Darbas, kuriame nestinga adrenalino ir kuriozinių situacijų – o aplinkiniai nė nenutuokia, ką šie specialistai veikia

Lietuvoje šios profesijos atstovų prieš šimtą metų nebuvo nė vieno, mat pirmasis liftas šalyje įrengtas Kaune 1926 metais. Per šimtmetį technologijos smarkiai patobulėjo, pasikeitė ir liftų elektromechanikų, visuomenėje vadinamų tiesiog liftininkais, darbo pobūdis. Tačiau nuolatinė priežiūra ir techninis aptarnavimas šiems sudėtingiems įrenginiams būtinas iki šiol. Šešerius metus elektromechaniku įmonėje „Baltijos liftai“ dirbantis Vytautas Slabada tokią profesiją pasirinko atsitiktinai, bet nenusivylė: darbe apstu ir iššūkių, ir kuriozinių situacijų.

Pirmas įspūdis: visko reikės mokytis nuo nulio

Prieš šešerius metus Vytautas Slabada nė neįsivaizdavo, kaip iš vidaus atrodo lifto šachta, nesidomėjo ir liftų veikimo principu. Liftų elektromechaniko darbą vilnietis pasirinko atsitiktinai, darbo pasiūlymo sulaukęs iš draugų.

„Nutariau pabandyti, bet jau pirmą darbo dieną supratau, kad reikės labai daug mokytis. Liftas – didelis ir sudėtingas įrenginys, kurį turėjau perprasti nuo pat pagrindų. Nors sritis man buvo visiškai nauja, ypatingo streso nejaučiau, nes visuomet galėjau konsultuotis su kolegomis. Svarbiausia, kad nuolat jaučiau kolegų palaikymą ir nesusidūriau su tokiomis užduotimis, kurių nesugebėčiau atlikti“, – pasakoja V. Slabada.

Darbas dideliame aukštyje ir ankštose liftų šachtose vyro neišgąsdino. „Neįprasta darbo aplinka man nesukėlė jokių rūpesčių. Didžiausias iššūkis šiame darbe – ne aukštis ar technologijos, kurias anksčiau ar vėliau perpranti, bet bendravimas su gyventojais. Sugedus liftui žmonės susiduria su nepatogumais ir dalis jų reaguoja piktai. Vis dėlto kartais tenka išgirsti ir padėkų už greitai išspręstas problemas“, – sako liftų elektromechanikas. Pašnekovas priduria, kad didžioji dauguma gyventojų nė nenutuokia, koks yra šis darbas, tačiau neretai nevengia kritikuoti, o štai padėkų, kol liftas veikia ir nesukelia nepatogumų, niekas nepasako, nors būtent lifto priežiūrai skiriama išties daug darbo laiko.

Anot V. Slabados, šiame darbe nestinga ir kuriozinių situacijų. „Vieną rytą, gavę pranešimą apie lifte įstrigusį gyventoją ir atvykę jo išlaisvinti, sužinojome, kad lifto kabinoje jis praleido visą naktį. Išvakarėse smarkiai šventęs vyras veikiausiai net nesuprato, kad grįždamas namo užstrigo lifte ir paprasčiausiai užmigo. Naktį kitiems namo gyventojams neprireikė naudotis liftu, taip kabinoje gyventojas netrukdomas miegojo iki pat ryto. Veikiausiai ryte daugiau rūpesčių jam sukėlė ne pats faktas, kad įstrigo lifte, bet mintys, kaip reikės pasiaiškinti namiškiams, kur praleido naktį“, – pasakoja „Baltijos liftų“ darbuotojas.

Nuo lifto keleivių palydovų iki išmaniųjų technologijų ekspertų

Kaip anksčiau atrodė liftininkų darbas, daugelis yra susidarę įspūdį iš filmų: darbuotojai paspaudžia mygtuką ir drauge su keleiviais važiuoja liftu. „Tokie liftai vadinti lydimaisiais, darbuotojai lydėdavo keleivius. Su laiku liftininkai turėjo jau daugiau funkcijų: keleivius lydintys darbuotojai privalėjo prieš pamainą patikrinti įrenginį: įsitikinti, ar juo naudotis saugu, tačiau įrenginio remonto darbus atlikdavo elektromechanikai“, – pasakoja V. Slabada.

Liftų priežiūros specialistai, prižiūrintys, kad liftai veiktų sklandžiai, vadinami liftų elektromechanikais ir atlieka daug įvairių šių įrenginių priežiūros darbų. „Elektromechanikai atlieka skirtingas funkcijas, bet siekiama, kad šie specialistai būtų kuo universalesni, išmanytų įvairias lifto veikimo ir priežiūros subtilybes“, – paaiškina specialistas.

