Ribojimų nebėra
„Nemokamos atostogos turi trukti pilną darbo dieną arba ilgiau. Jei darbuotojui reikia laisvo laiko darbo dienos eigoje, tuomet turi būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas, bet ne nemokamos atostogos“, – pranešime žiniasklaidai sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, Darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė.
Teisininkė primena, kad istoriškai šių atostogų reguliavimas kito ir senajame Darbo kodekse (DK). Buvo numatyta, kad net ir šalių sutarimu suteikiamos nemokamos atostogos galėjo būti ribotos trukmės. Toks reguliavimas, anot dr. I. Povilaitienės, buvo nulemtas gyvenimo – ekonominio nestabilumo laikais darbuotojai dažnai buvo verčiami eiti nemokamų atostogų, tad tokiam piktnaudžiavimui suvaldyti buvo įvesti nemokamų atostogų trukmės ribojimai. Šiuo metu tokių ribojimų nėra.
Ką numato DK?
Nors darbdavys nemokamas atostogas darbuotojui gali suteikti be didesnių ribojimų, vis dėlto DK yra numatyta, kad darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas tais atvejais, kai jį pateikia:
* darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų;
* neįgalus darbuotojas arba darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 m. ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas;
* tėtis, jo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu;
* darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę;
* darbuotojas santuokai sudaryti;
* darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse;
* kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka.
Teisininkė išskiria ir tai, kad DK numato situacijas, kuomet darbuotojui turi būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas dienos eigoje. Pavyzdžiui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeimyninėmis priežastimis, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
„Tuo tarpu, jei prašymas yra teikiamas asmeniniams poreikiams, jis patenkinamas tik tada, jei darbdavys sutinka“, – aiškina dr. I. Povilaitienė.
Atostogų trukmė
Teisininkė taip pat nurodo, kad DK yra nustatyta ir maksimali nemokamų atostogų trukmė tais atvejais, kai jas suteikti darbdavys privalo. Auginantiems vaikus iki 14 m. suteikiamos atostogos iki 14 d., neįgaliems darbuotojams arba auginantiems neįgalų vaiką ar slaugantiems neįgalų asmenį – iki 30 kalendorinių dienų, tėvo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metų – iki 3 mėn., slaugantiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį – atostogos suteikiamos tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų, dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų. Tuo tarpu sudarant kolektyvinę sutartį, joje yra numatoma, kiek laiko gali trukti nemokamos atostogos.
„Darbuotojo prašymu ar šalių susitarimu suteikiamų atostogų trukmę nustato šalys bendru sutarimu. O nemokamo laisvo laiko, skiriamo dėl skubių šeiminių priežasčių, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju ir kitų priežasčių trukmė turi neperžengti darbo dienos ribos“, – teigia dr. I. Povilaitienė.
Teisininkė prideda, kad jei darbdavys atsisako išleisti darbuotoja nemokamų atostogų tuo atveju, kai tai daryti privalo, toks elgesys galėtų būti vertinamas kaip darbo įstatymų pažeidimas. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi tokį pažeidimą, galėtų taikyti administracinę atsakomybę.
„Jeigu darbuotojas, pateikęs prašymą dėl nemokamų atostogų, prašyme nurodytu metu neatvyktų į darbą, darbdavys neturėtų teisės taikyti tokiam darbuotojui atsakomybės. Pavyzdžiui, darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo santuokai sudaryti, o tokio prašymo darbdavys netenkina. Darbuotojas prašyme nurodytu laiku nepasirodo darbe, darbdavys atleidžia darbuotoją dėl pravaikštų. Toks atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu“, – praktinį pavyzdį pateikia dr. I. Povilaitienė.
Darbuotojų teisės ir pareigos
Pasak teisininkės, jeigu darbuotojas nesugrįžtų į darbą pasibaigus nemokamoms atostogoms, toks nesugrįžimas galėtų būti traktuojamas kaip pravaikšta ir atitinkamai suteiktų teisę darbdaviui taikyti griežčiausią sankciją – atleidimą iš darbo.
„DK nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių, o tai reiškia, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po šių atostogų, kad ir kokios trukmės jos būtų, sugrįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs“, – sako dr. I. Povilaitienė.
Tiesa, teisininkė pažymi, kad darbuotojas, teikdamas prašymą dėl nemokamų atostogų turi nepamiršti vieno svarbaus aspekto – kad nemokamų atostogų metu jis nėra apdraustas socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad darbuotojas turėtų pats atidžiai įsivertinti, kiek nemokamų atostogų jam reikia, nes nuo to gali priklausyti kitos svarbios socialinės garantijos – net ir tokios, kaip galimybė gauti valstybines sveikatos priežiūros paslaugas.
„Jeigu darbuotojas nemokamų atostogų metu susirgtų, ligos išmoka nebūtų mokama, o darbdaviui taip pat nepriklauso apmokėti dvi pirmąsias nedarbingumo dienas. Tiesa, pasibaigus nemokamoms atostogomis, o nedarbingumui vis dar tęsiantis – „Sodra“ mokės ligos išmoką nuo nemokamų atostogų pabaigos. Svarbu paminėti ir tai, kad be atskiro darbuotojo prašymo nemokamos atostogos nebūtų pratęsiamos ligos laikotarpiu“, – apibendrina dr. I. Povilaitienė.
