Pasakė, kodėl sau duoti pažadai miršta net nepradėti – esame įpročių vergai!

Lietuvoje jau įsivyravusi mada dalinti sau ir kitiems naujametinius pažadus, dar kitaip vadinamas rezoliucijas. Pagrindinė mintis yra sveikintina, galvojama, ką pagerinti savyje, kaip patobulėti kitais metais. Tai ne palinkėjimas, bet atsakomybės prisiėmimas už savo sėkmes ir nesėkmes. Suvokiama, kad mes patys esam savo likimo kalviai ir turim įdėti pastangų, kad įgyvendintume savo troškimus, svajones, tikslus.

Dažniausiai žmonės nori sveikiau gyventi, daugiau sportuoti, numesti svorio, praleisti daugiau laiko su šeima ar draugais, mažiau išlaidauti, mesti rūkyti, praleisti mažiau laiko socialiniuose tinkluose, pagerinti darbo rezultatus, sumažinti streso lygį ir sumažinti alkoholio vartojimą. Susikoncentravimas į tai, ką nori keisti, yra pokyčių valdymo pradžia. Tačiau kodėl naujametiniai pažadai taip ir lieka pažadais?

Jeigu norit atsakymo iš patyrusios psichologės ir gyvenimo koučerės, atsakysiu: nes žmonės – įpročių vergai. Skamba šokiruojančiai, bet taip funkcionuoja mūsų organizmas ir svarbiausias jo organas, smegenys. Jos reaguoja „stimulas-atsakas“ principu, automatiškai. O atsikratyti įpročio galime tik pakeisdami jį kitu įpročiu.

Pavyzdžiui, norime numesti svorio, tačiau dauguma mūsų yra emociniai valgytojai. Tai reiškia, kad saldumynų arba nesveiko maisto valgymas dažnai yra mūsų streso įveikos mechanizmas, mes taip nusiraminame, kai mus nuliūdina, įžeidžia, supykdo. Todėl kad ir kiek sau žadėtume numesti svorio ar sveikiau valgyti, streso metu imame automatiškai norėti maisto. Kelis kartus, kelias dienas nežmoniškomis valios pastangomis galime susilaikyti, o po to prisivalgom dar daugiau...

Dabar jau žinome, kad priklausomybė saldumynams ar kavai yra tokia pati stipri kaip priklausomybė cigaretėms ar alkoholiui, žinoma, žala mažesnė, tad ir stimulas keisti elgesio modelį menkesnis.

Visi mano išvardinti naujametiniai pažadai verčia keisti savo elgsenos modelį, taigi, reikalauja naujų sinapsių susidarymo mūsų smegenyse. Kad suformuotume naują įprotį, mums reikia labai stiprios motyvacijos „Kas man iš to? Ką aš gausiu, ar apsimoka vargti?“ Tad jeigu jums iš tikrųjų netrukdo jūsų dabartiniai įpročiai ar tenkina rezultatai, patarčiau nesikankinti. Tačiau jei jums iš tiesų svarbu gyventi sveikiau ar dirbti produktyviau, tada turite aiškiai sau įvardyti atpildą ir nuolat apie jį priminti.

Kaip tai padaryti? Mūsų sąmonės kalba yra vaizdiniai, tad įsivaizduokite save, išpildžiusį pažadą sveikiau gyventi. Kaip jūs atrodote, jaučiatės, kokia jūsų sveikata ir energijos lygis, kai jūs daugiau judate, sveikiau valgote. Galite priminti sau apie neigiamas pasekmes, jeigu to nedarysite, pavyzdžiui, infarkto, insulto tikimybė ar hiperbolizuoti kitą nenorimą rezultatą.

Tą patį galite daryti su darbiniais ar darbo/gyvenimo pažadais. Kai jau tvirtai apsisprendžiate, svarbu kiekvieną dieną nuosekliai laikytis plano. Naujas įprotis susiformuoja per 21 dieną. Tad mėnesį pasistenkite primindami sau, dėl ko tai darote, vizualizuodami teigiamas ar neigiamas pasekmes (žiūrėkit, kas asmeniškai efektyviau). Jei turėsite nusikaltimo bendrininką, su kuriuo dalinsitės progresu, tai sustiprins motyvaciją nepasiduoti. Sėkmės!