Greitojo reagavimo avarinė tarnyba reaguoja į avarinius iškvietimus: išlaisvina lifte įstrigusius keleivius, sprendžia kitas skubias problemas, pavyzdžiui, dažnai tenka ieškoti į lifto šachtą per plyšį įkritusių raktų.

„Darbas dinamiškas ir aktyvus: per vieną darbo dieną vidutiniškai tenka įveikti laiptais apie 100 aukštų. Be to, šie specialistai rūpinasi ne tik liftų keleiviais, bet ir dirba su kitais įrenginiais: vyksta į iškvietimus sugedus keltuvams, eskalatoriams. Avarinės tarnybos pagalbos gali prireikti bet kuriuo paros metu, o šventinėmis dienomis darbų būna net daugiau nei įprastai: daugiausiai iškvietimų sulaukiama naujųjų metų naktį“, – sako „Baltijos liftų“ elektromechanikas.

Dalis liftų elektromechanikų specializuojasi planinių liftų priežiūros darbų srityje: rūpinasi liftų remonto ir įrengimo darbais. „Nemažai veikiančių liftų yra seni, gaminti sovietmečiu, juose dauguma remonto darbų atliekami universaliais įrankiais. Nauji liftai jau valdomi „procesoriniais valdikliais“, kuriems prižiūrėti reikia ne tik inžinerinių, bet ir jų veikimo, logikos supratimo bei konfigūravimo įgūdžių“, – pasakoja V. Slabada.

Liftai – itin sudėtingi techniniai įrenginiai, kuriuos sudaro daugybė detalių ir mechanizmų: pradedant valdymo mygtukais, durų ratukais ir šliaužikliais, baigiant varikliu ir liftą keliančiais lynais. Pasak specialisto, visą įrangą, kurios didžioji dalis yra šachtoje ir keleiviams nematoma, reikia nuolat prižiūrėti, taigi elektromechanikai turi rūpintis ir prevencine įrenginių priežiūra, kad keleiviai galėtų liftu naudotis saugiai. Pašnekovas priduria, kad liftų elektromechanikams nuolat tenka mokytis, mat technologijos sparčiai tobulėja ir keičiasi.

Liftų elektromechanikai – inžinieriai, programuotojai ir net … istorikai

V. Slabada, prieš pradėdamas darbą liftų priežiūros įmonėje, baigė specialius lifto elektromechaniko ir energetikos mokslus. Dabar šiam darbui taip pat privaloma įgyti reikiamą kvalifikaciją: baigti beveik metus trunkančius mokslus. „Kaip pasakoja ilgą laiką dirbantys kolegos, ir prieš 42 metus buvo taikomi griežti reikalavimai elektromechanikams – specifiniai mokymai vyko nuo to laiko, kai atsirado pirmieji liftai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tačiau Lietuvoje ilgą laiką nebuvo specializuotos valstybinės mokyklos ar įstaigos, kuri imtųsi liftų elektromechanikų profesinio rengimo. Beje, tiek tuo laikotarpiu, tiek dabar neretai liftų priežiūros mokosi prieš tai įvairiausius mokslus baigę žmonės: inžinieriai, matematikai, istorikai. Tačiau mokslai – dar ne viskas. Tenka visko daug mokytis realiame darbe: aiškintis, kokie lifto veikimo principai, iš ko jis sudarytas, kaip valdomas. “, – sako V. Slabada.

Žinios ir įgūdžiai šiame darbe ypatingai svarbūs, mat neretai, remiantis turima patirtimi, specialistams tenka patiems nustatyti lifto gedimus, lifto sistemos klaidų kodų pagalba ieškoti sprendimų ir lifto sistemos klaidų atsiradimo priežasčių.

„Skirtingų gamintojų liftų sistemos skiriasi, taigi reikia daugybės įgūdžių ir žinių. Pavyzdžiui, elektromechanikai turi gebėti suprasti klaidų kodų aprašymus, kad surastų mechanines lifto gedimo priežastis. Prižiūrint liftus reikia mokėti skaityti jų elektroschemas, naudojantis specialiu prietaisu įvertinti, ar elektroschema veikia. Apskritai reikia suprasti liftų veikimo schemas, kurios sukurtos remiantis tam tikra logika“, – paaiškina specialistas.

Anot V. Slabados, liftininko kelią turėtų rinktis tie, kas domisi technologijomis, kam įdomu suprasti ir perprasti, kaip veikia liftai. „Tenka sutikti kolegų, kurių akys dega noru suprasti technologinius procesus, kurie šį darbą dirba su didele aistra. Tačiau yra tekę sutikti ir tokių, kuriems liftininko darbe pasirodė per daug adrenalino, pavyzdžiui, netiko darbas prie judančių mechanizmų siaurose liftų šachtose“, – sako pašnekovas. Liftų elektromechanikas priduria, kad dirba išskirtinai vyriškame kolektyve, nors liftų elektromechanikėmis galėtų sėkmingai dirbti ir moterys.