Nuo šių metų sausio įsigaliojo verslui aktualūs Darbo kodekso pakeitimai, susiję su tėvystės, vaiko priežiūros atostogų, sutrumpintos darbo laiko normos vaikus auginantiems darbuotojams teisiniu reguliavimu.

Pakeitimai yra aktualūs tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams, įmonės vidaus dokumentuose įtvirtinant reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti. Apie tai pranešime žiniasklaidai pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkė Agnė Turauskaitė.

Sutrumpinta darbo laiko norma vaikus auginantiems darbuotojams

Nuo šių metų, biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurie augina vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę. Darbuotojas gali pasirinkti 4 darbo dienų savaitę (t. y. darbo dienų per savaitę skaičiaus mažinimą) arba trumpinti darbo dienų laiką, paliekant 5 darbo dienų savaitę. Nepaisant sutrumpintos darbo savaitės, šie darbuotojai gaus tokį pat atlyginimą, taip pat jiems įprasta tvarka suteikiamos ir kasmetinės atostogos.

Pasinaudoti šia lengvata gali tik vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks treji metai. Vienas iš tėvų sutrumpinta darbo laiko norma gali pasinaudoti, nepaisant to, kad kitas iš tėvų tuo metu naudojasi tikslinėmis atostogomis (pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogomis).

Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti trumpesne darbo savaite, apie tai turėtų informuoti darbdavį, pavyzdžiui, pateikti prašymą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad darbdavys yra įpareigotas informuoti darbuotojus apie galimybę pasinaudoti šia garantija. Darbuotojui taikant lengvatą dėl darbo laiko normos trumpinimo, neprivaloma keisti darbo sutarčių. Sutrumpintos darbo laiko normos taikymo tvarka įforminama vadovo įsakymu ar rašytiniu susitarimu šalims dėl jos susitarus.

Pabrėžtina, kad trumpesnė darbo savaitė neprivaloma taikyti privačiame sektoriuje dirbantiems tėvams. Tačiau privataus sektoriaus darbuotojai taip pat gali susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko trumpinimo, t. y. keisti darbo laiko režimą arba susitarti dėl mažesnės darbo laiko normos taikymo (ne viso darbo laiko).

Tėvystės atostogos gali būti skaidomos į dvi dalis

Nuo šių metų sausio 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Anksčiau šios atostogos buvo nepertraukiamos.

Atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo (arba įsivaikinimo), kol jam sukanka 1 metai. Šiuo atveju tėvas, ketinantis pasinaudoti tėvystės atostogomis, pats gali pasirinkti, į kokias dalis bus skaidomos atostogos (ar po 15 kalendorinių dienų, ar 10 ir 20 dienų, kt.).

Nustatytos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri negali būti niekam perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį.

Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis arba pakaitomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Darbo kodeksas nenumato, į kiek maksimaliai dalių tokios atostogos gali būti skaidomos. Tai reiškia, kad darbdaviai gali susidurti su situacijomis, kai naudojant 2 mėnesių trukmės atostogas bus prašoma jas suteikti po vieną dieną ar kelias dienas. Visgi, reikia nepamiršti, kad neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu (taigi arba vienas iš tėvų toms kelioms dienoms turėtų grįžti į darbą, arba likti vaiko priežiūros atostogose be išmokų).

Paminėtina, kad jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų tais 2 mėnesiais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)