aA
Istorikai išskiria tris pergalės suvokimą lemiančius faktorius.
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas
© Shutterstock

2015 metų sausį, po 133 dienų apgulties, kurdų karinės pajėgos užėmė greta pasienio su Turkija esantį Sirijos miestą Kobani. Nugalėtojai ant kalvos iškėlė savo vėliavą, numetę iš ten išstumtos „Islamo valstybės“. O 2019 metų spalį Donaldas Trumpas pateikė Turkijai, iš esmės, carte blanche šiai teritorijai užgrobti. Taip kurdams pergalė virto pralaimėjimu. Panašų scenarijų pasaulio visuomenė jau regėjo Irake, Afganistane ir Libijoje.

Tokie įvykiai verčia susimąstyti, kokia dabar yra termino „pergalė“ prasmė. Glazgo universiteto politologo ir istoriko, knygos „Victory: The Triumph and Tragedy of Just War“ autoriaus Cian O'Driscollo, pergalės šiuolaikiniame kare idėja – ne daugiau nei mitas. Gan pavojingas mitas, tačiau vis dar būtinas.

Dar Pirmojo Pasaulinio karo laikais Prancūzijos premjeras Aristide Briand sakė, kad „šiuolaikiniame kare nugalėtojo nėra… ir našta slegia tiek laimėtoją, tiek ir pralaimėjusįjį“. Šiaurės Vietnamo armijos veteranas ir vienos iš jautriausių XX amžiaus knygų apie karą „Karo liūdesys“, autorius Bao Ninh šį požiūrio tašką išreiškė paprasčiau: „Kare nėra laimėjusio ar nugalėto. Tik sugriovimai“.

O’Driscollas atkreipia dėmesį, kad bet kokia sėkmė mūšio lauke lauke gali atrodyti tokia nereikšminga, palyginus su jos kruvina kaina, kad pati mintis vadinti jį „pergalingu“ skamba ironiškai. Tuo pat metu pergalė šiuolaikiniame kare nereikėtų laikyti neišsprendžiama užduotimi. Jis siūlo atkreipti dėmesį į tris faktorius, lemiančius pergalės suvokimą.

Visų pirma, jo nuomone, neaktuali ne pati pergalės koncepcija, tačiau įsivaizdavimas, kad pergalė pasiekiama lemiamame susirėmime. Šiuolaikinių karų prigimtis tokia, kad jie neturi aiškios pabaigos. Dabartinių karinių konfliktų baigtis dažniausiai būna ištęsta laike. Kaip pavyzdį galima pateikti amerikiečių kareivius, kurie, remiantis jų pasakojimais, klajojo po Irako dykumas dar ilgai po to, kai George'as Bushas paskelbė 2003 metų karo „misiją įvykdyta“.

Pergalės nebebūna įprastinės formos ar tokios, kokią įgydavo anksčiau. Jei anksčiau pergalė istoriškai būdavo siejama su priešininko įveikimu paskutiniame, lemiamame mūšyje, tai dabar toks vaizdas yra nuėjusios epochos atgyvena.

Romantiška metafora

Antrasis faktorius – pergalės atvaizdo suvokimo problema. JAV karo istorikas Russell F. Weigley, knygos „The Age of Battles“ autorius, mano, kad pergalės per lemiamą mūšį idėja yra romantiška metafora, istorijos periodo, kai karų baigtis išties būdavo nusprendžiama vieninteliu armijų susirėmimu mūšyje, palikimu, – tarp Breitenfeldo mūšio (1631) ir Vaterlo mūšio (1815).

