aA
Lietuvoje virėjais dirba kiek daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Tai – viena iš populiariausių profesijų mūsų šalyje, tačiau jų atlygis nedžiugina. „Sodros“ duomenimis, vidutinis virėjų darbo užmokestis Lietuvoje sudaro 800 eurų „popieriuje“, o beveik 40 metų vienos mokyklos valgykloje dirbanti virėja papasakojo visus šiuos metus uždirbanti tik minimumą.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Maisto gamybos srityje Lietuvoje netrūksta darbo pasiūlymų. Feisbuko darbo paieškos grupėse kasdien pasirodo po kelis įrašus apie restoranų ir valgyklų virtuvės darbuotojų paieškas. Virėjams, kepėjams ir kt. maisto gamybos specialistams portale Cvbankas.lt šiuo metu yra apie 180 darbo pasiūlymų. Palyginus su praėjusiais metais, šios kategorijos skelbimų skaičius išaugęs net 24 proc., pastebi portalo vadovas Tomas Toleikis.

Kiek uždirba virėjai

„Daug darbdavių, ieškodami darbuotojų, nereikalauja virėjo patirties – tai dažniausiai tik privalumas, bet ir atlyginimai Lietuvoje nesiūlomi dideli. Jie prasideda nuo 600–700 Eur „į rankas“, – sako jis.

Kiek didesnio atlyginimo esą gali tikėtis virtuvės šefai, jiems siūloma nuo 1200 Eur „į rankas“.

„Įdomu tai, jog maisto gamybos srities atlyginimų atotrūkis Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra itin didelis. CVbankas.lt portale yra pasiūlymų picų kepėjams, darbuotojams greitojo maisto restoranuose Norvegijoje, Vokietijoje. Jiems siūlomas nuo 2000 iki 2800 eurų atlyginimas“, – atskleidžia T. Toleikis.

DELFI tęsia publikacijų ciklą apie populiariausių ir dažniausiai sutinkamų profesijų atstovus Lietuvoje. Publikacijose aptariamos jų darbo sąlygos, atlyginimai, didžiausi sunkumai ir įsimintiniausios istorijos.

Jei esate vienas iš populiariausių profesijų atstovų – pedagogas, statybininkas, buhalteris, krovikas, taksi vairuotojas ir kt. – ir norite pasidalyti savo patirtimi su mumis, susisiekite el. paštu darboistorijos@delfi.lt.

40 metų atlyginimas – minimumas

DELFI redakciją pasiekė moters laiškas, kuriame ji atvirai papasakojo apie virėjos darbo sunkumus. Kaip Valentina rašo savo laiške, moteriai visada patiko gaminti maistą, išgauti naujų skonių, vis ką nors naujo sugalvoti, nustebinti save ir artimuosius.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad būti gera virėja ir gera šeimininke – ne tas pats. Šeimininkė esą gamins savo malonumui, tai, kas patinka pačiai ar artimiesiems, o virėja neva įsprausta į didelius receptų ir technologijų rėmus. Maža to, dideli darbo krūviai neturi nieko bendro su kūryba.

„Noriu išlieti savo emocijas, nes ryt – į darbą, o jau iš vakaro „purtosi“ širdis, kiek daug darbo laukia. O dar nauji Verygos reikalavimai – mes nepatenkintos, nepatenkinti ir vaikai“, – rašo Valentina.

Moteris virėja dirba jau beveik 40 metų, ir visuomet jos atlygis – tik minimumas. Šiuo metu ji dirba vieno Lietuvos miestelio mokyklos valgykloje.

„Šiuo klausimu visi darbdaviai – labai solidarūs, moka tik tiek, o jei tik bandai išsireikalauti daugiau, jie visada turi paaiškinimą: čia – valstybinė įstaiga, daugiau negalim. Nesvarbu, kiek metų dirbi, kokia tavo patirtis, kaip greitai, kokybiškai ir laiku pagamini maistą, gausi tik minimumą. Gaunu tiek pat, kiek gauna ir virėja, kuri dirba tik mėnesį ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti sudėtingesnio darbo, nes neplanuoja čia dirbti ilgai. Ji dirba tik todėl, kad ją atsiuntė Užimtumo tarnyba, nes kitaip nebemokėtų pašalpos. Bent jau pas mus tokia situacija, gal kitose mokyklų valgyklose kitaip“, – savo skaudulius vardija Valentina.

