Kaip atsisveikinti su darbuotoju, kad vėliau pavyktų jį susigrąžinti

Daugelis IT įmonių Lietuvoje konkuruoja ir stengiasi ne tik rasti geriausius darbuotojus, kurie sėkmingai įsitvirtintų ir augtų organizacijoje, bet ir nenorėtų greitai išeiti. Kiekvienoje organizacijoje darbuotojų pritraukimas, išlaikymas, integravimas į organizacijos kultūrą yra vienas esminių įmonės augimą lemiančių veiksnių, todėl visų įmonę paliekančių darbuotojų priežastys būna svarbios ir stengiamasi kuo anksčiau užbėgti tokiam įvykiui „už akių“ bei išklausyti visus darbuotojo argumentus.

Kodėl sveika organizacijos kultūra ir tobulėjimą skatinti aplinka ne visada lemia, kad darbuotojas liks? Kada reikėtų nebijoti paleisti darbuotoją, o kada bandyti jį vėl susigrąžinti atgal? Įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijasi IT įmonės „Devbridge“ Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM universiteto profesorė Raimonda Alonderienė bei asmeninę patirtį apie sugrįžimą į buvusią darbovietę pasakoja programuotojas Igoris Ušakovas.

Prašymas išeiti iš darbo – ne galutinis verdiktas

R. Alonderienė pabrėžia: kai darbdavys sulaukia prašymo išeiti iš darbo, nereikėtų nuleisti rankų ir prašymą traktuoti kaip galutinį sprendimą, būtina vadovui kuo greičiau pakviesti darbuotoją ir labai atvirai pasikalbėti.

„Atsisveikinimas yra darbuotojų patirčių ciklo dalis. Ši patirtis ne mažiau svarbi nei žmogaus įdarbinimas, jo įtraukimas, ugdymas organizacijos viduje. Nors emocinis užtaisas abiem pusėms gali būti ir nemalonus ar nelabai pozityvus, tačiau būtina įsiklausyti bei atidžiai įsivertinti, kokį signalą siunčia darbuotojas. Galbūt darbuotojas neturėjo galimybės ar net nenorėjo atsiverti tiesioginiam vadovui, o gal jo niekas neišklausė arba neatsižvelgė į tai, kaip jis jaučiasi. Kartais prašymas išeiti iš darbo – tai pirmasis signalas, kad kažkas yra blogai. Būtina teisingai įvertinti šį signalą ir išsiaiškinti visas priežastis. Vis dėlto būtina pridurti, kad reguliarūs kokybiški pokalbiai būtini. Tam tikrus trikdžius, galinčius nuvesti darbuotoją prie sprendimo išeiti, vadovas gali pastebėti kartu dirbdamas ir bendraudamas ne tik darbo temomis. Tad dėmesio sulaukti kiekvienas komandos narys turi ne tik tada, kai pasisako apie išėjimą“, – pastebi R. Alonderienė.

Išmokite užduoti esminius klausimus

Anot Žmonių ir organizacijos vystymo direktorės, įmonei, dirbančiai IT sektoriuje, kartais sudėtinga rasti darbuotoją, kuris atitiktų visus lūkesčius, todėl emociškai būna ypač sunku paleisti ilgametį darbuotoją.

„Būtina objektyviai įsivertinti, ar darbuotojui, kuris nusprendė išeiti, yra įmanoma pasiūlyti tai, kas priverstų jį apsigalvoti, ar ne. Galbūt tai perėjimas į kitą projektą ar didesni profesiniai iššūkiai, o gal tiesiog žmogiškasis faktorius, kuriam suvaldyti užtektų ir atviro pokalbio. Vis dėlto, jeigu žmogus jaučia, kad jis nori iššūkių, kitokių pareigų, kurių įmonė negali šiuo metu suteikti, nereikėtų stabdyti darbuotojo. Kiekvienas vadovas sunkiai išgyvena, kai įmonę palieka į komandą įsiliejęs darbuotojas, tačiau tai neturėtų būti priežastis jį dirbtinai sulaikyti. Tačiau būtina jo paklausti, ar atsiradus naujoms galimybėms įmonėje, jis norėtų apie tai sužinoti ir jas apsvarstyti. Įmonėje per metus sugrįžta po kelis buvusius darbuotojus (bumerangus) ir ši tendencija rodo, kad elgiamės teisingai vertindami ne tik esamus, bet ir gerbdami bei vertindami buvusius kolegas“, – teigia vadovė.

