. Nors negaliu atskleisti daugiau detalių, tačiau projektas kupinas įvairių iššūkių. Žinoma, vieni daugiau, o kiti galbūt mažiau įdomesni, tačiau galiu tik užtikrinti, kad mano darbo diena išties nėra nuobodi.
– Tavo gyvenime svarbią vietą užima išskirtinis užsiėmimas, pomėgis – šunų vikrumas. Kas tai yra ir ar tai turi ką nors bendro su kasdienine jūsų profesiniame darbe naudojama Agile metodologija?
– Aš dažnai juokauju, kad darbe – širdyje Agile, o už darbo – Agility. Iš tiesų šiuo hobiu užsiimu jau ne pirmus metus. Daug sąsajų šie du dalykai neturi, galbūt tik tiek, jog abu jie reikalauja mokėjimo greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, greitai priimti sprendimus, gerų komandinių ir bendradarbiavimo įgūdžių. Na ir žinoma, tiek darbe tiek sporte norisi siekti aukštų rezultatų.
– Kokie profesiniai ateities planai ir ką norėtumėte pasiekti IT srityje?
– Manau, kad sunkiausia tai, jog IT rinka niekada nesustoja tobulėti. Todėl niekada negali sau leisti atsipalaiduoti, turi nuolat gilinti savo žinias ir vystyti įgūdžius – tiek techninius, tiek ir „minkštuosius“. Mano nuomone, ypatingai vadovaujančiose pozicijose yra svarbūs „minkštieji“ įgūdžiai. Esu skaičius apie tyrimą, kurį atliko tarptautinis Stanfordo tyrimų institutas ir nustatė, kad daugiau negu 70 proc. sėkmės atliekant tam tikrą darbą lemia būtent minkštieji (angl. „soft skills“) įgūdžiai, o likę 30 proc. sudaro vadinamieji kietieji įgūdžiai (angl. „hard skills“). Manau ateitis parodys, kurių įgūdžių reikės daugiau, tačiau „Devbridge“ matau labai daug galimybių, kur dar galiu išbandyti save ir ką išmokti.