Svarbu laiku pastebėti simptomus
Psichologė Daiva Venskutė sako, kad vienu metu užgriuvus gausybei darbų, gali būti sunku atlaikyti šią laviną ir išvengti streso. Specialistės teigimu, perdegimas gali turėti įvairių neigiamų pasekmių – pradedant prastėjančiais darbo ar mokslo rezultatais bei problemomis asmeniniame gyvenime ir baigiant tokiais sveikatos sutrikimais, kaip nemiga ar depresija.
„Žmogaus fiziniai, intelektiniai ir psichologiniai resursai yra riboti, todėl pasiekus tam tikrą ribą, organizmui patiriant didelius krūvius gali kilti rimtų sveikatos problemų. Dėl to visuomet reikėtų stengtis subalansuoti savo gyvenimą taip, kad perdegimų pavyktų išvengti. Siekiant to, reikia mokėti atpažinti organizmo siunčiamus signalus ir jų neignoruoti. Šie signalai gali būti nuolatinis nuovargio pojūtis, nerimas ir stresas, nemiga, irzlumas, motyvacijos stoka. Tai yra aiškiausi ženklai, kad galbūt atėjo laikas pristabdyti“, – sako D. Venskutė.
Sveika gyvensena – stiprus saugiklis
Psichologės teigimu, tai, kaip žmogui pavyksta susitvarkyti intensyvesniu laikotarpiu, gali priklausyti nuo asmens gyvenimo būdo, įpročių. Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, užtektinai valandų miego didina organizmo atsparumą stresui ir kitoms su perdegimu siejamomis organizmo reakcijomis. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus, net ir tuomet, kai vienu metu užklumpa daugybė darbų, gali lengviau išvengti streso ar perdegimo, o net ir neišvengus – greičiau atsistatyti bei atgauti jėgas.
„Be abejo, reikėtų stengtis nepakliūti i situaciją, kuri veda į perdegimą. Svarbu mokėti tinkamai planuoti savo laiką, susidėlioti prioritetus. Kartais sudėtingų laikotarpių išvengti padeda tiesiog mokėjimas pasakyti „ne“, nebijojimas paprašyti kolegų pagalbos, savo įsipareigojimų peržiūrėjimas“, – sako psichologė.
Reikia išsigryninti prioritetus
Tarptautinio kontaktų centro „Transcom“ žmogiškųjų išteklių vadovė Lietuvoje Aistė Vasilkevičienė pastebi, kad perdegimą signalizuoti gali ir nepasitenkinimas savo veikla, nematymas joje prasmės, motyvacijos stoka. Atpažinus šiuos ženklus, nereikėtų jų ignoruoti, bet kaip tik – ieškoti pokyčio priežasčių.
„Dažniausiai perdegama tuomet, kai neišlaikomas balansas tarp turimų veiklų, o kažkurios sritys apskritai nustumiamos į šoną. Pavyzdžiui, visiškai užmiršus asmeninį gyvenimą ir hobius, rizika perdegti stipriai išauga. Kiekvienam žmogui reikia kokybiško poilsio, laisvalaikio, malonumą teikiančių užsiėmimų, tam tikrų įkvėpimo šaltinių. Įsisukus vien į darbų rutiną tikrai galima prieiti prie emocinio ir fizinio „lūžio“, – sako A. Vasilkevičienė.
Aiškus tikslų suvokimas ir motyvacija, A. Vasilkevičienės teigimu, yra dar vienas svarbus aspektas, leidžiantis išvengti perdegimo. Pamiršus (ar neįsivardijus), ko savo darbų nori pasiekti, kokią prasmę matai jame, ir ėmus dirbti tik dėl to, kad reikia – vien dėl finansinių paskatų – nejučia gali įsisukti į darboholizmo ratą, kuris vieną dieną skaudžiai sustos.
„Pajutus perdegimo simptomus, reikėtų spustelėti stabdžius ir skirti laiko apmąstymams, savo prioritetų susidėliojimui. Perdegimas yra vienas ryškiausių signalų, kad gyvenime kažkas neveikia. Tik įsigilinus į save galima suprasti, kas tiksliai, ir vėl sugrįžti į sveiką ritmą. Tiesa, savo abejonių nereikėtų bijoti papasakoti artimiesiems, draugams, o taip ir darbdaviams. Jei vadovas nuoširdžiai rūpinasi kolegų gerove, stengiasi kurti į bendradarbiavimą orientuotą organizacijos kultūrą, jis turėtų išklausyti darbuotojus, kartu ieškoti sprendimų ir padėti išeiti iš nemalonios situacijos“, – sako A. Vasilkevičienė.
Reguliarūs pokalbiai
„Transcom“ atstovės teigimu, siekiant apsaugoti kolegas nuo perdegimo, reikėtų reguliariai domėtis jų užimtumu, turimais krūviais, aptarti atliekamo darbo – bet ir poilsio – svarbą. Nereikėtų galvoti, kad kolega, pajautęs, jog „dega“, ateis pats, mat žmogus dažnai nepastebi savo paties perdegimo.
„Gerų vadovų funkcijos apima ne tik įmonės tikslų formavimą bei užduočių delegavimą, bet ir nuolatinį domėjimąsi, kaip sekasi darbuotojams, kokios problemos jiems kyla kasdieniame darbe. Šie pokalbiai turėtų būti atviri, nebijant ir asmeniškesnių temų – juk pokyčiai asmeniniame gyvenime gali atliepti ir darbo rezultatus. Be to, vadovams svarbu skirti dėmesio optimaliam darbo organizavimui: aiškių tikslų iškėlimui, realistiškų užduočių terminų numatymui, darbo grafikų poreikių įsivertinimui. Tai gerokai sumažina perdegimo galimybę, ypač tada, kai didžioji komandos dalis po darbų dar lekia į studijas“, – pasakoja A. Vasilkevičienė.
Specialistės teigimu, balanso svarbą įsisavinti svarbu ir patiems darbuotojams. Kiekvienas asmeniškai turi skirti laiko darbų planavimui, dienotvarkėje nusimatyti valandas poilsiui ar jaukiam skambučiui artimiesiems, kurio metu nebus kalbama apie darbą. Ir, žinoma, pajautus, kad darbai nebepagaunamai krenta iš rankų, papasakoti apie tai darbdaviui. Išeitis visuomet yra, kai jos ieško abi pusės.
