„Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.

Paaiškėjo, kad net 44 proc. respondentų per karantiną jaučia suprastėjusią fizinę sveikatą, rašoma pranešime spaudai. Be to, net 59 proc. apklaustųjų pasisakė darbe negaunantys papildomų rūpesčio priemonių, o darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimu rūpinasi tik 7 proc. darbdavių. Vis dėlto, tokie rezultatai netapo paskatinimu karantino metu keisti darbo vietą. Net 93 proc. respondentų nurodė per karantiną pasilikę toje pačioje darbovietėje, o keitusius darbą labiausiai motyvavo patrauklesnės darbo sąlygos.

„Tokie rezultatai parodo, kad tęsiantis jau ir taip ilgam karantinui, išryškėjo būtinybė patiems darbdaviams skirti dėmesio ir investuoti į darbuotojų sveikatos gerinimą bei padėti susidoroti su kylančiais iššūkiais ir sunkumais, stebėti, kas darbuotojams yra aktualu ir iškart reaguoti, ieškoti geriausių sprendimų, kurie pagerintų kasdienybę. Pavyzdžiui, mūsų įmonės žmones per karantiną paskatinome susiburti į kartu sportuojančią bendruomenę. Kolegos gali lankyti nemokamas nuotolines sporto treniruotes, mankštas, fizinę veiklą skatinančius užsiėmimus su skirtingais treneriais, konsultuotis su sveikatingumo specialistais. Be to, patys darbuotojai organizavo žingsnių iššūkį, pradėjome teikti maisto pristatymo į namus paslaugą, kad žmonės turėtų laiko per pietų pertrauką daugiau pajudėti – visi šie dalykai prisideda prie geresnės savijautos, produktyvumo ir sveikatos“, – sako „Vinted“ biuro vadovė Karolina Kumpinaitė.

Sveikatai naudingas bet koks aktyvumas

N. Vitkutė-Gruzdienė sako, kad per karantiną suprastėjusią biurų darbuotojų fizinę sveikatą galėjo lemti bendras mažesnis aktyvumas. Net ir dirbdami sėdimą darbą, prieš persikeldami dirbti į namus žmonės daugiau judėjo ir pasiekdami darbo vietą ar grįždami namo, ir pačiame biure – bendraudami su kolegomis, eidami pietauti.

„Dar viena priežastis – šiuo laikotarpiu dažnas raminasi maistu ir ne visada pasirenka sveikiausius, maistingiausius užkandžius, dažniau užsisako maistą į namus. Be to, kai kuriuos žmones kamuoja ir emocinės bėdos, atsiradusi nemiga, kas taip pat daro neigiamą įtaką ir fizinei sveikatai. Viskas yra susiję tarpusavyje, tad gerinant fizinę būklę, gerėja ir atsparumas stresui“, – tikina N. Vitkutė-Gruzdienė.

Anot jos, nors per mažo biurų darbuotojų fizinio aktyvumo problema buvo aktuali dar prieš karantiną, dabar ši problema dar labiau išryškėjo. Specialistė atkreipia dėmesį, kad mažai judant, gali pradėti didėti svoris, vidinių, kenksmingų liemens riebalų apimtis, didėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, užsitęsęs sėdėjimas siejamas su suprastėjusia stuburo sveikata ir laikysena, nugaros skausmais, kas dažnai gali žmogų atbaidyti nuo sporto.

„Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti mankštai, tačiau bet koks fizinio aktyvumo kiekis yra naudingas. Jei jaučiate, kad dirbdami sėdite per daug, reikėtų bandyti tą sėdėjimo laiką sutrumpinti – dažniau atsistoti pajudėti. Daugiau judėkite ir kitais būdais, pavyzdžiui, jei kalbatės telefonu, galite tai daryti tiesiog vaikščiodami namuose. Jei pajudėti pamirštate – nusistatykite priminimą telefone, kad tai padarytumėte kas valandą. Pramankštinkite ir nugarą – atrėmę nugarą į sieną, priglauskite prie jos galvą ir grąžinkite stuburą į tiesią padėtį“, – pataria specialistė.

Pataria skirti laiko mankštai namuose

Susidūrus su per mažo aktyvumo problema, trenerė skatina į kasdienybę įtraukti malonų ir atpalaiduojantį fizinį aktyvumą – pasivaikščioti prieš darbą arba pietų metu, nes dienos šviesa labai svarbi tiek fizinei, tiek ir psichologinei sveikatai: „Važinėkite dviračiu, riedučiais, savaitgalį išsiruoškite ilgesniam aktyvesniam pasivaikščiojimui gamtoje. Įsigykite šokdynę ir darykite trumpas pertraukas nuo darbo šokinėdami. Pradėkite sportuoti internetu, kur treniruočių pasirinkimas tikrai didelis“.

N. Vitkutė-Gruzdienė dalijasi mankštos pratimais, kuriuos galima atlikti namuose:

1. Bėgimas vietoje. Atsistokite, rankas sulenkite prie liemens ir bėkite vietoje kaip galėdami greičiau 30 sekundžių. Pratimą kartokite 1-3 kartus.

2. Įtūpstai. Pratimą pradėkite stovėdami. Vieną koją sulenkite už nugaros ir dėkite ją ant sofos arba kėdės. Lenkite abi kojas, stuburą išlaikydami tiesų. Sulygiuokite priekinės kojos kelį ir čiurną. Iškvėpdami tieskite kojas, stipriai atsispirdami priekinės kojos kulnu. Kartokite 12 kartų, keiskite kojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)