Vis dėlto žinant, kokie ženklai paprastai sufleruoja, kad pašnekovas meluoja, ir mokant jo žodžius patikrinti, pavyks dažniau suprasti, kad sakoma netiesa. Toliau išvardyti keli mokslininkų išskirti požymiai, leidžiantys įtarti, kad galite būti apgauti. Taigi, pašnekovas veikiausiai meluoja, jei:
• stengiasi kalbėti abstrakčiai, neaiškiai; jo perduodama informacija – neišsami;
• kartoja klausimus prieš į juos atsakydamas;
• kalba sakinių nuotrupomis;
• nesugeba pateikti konkrečių detalių, kai užduodami specifiniai klausimai;
• atlieka tam tikrus veiksmus, tarkim, ima sukti plaukus arba liesti pirštais lūpas.
Norint kliautis kūno kalba, reikia ją išmanyti
Stengdamiesi suprasti, ar pašnekovas sako tiesą, žmonės labiausiai pasitiki per kūno kalbą pasiunčiamais signalais. Tam tikri veiksmai ir judesiai iš tiesų gali duoti pagrindo įtarimams, tačiau, kaip rodo tyrimai, elgesys, kuris paprastai laikomas nuoroda į melą, dažnai nėra susijęs su melavimu.
Psichologas Howardas Ehrlichmanas, nuo 8-ojo praeito amžiaus dešimtmečio tyrinėjęs akių judesius, priėjo išvadą, kad jie neturi nieko bendro su melavimu. Tarkim, žvilgsnio nukreipimas į šoną, anot jo, rodo, kad žmogus mąsto, tiksliau, naršo ilgalaikę atmintį.
Taigi, nors konkretus elgesys gali signalizuoti apie melavimą, kai kurie veiksmai (pvz., akių sukiojimas) melavimo požymiais palaikomi per klaidą. Kūno kalba, aišku, – labai informatyvi medžiaga, tačiau ją šifruojant būtina žinoti, į kuriuos signalus verta kreipti dėmesį.
Melą išduodantys signalai
Atlikus plataus masto analizę paaiškėjo, kad žmonės dažniausiai tinkamai identifikuoja signalus, laikomus reikšmingais atpažįstant melą, tačiau problemų paprastai kelia tų signalų silpnumas.
Štai keletas žmonių identifikuojamų signalų, kuriuos pagrįstai galima laikyti užuominomis apie melą:
• Neaiški kalba: jei susidaro įspūdis, kad pašnekovas tyčia nepamini svarbių detalių, gali būti, kad jis meluoja.
• Balse skambanti abejonė: jei atrodo, kad žmogus nėra įsitikinęs tuo, ką sako, galima įtarti, kad jis meluoja.
• Intereso stoka: gūžčiojimas pečiais, emocijų neatspindintis veidas ir atsaini laikysena gali būti melavimo požymiai, nes meluodamas žmogus mėgina nuslėpti emocijas.
• Pernelyg intensyvus mąstymas: jei atrodo, kad žmogus intensyviai mąsto pasakodamas konkrečius istorijos epizodus, gali būti, kad jis meluoja.
Moksliškai įrodyta, kad tada, kai žmogus apie kokius nors įvykius pasakoja atvirkštine tvarka, o ne iš eilės, atpažinti melą yra lengviau. Be to, kuo daugiau informacijos perduodama, tuo labiau ryškėja melą išduodantys verbaliniai ir neverbaliniai požymiai.