Vaizdingos ir tam istorijos periodui unikalios batalijos iškreipė vėlesnių kartų supratimą apie kąrą. Didžiulių mūšių dramatizmas ir pompastiškumas užvaldė karo istorikų vaizduotę, ir jie nutarė ignoruoti tokių, dažnai ir lemiančių pergalę, taktikų, kaip apgultys, antpuoliai, išsekinimas egzistavimą. Pagražinti metraščiai įamžindavo savotišką „holivudišką“, menkai ką bendro turintį su realybe, karo įvaizdį, kuris ir įsišaknijo masinėje sąmonėje. Kad ir tie patys vėliavos iškėlimo kadrai Kobani 2015 metais.

Pievelės priežiūra

Tikrovėje viskas atrodo kur kas proziškiau. Efektyviausia tampa priešininko nuvarginimo taktika. Čia galima paminėti Izraelio strateginę doktriną, dar vadinamą „žolės trumpinimu“. Šis terminas oficialiame aukščiausių šalies kariuomenės vadų leksikone atsirado 2013 metais.

Doktrina skelbia, kad Izraelio gynybos armija privalo priešų keliamą grėsmę vertinti taip pat, kaip ir sodininkas gazoną: tai nuolatinė užduotis, kurios niekada negalima įvykdyti iki galo, todėl prie jos vykdymo laikas nuo laiko reikia grįžti.

Ši strategija taikoma prieš agresyvias nevyriausybines formuotes, kai strategai supranta, kad Izraelis dalyvauja besitęsiančiame, neišsprendžiamame konflikte. Tokiame konflikte pajėgos naudojamos ne pasiekti politinius tikslus, o kariavimui išsekinimu, tai yra, priešininko būsenos ir galimybių bloginimu.

Akivaizdu, tokia strategija turi ir minusų, tačiau ji suteikia galimybę susimąstyti apie tai, kaip suvokiame pergalę.

MItas, kurio nusipelnėme

Trečiasis faktorius, į kurį dėmesį atkreipia O’Driscollas, šiek tiek sudėtingesnis. Net jei pergalė tėra mitas, ji vis dar labai reikšminga ir yra kaip reguliacinis idealas, valdantis supratimą ne tiek to, kaip karas baigėsi iš tiesų, tačiau to, kaip jis privalo baigtis.

Nors galutinės pergalės – retenybė, tačiau jos postuluojamos kaip tikslai, kurių link privalo judėti kariškiai. Ši mintis pastebima amerikiečių karo istoriko Victor Davis Hanson darbuose. Jis neseniai publikavo darbą, skirtą pagrįsti idėją, kad lemiamoji pergalė per finalinį mūšį Vakarų politikai vis dar svarbi, nors karine prasme jau seniai neturi reikšmės.

Istorikas seka lemiamojo mūšio idėjos šaknis – jos siekia klasikinę graikų civilizaciją. Būtent tada geriausiu prieštaravimų tarp bendruomenių sprendimo būdu laikyta atvira armijų kova mūšio lauke. Kovodamos mirtinuose susirėmimuose, bendruomenės tikrina ne tik savo heroizmą ir karinį meistriškumą, bet ir vertybes, vardan kurių yra pasirengusios kelti karus ir kariauti.

Senovės Graikijoje Odisėjas buvo pašiepiamas dėl to, kad jis buvo linkęs priešus įveikti gudrumu, o ne kautynėse. IV amžiuje iki mūsų eros Akesandras Makedonietis šlovino tiesiogine priešprieša pasiektas pergales. Kai jo patarėjas Parmenionas pasiūlė priešo stovyklą užpulti nakčia, jis atsakė su panieka: „Tu siūlai banditų ir vagių taktiką… Esu linkęs atakuoti atvirai, dienos šviesoje. Mieliau surizikuosiu sėkme, nei gėdysiuosi savo pergalės“.

Toks mąstymas išliko iki mūsų dienų. Bet koks kariavimo metodas, išskyrus sąžiningą dvikovą kovos lauke, laikomas tam tikra prasme amoraliu. Tai akivaizdžiai demonstruoja neigiamas vertinimas tokių strategijų kaip partizaninis karas, terorizmas ar dronų naudojimas – taip iš pergalės mūšio lauke atimamas jos galutinumas ir negrįžtamumas.