Virėjos manymu, jos darbas būtų vertas 600–700 eurų „į rankas“ – tai suma, kuri neva leistų bent jau šiek tiek lengviau sulaukti kitos algos ir sutaupius galbūt kur nors toliau bent kartą išvažiuoti pailsėti. Valentina kartą bandė išsiderėti didesnį užmokestį, sakė, kad ieško kito darbo, tačiau nieko nepešė.

„Negalvokit, kad esu bloga sena virėja ir kad man nesiseka. Anaiptol, mano pagamintą maistą giria, esu patyrusi, dirbu daug, kokybiškai ir labai greitai. Mūsų, virėjų, darbas – kolektyvinis: jei viena – „silpnesnė“, kita turi padaryti jos darbą, ir vis tiek visos gauna vienodus atlyginimus“, – pasakoja Valentina.

Virėja, valytoja ir indų plovėja

Maža to, mokyklos valgykloje nėra pagalbinės indų plovėjos. Anot pašnekovės, šį darbą atlieka virėjos, nes mokyklų valgyklose tokių etatų nėra – taip jau neva sako moters darbdavys. „Taigi dirbam viską: ir virtuvę plaunam, ir indus, ir salę, ir tualetus, nes taip reikia...“ – nusivylimo neslepia pašnekovė.

Valentina pasakoja, kad pasitaiko dienų, kai virėjos grįžta namo nevalgiusios: „Niekas nepatikėtų, bet taip būna! Apie 5 ar 10 minučių pietų pertraukėles pavalgyti negali būti nė kalbos. Jei yra darbo ar vaikų ateina į valgyklą, o aš būnu įsidėjusi pavalgyti, tai atvėsusį maistą lėkštėje suvalgau per kelis kartus.“

Valentina gyvena mažame miestelyje, tad darbo vietų pasirinkimas – itin mažas: „Visos virėjos, kiek pažįstu, – mano metų, o vyrų virėjų mano metų nežinau nė vieno.“

Užburtas ratas

Anot jos, darbdavys vyresniems virėjams nemoka didesnio atlyginimo, nes neva žino, kad tokių metų virėja savo darbo vietos nekeis, nes greitai pensija. „Į kitą darbovietę mes nelabai ir norim, nes pokyčiai, kita patirtis ir t. t. Norim pastovumo ir laukti pensijos, o darbdavys irgi tai žino, – užburtas ratas. Taip, mes, vyresnės kartos žmonės, sunkiai priimame pokyčius, geriau susitaikome su padėtimi ir laukiam pensijos. Manau, visos mano metų virėjos susiduria su panašia situacija“, – svarsto Valentina.

Kaip ji pasakoja, privačiose įmonėse situacija – kiek kitokia: „Kai buvau jaunesnė, bandžiau dirbti. Taip, mokės gal kiek daugiau, bet tas nuolatinis jų zyzimas: mažai prekiaujam, reikia daugiau dirbti, kad užsidirbtum, gal reikia mažinti etatus ir t. t., nors tokių dienų, kai mažesnė apyvarta, per mėnesį pasitaikydavo vos pora. Atlyginimo mokėjimo dieną „drebančiom“ rankom sumoka kiek daugiau ir žada, kad kitą mėnesį gal bus didesnė apyvarta ir bus geriau. Ne paslaptis, kad „popieriuje“ atlyginimas – vis tiek minimumas.“

Nauji reikalavimai virėjoms kelia sunkumų

Pašnekovė savo laiške užsiminė, kad naujais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ugdymo įstaigų maitinimo reikalavimais esą nepatenkintos tiek virėjos, tiek vaikai. Apie tai ji pakomentavo plačiau.

„Aš nesu prieš Verygos reformą – už sveiką ir kokybišką maistą, bet, sakyčiau, truputį perlenkta. Mano nuomone, sveiką maistą reikėtų pradėti tiekti nuo darželinukų ir pradinukų. Jie – mažiukai, pripras, o dar jeigu ir namie taip maitinsis, viskas gerai, išaugs nauja karta, kuri sveikai maitinsis ir taip maitins savo vaikus.

