„Net nekalbu apie žmones, kuriuos karas palietė tiesiogiai, tuos, kurių šeima, giminaičiai, draugai, kolegos šiuo metu yra karo zonoje. Šie įvykiai paveikė ne tik geografiškai arti esančių žmonių, bet ir gyvenančių tolimesnėse pasaulio šalyse savijautą — žmonės išgyvena nerimą, liūdesį, stresą, depresyvias nuotaikas. Tai neabejotinai turi pasekmių, kalbant apie darbo rezultatus, netgi gali iššaukti neracionalius konfliktus, pyktį, susierzinimą, ypatingai didelį jautrumą, abejingumą, sunkumus, stengiantis sukaupti dėmesį. Apie šias pasekmes kalba viso pasaulio lyderiai, žmogiškųjų išteklių specialistai, žiniasklaidos atstovai, tai — globali emocinės sveikatos krizė“, — pranešime žiniasklaidai sako D. Blažaitienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad situaciją paaštrina prieš tai kelis metus trukusi pandemija. „Atrodė, kad viskas po truputį grįžta į savo vėžias, įgauname šiek tiek stabilumo, tačiau karas nulėmė tai, kad dar neatsigavę po traumuojančios patirties, vėl patiriame naują“, — sako „Soprana Personnel International“ vadovė.
Diana Blažaitienė

Anot D. Blažaitienės, darbdaviams svarbiausia žmonių savijautos neignoruoti. Štai 4 specialistės patarimai, kaip padėti darbuotojams dirbti produktyviau ir neprarasti motyvacijos.

1. Pripažinkite susiklosčiusią situaciją.

Labai svarbu suprasti, kad darbuotojai, nepaisant to, kad šiandien karas jų tiesiogiai neliečia, gali jaustis blogai ir tai gali jiems trukdyti dirbti taip gerai, kaip iki šiol.
Tiek kompanijos vadovai, tiek žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovai, turėtų aiškiai komunikuoti, jog yra normalu jausti neigiamas emocijas, normalu patirti iššūkių sutelkiant dėmesį, būti motyvuotiems ir juo labiau entuziastingiems.

2. Kalbėkite darbuotojams apie empatiją.

Visi esame komandos dalis ir ne tik lyderiai turėtų rūpintis kolegų savijauta. Kalbėkite apie tai, kaip svarbu pastebėti pasikeitusį bendradarbių elgesį, nuotaikas. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tuos, kuriuos karas palietė asmeniškai.

„Pirmosiomis karo dienomis žemė slydo iš po kojų. Sunkiai sekėsi užmigti, nenorėjau valgyti, rankos drebėjo, kai laukdavau žinių iš Ukrainos, kai bandydavau pasiekti čia esančius šeimos narius ir draugus. Mūsų komandos lyderis pasiūlė kurį laiką padirbėti namuose, kolegos savanoriškai perėmė dalį mano darbų. Patarčiau darbdaviams suteikti žmogui, akivaizdžiai jaučiančiam stresą, kelias laisvas dienas. Šioje situacijoje svarbiausia gauti šiek tiek laiko nusiraminti“, — sakė Sofiia Zavadska, klientų aptarnavimo specialistė, kurios įdarbinimu Lietuvoje rūpinosi Diana.

3. Prašykite, kad darbuotojai tai dažnai neskaitytų antraščių internete.

D. Blažaitienė pabrėžia, kad tiek komandų vadovai, tiek kompanijos vadovai prašytų darbuotojų pernelyg dažnai neskaityti naujienų (ar jų antraščių) apie karą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. „Nors gali atrodyti, kad sekti naujienas apie karo eigą naudinga, nes žinodami, kas vyksta mes tarsi jaučiamės lyg nors šiek tiek kontroliuotume situaciją, tačiau, kai gyvename nuolatiniame strese ir įtampoje, toks negatyvios informacijos perteklius, viską dar pablogina. Užtenką naujienas peržvelgti kartą per dieną“, — aiškina specialistė.

Darbdaviai, anot D. Blažaitienės, turėtų nukreipti darbuotojų dėmesį į tokias veiklas, kaip: aukojimas, savanoriavimas ar kitoks prisidėjimas prie Ukrainos palaikymo.

4. Priminkite darbuotojams, kad yra būdų, kaip savo savijautą pagerinti.

Itin gerai, kai įmonė savo darbuotojams gali pasiūlyti profesionalaus psichologo pagalbą, išpirkti mobiliųjų programėlių, kurios padeda numalšinti stresą ar įtampą, abonementus. Jeigu tokios galimybės nėra, būtų naudinga paruošti su emocinės sveikatos stiprinimu susijusios literatūros, tinklalaidžių, paramos grupių pavadinimų sąrašus. Galbūt suorganizuoti grupines meditacijas, sąmoningumo pratybas ir pan.

„Terapija, meditacija, bendravimas su šeima ir draugais, kurie yra Ukrainoje ir Lietuvoje, man padėjo labiausiai. Galiausiai, labai svarbu suprasti, kad mes kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą. Tikrai nereikėtų gėdytis rūpintis savimi, ieškoti pagalbos, kai jaučiame, kad jos reikia“, — patirtimi pasidalijo S. Zavadska.

Ko privalo išmokti lyderiai

„Iš paskutiniais metais ištikusių tokių didžiulių nelaimių, kaip pandemija, o dabar karas Ukrainoje, matome, kad psichologinė žmonių sveikata prastėja. Vis daugiau darbuotojų nusprendžia daryti pertraukas karjeroje, siekia mažinti darbo valandų skaičių, ambicijas, nori daugiau ilsėtis, leisti laiko su artimaisiais, tampa itin išrankūs darbovietėms ir jų vertybėms, tai reiškia, kad kompanijos susiduria su iššūkiais, kuriems spręsti reikalingi stiprūs lyderiai, turintys iki šiol tinkamai neįvertintų savybių, pavyzdžiui, empatiją. Sakyčiau, lyderystė — tiek dabar, tiek ateityje — be šios savybės neįmanoma“, — sako įdarbinimo specialistė D. Blažaitienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją