Tačiau šiuo metu, kai vaikai iš mokyklos neša blizgučiais apklijuotus meno dirbinius, tai man primena, kad artėja metas, kai dauguma mūsų yra linkę apmąstyti savo gyvenimą. Žiemos švenčių sezoną stengiuosi matyti kaip galimybę mokyti savo vaikus – ir save – dėkingumo. Ir nors visi žinome, kad turėtume būti dėkingi, kartais taip lengvai pamirštame, kodėl esame dėkingi.
Kai susimąsčiau apie dėkingumą, tai privertė mane pažvelgti į savo darbą iš visiškai kitos perspektyvos. Vietoj to, kad padėčiau jums matyti save kaip čempioną, noriu paklausti: o kas buvo jūsų čempionai? Kas įkvėpė jus ir jums padėjo?
Galvodami apie tai, kaip kopti karjeros laiptais, mes ko gero siekiame sukurti patikimą tinklą, gauti tinkamą išsilavinimą ar surašyti tinkamą gyvenimo aprašymą. Šios strategijos neabejotinai yra svarbios, bet jos mus verčia judėti viena kryptimi, viena linija. Šie žingsniai mus verčia judėti tik pirmyn, pirmyn ir pirmyn.
Jūs ko gero pagalvojote: „Sanyin, argi tai nėra tikslas? Argi nereikia norėti judėti pirmyn?“
Žinoma! Be abejo! Nebūčiau gera ugdančioji trenerė ar mokytoja, jei neakcentuočiau judėjimo į priekį. Bet skatinu jus pažvelgti plačiau. Kelias į sėkmę yra ilgas, ir išreikšdami dėkingumą tiems, kurie jums padėjo šiame kelyje, užtikrinsite, kad kelias būtų ne tik sėkmingas, bet ir nuoširdus bei autentiškas.
Štai keletas priežasčių, kodėl aš raginu jus skirti laiko padėkoti savo mentoriams ir čempionams.
Padėka padeda įsilieti į bendruomenę. Manau, kad kartais „socialinius ryšius“ painiojame su „bendruomene“. Tai nėra tapatu. Nors svarbu investuoti į savo pažįstamų tinklą ir tęsti ryšius, tačiau tai nėra bendruomenės kūrimas. Bendruomenė kuriasi, kai siūlome save kitiems, nesitikėdami naudos sau. Padėka yra nesavanaudiškas aktas, kuris kuria bendruomenę.
Padėka primena jums, kad esate savo istorijos viduryje. Kartais mes visi jaučiamės įstrigę savo veiksmuose. Padėka kam nors, kas padėjo mums sužinoti tiesą apie save, gauti darbą arba pradėti kažką naujo, primena mums, kad mūsų dabartinis momentas ne visada buvo duotas. Mes kiekvienas turime ilgą istoriją, kuri atvedė mus ten, kur esame, su daugybe veikėjų. Pasakymas „ačiū“ padeda mums apmąstyti mūsų praeitį ir suprasti mūsų kontekstą.
