Apie laive praleistus 5 ir daugiau metų: jūra įtraukia, tačiau šeimos ilgesys niekur nedingsta

„Darbas jūroje: kurį laiką sau ir aplinkiniams kartoji, kad tai – tik laikinas užsiėmimas, tačiau bangų diktuojamas ritmas taip įtraukia, kad pažvelgęs atgal matai, jog laive praleidai penkerius, dešimt ar dar daugiau metų“, – taip pasakoja klaipėdiečiai Bogdanas Migunovas ir Pavelas Alioškinas, dirbantys iš Lietuvos į kitas šalis kursuojančiuose keltuose.

Geriausiais kompanijos DFDS darbuotojais kolegų išrinkti vyrai teigia, kad darbas jūroje yra pilnas nenuspėjamų iššūkių, kai būtina ir pačiam išlikti ramiam, ir nuraminti kitą. „Tačiau mėnesį dirbi – kitą ilsiesi. Kitaip tariant, pusę metų dirbi, o pusę – atostogauji“, – sako P. Alioškinas keltų kompanijoje dirbantis jau beveik 15 metų ir dabar užimantis „Optima Seaways“ aptarnavimo vadovo pareigas.

Į jūrą – iškart po sužadėtuvių

Pavelo kolega Bogdanas Migunovas yra „Regina Seaways“ vyriausias klientus aptarnaujantis darbuotojas ir skaičiuoja jau aštuntus darbo laive metus.

„Puikiai atsimenu darbo pradžią, nes buvau ką tik pasipiršęs savo žmonai. Sulaukiau skambučio ir pasiūlymo padirbėti laive tris mėnesius, plaukti į kitą šalį. Sutikau ir įgijau vertingos patirties. Grįžau ir susituokiau. Šiemet su žmona švęsime septintąsias vestuvių metines“, – sako Bogdanas ir pripažįsta, kad mintys apie šeimą jūroje aplanko nuolatos.

„Iš pradžių buvo sunku, bet, kai pripranti, tampa lengviau. Namuose turime daug gyvūnų, jiems visuomet reikia priežiūros ir dėmesio. Taigi, žmonai laikas be manęs gan greitai prabėga“, – pasakoja Bogdanas.

„Šeima – didžiausias mano turtas“, – tvirtina ir P. Alioškinas, su žmona auginantis du mažus vaikus. Jis pasakoja, kad artimiesiems visiškai paskiria laisvas nuo darbo savaites. „Nuvedu ir pasiimu vaikus iš darželio, kartu žaidžiame, pramogaujame, – kalba pašnekovas, – O žmonai neleidžiu įžengti į virtuvę – namuose gaminu tik aš. Turiu pakankamą darbo virtuvėje patirtį. Juk į DFDS atėjau kaip virėjo padėjėjas – teko dirbti ir erdvėje šalia vaikų kambario, ir naktiniame, ir Kapitono bare. Šeimoje mano patiekalais tikrai niekas nesiskundžia“.

Svarbiausia – viską vertinti žmogiškai

Laisvalaikiu P. Alioškinas praktikuoja Wing Chun Kung Fu, užsiima Husaro kardo menu, skaito knygas.

„Sportas man yra daugiau negu hobis, tai – menas. Pradėjau sportuoti dėl savęs ir laikui bėgant pajutau tam tokią aistrą, kuri suteikė man ryžto ir užsispyrimo įgyti instruktoriaus statusą. Kadangi tai yra kovos menas, jis ugdo emocinės būsenos valdymą, kas man padėjo ir visose kitose gyvenimo srityse. Atsidūręs įtemptoje situacijoje išmokau į save pažvelgti tarsi iš šalies, nusiraminti ir priimti pasvertus sprendimus. Manau, kad tai jaučia ir šalia esantys kolegos, ir klientai. Visada stengiuosi padėti šalia esančiam žmogui“, – savo gyvenimo ir darbo principus dėsto P. Alioškinas.

Būtent į žmogiškąsias vertybes ir pastangas jas įgyvendinti labiausiai dėmesį kreipė dauguma DFDS žmonių, balsavusių metų darbuotojo rinkimuose. Pavelas ir Bogdanas buvo pripažinti kolegomis, į kuriuos kiti labiausiai nori lygiuotis.

„Visada stengiamės būti geriausiais savo pačių variantais. Kaip sako vienas herojus iš populiaraus žaidimo: „Do not be sorry. Be better. Neapgailestauk, būk geresnis“, – sako B. Migunovas. Anot jo, darbe būti geresniam labiausiai padeda kantrybė, ramybė ir kolegų profesionalumas, taip pat – įvairūs kursai, mokymai.

Bogdanas įsitikinęs, kad į kiekvieną situaciją galima pažvelgti žmogiškai, stengiantis suprasti kito asmens elgesio motyvus. „Klientai tai greitai pajaučia, pelnome pasitikėjimą, todėl ir konfliktų išvengiame, ir visiems tinkamas išeitis randame“, – dalijasi specialistas.

Romantikos yra, bet darbai nelaukia

Ši žiema jūroje yra audringa, todėl pašnekovų kasdienybėje daugiau adrenalino. O romantikos?

„Pašaliniai žmonės darbą laive dažnai įsivaizduoja kaip kupiną romantikos: žuvėdros, jūra, žvaigždės, jūreivių uniformos, – šypsosi P. Alioškinas, – Bet iš tiesų laivas yra lyg vienas didelis organizmas ir sistema, kurioje kiekvienas turi savo vaidmenį ir funkcijas. Tai labiau primena matematiką negu romantiką“.

„Vis dėlto jūroje būna tikrai nepakartojamų vaizdų. Po audros pasirodanti saulė. Visiškas štilis, kai vandens paviršius – tarsi veidrodis. Ryškios žvaigždės – be šviesos triukšmo, kuri sklinda miestuose. Nupasakoti tokius vaizdus ir emocijas sudėtinga, reikia pačiam pamatyti“, – vilioja Pavelo kolega Bogdanas.

O jeigu keltą užklumpa audra? „Visiškai pasitikime savo kapitonais ir įgula, tad viduje jaučiamės ramūs, nors bangos šėlsta. Ši ramybė persiduoda ir keleiviams – jie jaučia užtikrintą saugumą. Maloniausia, kai keleiviai išeidami iš kelto pasako, kad būtinai dar grįš ir vėl keliaus su mumis“, – teigia Bogdanas, iš tolo atpažįstantis ne vieną nuolatinį klientą.