Karas ir taika

Taigi, lemiamoji pergalė mūšio lauke – mitas, kuris mums vis dar būtinas. Jis formuoja supratimą apie karą ir santykį su juo. O tai, savo ruožtu, padeda suprasti, ko galima karu pasiekti, kada verta jo imtis, kokiomis pajėgomis ir ištekliais jį vykdyti, kaip ir kada ją reikia baigti. Naivu manyti, kad žodžio „pergalė“ galima tiesiog nebenaudoti, kaip manė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama. Tačiau tai kelia mintis apie tai, kad žmonija pernelyg susižavėjo tiesioginės priešpriešos šlovinimu ir nepastebėjo pergalės kalbos gudrybės.

Kaip bebūtų, karas – pernelyg grubus instrumentas, kad juo kuri nors pusė galėtų pasiekti vienareikšmę pergalę. Žmonijai derėtų susimąstyti, kaip galėtų atrodyti pergalė, nustojus ją riboti ryžtingumo ir užbaigtumo sąvokomis. Gali būti, vertėtų pažvelgti į pergalę šiuolaikinių karų realijų šviesoje ir blaiviau vertinti, kokias vertybes jis gali atnešti.

Tendencija tokia: karai pamažu nyksta. Apie tai svarsto populiarus Izraelio istorikas Yuval Noah Harari knygoje „Homo Deus. Tumpa ateities istorija“. Jo nuomone, „daugėja žmonių, vertinančių karą kaip kažką nesuvokiamo, neįmanomo. Branduolinio karo baimė, ekonomikos prigimties kaita – vietoje paremtos žaliavomis, reikalaujanti daug mokslo (kur pagrindinis gerovės šaltinis – žinios) ir karų pelningumo mažėjimas paveikė pačią žodžio „taika“ reikšmę“.

Jei anksčiau taika vertina kaip laikinas nekariavimas, tai dabar taika – fizinis karo negalimumas. Sunku įsivaizduoti karą tarp, tarkime, Prancūzijos ir Vokietijos, nors vos prieš 100 metų tai buvo visiškai priimtina. Karas nenaudingas ekonomiškai – kam naikinti pigią darbo jėgą? O kibernetiniais ir branduoliniais ginklais galima galima sunaikinti ištisas šalis, tačiau klestinčiai imperijai kurti jie visai netinka, apibendrina Harari.

www.technologijos.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

17 dalykų, kuriuos nedelsiant reikia pašalinti iš savo CV (27)

Ne visuomet lengva nuspręsti, ką įtraukti į savo gyvenimo aprašymą ( CV ). Tačiau yra keli...

Metinis pokalbis: kaip įveikti keblumus ir prašyti didesnės algos (24)

Metiniuose pokalbiuose dalyvaujantiems šalies gyventojams šie susitikimai sukelia ir keblumų. Tai...

„Google“ profesionalai: 5 dalykai, kurie turi būti jūsų CV (11)

Bendrovė „ Google “ kartais peržiūri po 50 tūkst. kandidatūrų kas savaitę, tad vargu ar kas...

Darbdavių galvos skausmas: ką daryti, kad darbuotojai nepabėgtų (62)

Kodėl darbuotojai pabėga? Kodėl pusę metų nepavyksta rasti specialisto? Kodėl motyvuojami...

6 sėkmingų žmonių įpročiai: gudrybės, kaip juos greitai išsiugdyti (4)

Laura Garnett – konsultantė ir verslo strategijų kūrėja, kuri dirba su vadovais, padeda jiems...

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (133)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (4)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (76)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Orai: naujas ciklonas atneš eilinę kritulių bangą (2)

Šiandien prie mūsų krašto iš vakarų priartės naujas Atlanto ciklonas. Vakariniuose rajonuose...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (347)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (46)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (94)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus (11)

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...