1. Kūrybingumas

Naujajai kartai saviraiška – ypatingai svarbu. Socialiniai tinklai tapo erdve, kur kiekvienas gali būti tuo, ko nori, o jo kūrybą pamatys tūkstančiai žmonių ir pademonstruos savo reakciją. „CommScope“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė Z kartos patys kuria turinį – filmuoja, publikuoja pamąstymus, dainuoja, šoka, piešia, kuria memus. 37 proc. paauglių svajoja apie videotinklaraštininko karjerą. Jiems kūrybingumas – būdas rasti bendrą kalbą su žmonėmis ir įkvėpti bendraamžius.

Beje, jie lengviau pakelia kritiką, juk piktus komentarus galima ignoruoti, o piktybinį komentuotoją užblokuoti.

2. Įvairiapusiškumas
Z karta laikosi filosofijos – „pasidaryk pats“. Pavyzdžiui, 11-metė Milana Nekrasova, turinti daugiau nei 13,5 mln. sekėjų portale „Likee“, pati sugalvoja, filmuoja ir montuoja savo vaizdo klipus. Jei kuri muziką, prodiuseriai nereikalingi – pats įrašinėji, pats redaguoji, pats ieškai auditorijos internete. Todėl tenka greitai persiorientuoti nuo vienos užduoties prie kitos. Vieną akimirką bendrauji su draugais pokalbių lange, po minutės – kažką publikuoti socialiniuose tinklalapiuose, tada ieškai internete informacijos apie nemokamus programavimo kursus. Čia į pagalbą ateina technologijos. Pvz., videomedžiagos arba nuotraukų redagavimo programos, įvairios produktyvumą gerinančios programėlės, kalendoriai ir pan. ir t. t.

3. Ekologijos paisymas

Visame pasaulyje vis daugiau svarbos teikiama atsakingam požiūriui į aplinką, tvaraus vartojimo idėjoms. Ryškus pavyzdys – 16-metės aktyvistės Gretos Thunberg elgesys. Tyrimai rodo, kad ir kitų šalių vaikams rūpi miškų išsaugojimas, kova su klimato kaita. Jie aptaria ekologijos klausimus per pamokas, stengiasi gyventi pagal principą „kuo mažiau atliekų“, kur kas daugiau už savo tėvus išmano apie šiukšlių rūšiavimą. Z kartos atstovai suvokia – jiems teks švarinti planetą, kad jų ir jų artimųjų gyvenimas būtų komfortiškesnis.

4. Priklauso bendruomenėms

Dar prieš 15–20 metų paaugliai siekė pademonstruoti priklausymą subkultūrai – rokeriai, reperiai ir pan. Z kartos atstovai nenori izoliuotis, priešingai – jie siekia tapti didesnės bendruomenės dalimi. Neturi reikšmės, kokią muzikai klausai ar kokiu stiliumi rengiesi, svarbiau, ką moki daryti, ką esi nuveikęs. Šiuolaikinės bendruomenės formuojasi apie populiarius tinklaraštininkus, socialiniuose tinkluose. Todėl tarp vaikų išpopuliarėjo portalas „Likee“, kuriame galima kurti trumpus videoklipus ir aktyviai bendrauti. Jo dalyviai vadina save „likeriais“ (nuo spausti „like“ – liet. „patinka“), ne šiaip tinklaraštininkais. Jie vieni kitus palaiko, motyvuoja, inicijuoja sąspiečius (angl. flashmob), įrašinėja duetus su virtualiais draugais. Bendravimas socialiniame tinkle neretai perauga į gyvus susitikimus ir draugystes.

5. Savarankiškumas ir atsakingumas
Priešingai nei ankstesnė karta, kuri siekė kuo ilgiau gyventi be rūpesčių ir turėjo šūkį – „30 – tai nauji 20 metų), Z karta anksti suauga. „Būti kietiems“ jiems reiškia būti savarankiškiems, atsakingiems, priimti sprendimus. Nepaisant jauno amžiaus, šiuolaikiniai paaugliai pradeda anksti užsidirbti, moka tvarkyti savo biudžetą, siekia finansinės nepriklausomybės. Jie greitai mokosi, greitai perpranta įvairius dalykus, ypač jei tai susiję su skaitmeninėmis technologijomis, įvairiais prietaisais. Daugelis iš jų turi šitiek žinių, kad tampa ekspertais. Pvz., 19 m. Sasha Spielberg pasakoja Rusijos parlamento nariams, kaip susikurti savo paskyra socialiniuose tinkluose.

6. Gebėjimas būti savimi

Daugelis turinčių paskyras socialiniuose tinkluose jaunų žmonių rodo nepagražintą savo gyvenimą. Minėta M. Nekrasova gyvena Engelso miestelyje, o savo klipus filmuoja blokinių namų, mokyklos koridorių, vietos prekybos centro fone. Jai ir jos sekėjams svetima prabanga, patosas – jie nuoširdžiai kvailioja, šypsosi, nebijo pasirodyti naivūs. Turtas, statusas paaugliams ne tiek svarbūs, kiek įvairūs gyvenimiški įspūdžiai. Iš tiesų vertėtų pasimokyti iš Z kartos drąsos rodyti pasauliui savo tikrą veidą, nesibaiminti smerkiamos reakcijos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)