aA
Viena pagrindinių problemų, akivaizdi ir Lietuvos darbo rinkoje, yra Vakarų pasaulyje įsitvirtinęs galvojimas, kad mūsų dabartinių problemų šaknys glūdi vaikystėje. Pasak dr. Alisos Miniotaitės, tuo tikint, susiformuoja išmoktas bejėgiškumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Alisa Miniotaitė
Alisa Miniotaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Neuromokslo ir vadybos sąsajas tyrinėjanti dr.A.Miniotaitė pasakoja: „Anksčiau galvojome, jei kažkuriame gyvenimo etape patyriau negandą – tai atsilieps. Tarsi mes esame savo praeities rezultatas. Naujas požiūris, patvirtintas daugybe tyrimų, rodo, kad mes tikrai nesame savo praeities rezultatas, o esame savo ateities priežastis“.

„Savo ateitį aš kuriu dabar, o ne praeitis ją sukūrė kažkada. Naujas požiūris rodo, kaip kitaip mes galime žvelgti į praeities išgyvenimus. Tuo pačiu – kaip mes galime padėti darbuotojams organizacijose judėti pirmyn ir nebūti įsitvėrus išmokto bejėgiškumo“, – sako dr.A.Miniotaitė, personalo sprendimų bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM universiteto Lyderystės programos vadovė.

Išmoktas bejėgiškumas – tai atsakas į situaciją, kuris buvo aktualus praeityje ir yra perkeliamas į dabarties situaciją.

„Galvojimas, kad mūsų problemų šaknys glūdi vaikystėje yra toks gilus, kad jeigu turi problemų darbe, paaiškini tuo, kad priežastis – vaikystėje. Pradedame ieškoti priežasčių praeityje ir randame atsakymą, kodėl mums nesiseka dabar. Ką tai duoda? Jaučiame didelę baimę augindami savo vaikus, nes jeigu padarysime klaidą – tai jiems atsilieps ateityje. Vaikų auginimas tampa vaikščiojimu per lūžtantį ledą: neduok Dieve, kažką pasakysiu ir traumuosiu vaiką, dėl to paskui jis nebus sėkmingas“, – iliustruoja dr.A.Miniotaitė.

Mintis yra vaizdas

Pasak jos, svarbu suvokti gana naują mokslininkų atradimą, kad mūsų smegenys mąsto ne mintimis, o vaizdiniais.

„Kai darbe patiriame baimių ar ribojančių įsitikinimų, pavyzdžiui, kad nesugebėsiu parengti pranešimo arba kompetentingai pakonsultuoti kliento, ta baimė mūsų galvoje iškyla vaizdiniais iš praeities, kad kažkada suklupau, nusišnekėjau. Lygiai taip pat ir sėkmę piešiame vaizdiniais. Dėl to šį metodą aktyviai naudojame koučinge: kai vedame klientą į sėkmę, svarbu skatinti klientą piešti teigiamo savęs matymo vaizdinius“, – pasakoja A.Miniotaitė.

Įdomų eksperimentą mokslininkai atliko su lydeka, kai tyrinėjo išmoktą bejėgiškumą. Lydeka buvo įleista į akvariumą su žuvytėmis ir, aišku, kaip mat tas žuvytes suėdė. Mokslininkai įstatė stiklinį cilindrą, lydeka plaukiojo cilindro plote ir negalėjo pasiekti žuvyčių. Kaskart, kai bandė pasiekti žuvytes, ji atsimušdavo į stiklą. Po kurio laiko cilindras buvo nuimtas, bet lydeka nebeplaukė toliau cilindro ribų. Tai ir yra išmoktas bejėgiškumas.

Kodėl galvoju, kad negaliu uždirbti daugiau pinigų

„Mes išmokstame, kad tai yra riba: nesugebėsiu atlikti naujo darbo, negaliu uždirbti daugiau pinigų. Dabar žinome, kad tai yra tik vaizdinys iš praeities. Naujoje knygoje „Coaching the brain“ autorius Joseph O‘Connor puikiai parodo, kaip mūsų smegenys iš tikrųjų mato tai, ką norime matyti. Tai vadinamas praimingas: jeigu aš noriu matyti blogą dieną, tikrai matysiu blogą dieną, jeigu aš noriu matyti gerą dieną, tikrai matysiu gerą dieną“, – pasakoja dr.A.Miniotaitė.

