Patartina apgalvoti tris filosofinius aspektus:
1. Kas būtų, jei visi meluotų?
Filosofas Immanuelis Kantas apibendrino tai universalizavimo principu, t. y. etika buvo supaprastinta iki paprasto klausimo: „Jei visi elgtųsi taip pat, ar veiksmas pateisintų tikslą?“
Pavyzdžiui, jei visi vogtų, nuosavybė sąvoka netektų prasmės. Todėl vogti – amoralu. Jei visi negerbtų vienas kito, tada niekas nieko negerbtų, taigi negerbti kitų – amoralu.
O grįžtant prie darbo pokalbių – jei visi meluotų, niekuo nebūtų galima pasitikėti, žmonės būtų priimami į darbą atsitiktinai. Deontologija (medicinos etika) teigia, kad meluoti – visada blogai, nes jei visi meluotų, visiškai suirtų žmogiška komunikacija.
2. Ar kilnesnio tikslo siekimas – argumentas?
O jei žmogus turėtų svarią priežastį meluoti per darbo pokalbį? Galbūt žmogus neteko darbo, o jam reikia išlaikyti vaikus. Tokiu atveju, jis gali pamanyti, kad melą darbo pokalbio metu nusveria kilnesnis tikslas – išmaitinti šeimą.
Pagal tokį požiūrį, poelgį moraliu ar amoraliu daro ne veiksmo pobūdis, o jo pasekmės. Kaip tai susiję su darbo pokalbiu? Nėra vieno teisingo vertinimo, bet, manyčiau, atsakymas būtų – ne. Naudą, kurią žmogus pajustų, gavęs darbą, reikėtų pasverti, lyginant su žala individui, kuris būtų gavęs darbą, jei kitas nebūtų melavęs. Taigi jei gavote darbą meluodamas, atėmėte jį iš labiau kvalifikuoto asmens, kuris būtų jį gavęs.
Reikia pagalvoti ir apie žalą kolegoms, vadovams, kompanijos savininkams, kurie tikisi iš priimto darbuotojo gebėjimų ir patirties, o šis jų neturi.
3. Ar tai iš tiesų duos naudos?
Abstrakčios moralės taisyklės mažai rūpi egoistui, kuris galvoja apie save ir stengiasi savo labui. Būtent žvelgiant iš šios perspektyvos dažniausiai meluojama per darbo pokalbius.
Šiuo atveju egoistui kiltų vienas vienintelis klausimas – kiek naudos jis peštų, meluodamas per darbo pokalbį. Tyrimai rodo, kad net žvelgiant iš šios perspektyvos, meluoti – prastas sumanymas.
Meluodami per darbo pokalbį, žmonės sakosi turintys gebėjimų, kurių iš tiesų neturi, apsimeta atitinkantys keliamus reikalavimus. 2005 m. atliktas tyrimas parodė – net 200 tyrimų atskleidė, kad gavę darbą, kuriam nėra tinkami, žmonės nesidžiaugė, be to, prasčiau dirbo.