Bet kai nemokamų pietų ateina valgyti 16–17 metų paauglys ir jam pasiūlai, pavyzdžiui, daržovių kotleto su sorų kruopomis ir arbata be cukraus, jis pastumia lėkštę ir pasiūlo pačiai suvalgyti. Žinot, aš tokio maisto irgi nemėgstu ir jo nevalgau. Jam iki 18 metų likę gal keli mėnesiai, bus pilnametis ir valgys, ką norės, o tie keli mėnesiai jo mitybos įpročių nepakeis. Tokiems paaugliams, manyčiau, turėtų būti mažiau apribojimų nei pradinukams, nes bent jau pavalgę grįžtų iš mokyklos. Man, kaip mamai, tai yra skaudžiausia“, – atkreipia dėmesį virėja.

„Žinoma, nereikia valgyti nesveiko maisto, ir aš jo nevalgau, bet čia negalima gaminti nieko kepto, tik virta, garinta, nei cukraus, nei bulvių, nei miltų. Nebežinai, nė ką gaminti. Mes ir prieš Verygos reformą ruošdavome tik šviežią ir kokybišką maistą. Esam atsakingos – juk gaminame vaikams!“ – pabrėžia Valentina.

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Ieva Gudanavičienė pakomentavo moters mintis.

Anot specialistės, vaikų maitinimo organizavimo tvarka taikoma visai ugdymo įstaigai, neišskiriant ir pedagogų, tad visai ugdymo įstaigos bendruomenei esą patiekiamas vienodus reikalavimus atitinkantis sveikas maistas. „Juk tinkama mityba ir sveikas gyvenimo būdas reikalingas visais amžiaus tarpsniais“, – rašoma SAM atsiųstame komentare.

„Siekdami ugdymo įstaigose tiekti sveikatai palankų maistą tikimės, jog, be visų kitų įvairių ugdomų įgūdžių, moksleiviai išmoks ir sveikatai palankios mitybos, nes ne visose šeimose yra laikomasi sveikatai palankaus maisto vartojimo.

Manome, jog skirtingas, o ne kryptingas, įvairaus amžiaus mokinių sveikatai palankios mitybos ugdymas duotų daugiau žalos nei naudos, o įstaigos viduje, tikėtina, sukeltų dar daugiau nepasitenkinimo ir susipriešinimo, nes didėtų darbo krūviai, išlaidos ir pan.“, – komentuoja I. Gudanavičienė.

Be to, specialistė atkreipia dėmesį, jog keptas maistas, bulvės, cukrus ir miltai mokyklose nėra draudžiami. Yra nustatyta, kaip dažnai vartoti bulvių patiekalams ir garnyrams gaminti, kiek cukraus gali būti maisto sudėtyje.

Dalyvaukite išskirtiniame DELFI ir CVbankas.lt inicijuojamame projekte „Superdarbdavys 2019“! Kviečiame nominuoti savo mėgstamiausią įmonę ir balsuoti specialioje platformoje – www.delfi.lt/apps/darbdavys2019/.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(72 žmonės įvertino)
4.3750

Lietuvė pasirinko profesiją, kurioje moterų - itin mažai: neįsivaizduoju savęs kitur (11)

Dagnė Dainauskaitė pasirinko karjeros kelią, vingiuojantį pilotų kabinos link. Lėktuvas jau tapo...

NASA astronautas papasakojo, ką iš tiesų reiškia metus praleisti kosmose (43)

Astronautas Scottas Kelly ’is dalyvavo misijoje, skirtoje ištirti, kaip žmogaus kūną paveikia...

Vingiuotas panevėžiečio gyvenimo kelias: norėjo tapti kunigu, bet pradėjo netradicinį verslą (20)

Važiuojantieji keliu Panevėžys–Šiauliai, vos keli kilometrai už Berčiūnų, dažnai stabteli...

Skrydžių palydovai pasidalijo 10 dalykų, kuriuos pastebi lėktuve (21)

„Business Insider“ pasikalbėjo su septyniais skrydžių palydovais, ir jie atskleidė 10 dalykų,...

Profesionalus fotografas papasakojo apie savo darbo subtilybes: prisiminė kuriozą per Kleizos vestuves (4)

Buvau girdėjęs, kad profesionalūs fotografai puikiai išmano savo darbą, bet juos prakalbinti...

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (67)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (319)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (2)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (30)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (78)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (67)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (38)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...