Norėjo išbandyti vadovo rolę

Daugiau nei šešerius metus IT įmonėje sėkmingai dirbęs ir karjeros laiptais kilęs Igoris Ušakovas, organizacijoje pradėjo nuo programuotojo rolės, vėliau tapo komandos vadovu ir sistemų architektu (angl. software architect). Vis dėlto prieš metus vyras apsisprendė palikti įmonę ir išbandyti save dar aukštesnėje – vadovo rolėje kitoje įmonėje.

„Naujo darbo aktyviai neieškojau. Su manimi susiekė geras draugas ir pasakė, kad vienoje bankinės srities įmonėje norėtų suformuoti IT skyrių. Pagalvojau, kad būtų visai įdomu pritaikyti visą įgytą patirtį ir išbandyti save kitokioje pozicijoje. Sprendimą priimti buvo tikrai sunku, tačiau norėjau patikrinti savo jėgas dar aukštesnėje pozicijoje, išsiaiškinti ar galiu atėjęs į naują įstaigą sutvarkyti procesus, įdiegti naujas praktikas, suburti komandą. Tuo metu, tiesiog norėjau suprasti, kas lemia vienokius ar kitokius vadovų sprendimus, kaip yra formuojama įmonės vizija. Taip pat norėjau šiek tiek atitrūkti nuo projektinės veiklos, ir pabūti kliento pusėje, giliau suprasti kaip veikia finansinių paslaugų sektorius“, – dalijosi I. Ušakovas.

Iššūkiai padėjo save įsivertinti

IT specialisto teigimu, iššūkių teko imtis iš karto. I. Ušakovas įsidarbino IT skyriaus vadovo pozicijoje, turėjo galimybę įdiegti naujus procesus.

„Iš pat pradžių vertinau naująją darbovietę kaip asmeninį eksperimentą, iššūkį, savęs pažinimo priemonę. Per tuos metus supratau, kad kai kurios mano asmeninės savybės ir vadovo pozicija galbūt ne visai atitinka mano lūkesčius. Nors ir pavyko įgyvendinti visus sumanymus, supratau, kad man yra sudėtinga prisitaikyti prie naujos rolės, pradėjau ilgėtis ankstesniųjų atsakomybių“, – sako pašnekovas.

Anot I. Ušakovo, po keletą dienų trukusių svarstymų priėmė sprendimą sugrįžti atgal į buvusią įmonę.

„Sugrįžau tarsi po ilgų atostogų į tą pačią darbo vietą. Su įmone ryšių niekada nenutraukiau, važinėdavau dviračiais su tiesioginiu vadovu. Nemažai bendravome, palaikėme glaudų ryšį ir su kitais kolegomis. Geranoriškas požiūris iš įmonės vadovų, kolegų paskatino priimti sprendimą sugrįžti. Manau, tai buvo labai natūralus veiksmas. Išeidamas žinojau, kad tai – darbovietė, į kurią tikriausiai vis tiek vieną dieną sugrįšiu“, – patirtimi dalijosi programuotojas.

Neįkyrėkite darbuotojui, siekdami atnaujinti ryšį

Pasak R. Alonderienės, reikia suprasti, kad kartais darbuotojai, kurie įmonėje dirba ilgus metus, nors ir yra laimingi, tačiau nori permainų ir tai yra natūralu. Nepaisant to, koks buvo puikus jo ir darbdavio santykis, derėtų iš anksto susitarti, kas galėtų jį pakalbinti ateityje, ar jis norėtų gauti pakvietimus į įmonės renginius ir kokiomis aplinkybėmis bei kas jam galėtų pranešti įmonės naujienas ar net pasiūlyti sugrįžti.

„Nereikia apsiriboti – žmogus išėjo prieš ketverius metus ar prieš kelis mėnesius. Patirtis rodo, kad išėję ir vėliau tvirtai apsisprendę sugrįžti darbuotojai vertina galimybę vėl darbuotis drauge ir išlieka lojalūs įmonei. Žinoma, tam yra reikalingas pastovus, draugiškas ir ne dirbtinis ryšio palaikymas, kurio metu būtų galima sužinoti motyvus sugrįžti. Pasitaiko, kad vos išėjęs darbuotojas persigalvoja ir supranta, kad labai norėtų ir vėl prisijungti prie komandos. To nereikėtų traktuoti kaip neigiamo dalyko, o suteikti antrą galimybę kartais verta ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui“, – įsitikinusi Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.