Todėl svarbu į praeities išgyvenimus pažvelgti per naujus akinius.

„O kas, jeigu pažiūrėtume į savo vaikystę kaip į laimingą vaikystę? Ar joje buvo kažkas laimingo? Žaidžiau su vaikais, mėgau krepšinį, mokykloje turėjau geriausią draugą, o nuotykių kiek patyriau! Uždavus sau tokį klausimą, atsiveria visai nauja perspektyva“, – kitokį požiūrį siūlo dr.A.Miniotaitė.
Manymas, kad nelaiminga vaikystė pasmerkia mus visam gyvenimui, yra tik ribojantis įsitikinimas.
„Vietoj to galime savęs paklausti – kodėl likimas man davė šį išbandymą? Ateina gilūs, prasmingi atsakymai – kokios įgijau išminties, atradau galių. Tai padeda įtvirtinti pozityvų savęs matymą. Atsisakome kaltinimo, dejavimo, įeiname į savo gyvenimo autoriaus poziciją“, – skatina A.Miniotaitė.

Du kambariai: „aš galiu“ arba „aš negaliu“

Dar vienas eksperimentas, kurį atliko išmokto bejėgiškumo tyrinėtojai: ledo ritulio žaidėjams jie parodė nuotrauką su vartuose stovinčiu vartininku. Vieni ėmė spėlioti, kas tas vartininkas, kiti eksperimento dalyviai tiesiog matė vartus. Paaiškėjo, kad pastarieji buvo patys rezultatyviausi žaidėjai. Nuotraukoje jie matė tikslą – vartus. Tuo tarpu silpnesni žaidėjai matė vartininką, t.y. kliūtį kelyje į tikslą.

Tad paklauskime savęs, ką renkamės matyti: galimybes ar kliūtis?

„Gera metafora: mūsų galvoje yra kambarys „aš galiu“ ir kambarys „aš negaliu“. Tam tikrose situacijose mes būname tai viename, tai kitame kambaryje. Tikslas – kuo daugiau laiko praleisti „aš galiu“ kambaryje, vis įvesti save į galinčio žmogaus būseną“, – veda A.Miniotaitė.

Nobelio premijos laureatų knyga „Mąstymas, greitas ir lėtas“ parodo, kaip mes randame dėsningumų ten, kur jų visai nėra. Nesėkmės tiesiog atsitinka. Gyvenimas – pilnas atsitiktinumų. Todėl svarbu nesureikšminti nesėkmių ir rūpintis palaipsniu progresu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.1818

Keičiu darbą: psichologas patarė, ką būtina įvertinti, prieš žengiant šį žingsnį

Ko gero, bent kartą sau esate uždavę klausimą, ar tikrai esate ten, kur norite, ir darote, tai,...

Po savaitgalio į darbą grįžtate pavargę? Šie įpročiai trukdo jums pailsėti

Trijų dienų savaitgalis ar papildomas laisvadienis – puiki proga pailsėti nuo įtemptos...

6 efektyvūs patarimai, kaip darbe gauti tai, ko prašote (1)

Viena iš kompanijos „Rent the Runway“ įkūrėjų ir generalinė direktorė Jenn Hyman žino,...

Psichologė pažėrė praktinių patarimų, kaip įveikti baimę prieš darbo pokalbį: padės ir einant į pasimatymą (16)

„O ką jie dabar apie mane galvoja?“, „Ar nenusikalbu?“, „Jau turbūt mintyse juokiasi iš...

CV tendencijos: siūlo nerašyti nei vardo, nei lyties, nei amžiaus (26)

Spartus gyvenimo ritmas bei įnirtinga kova dėl svajonių darbo diktuoja ir besikeičiančias...

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji (5)

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (13)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (120)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (576)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (16)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (21)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (11)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (11)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (236)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (182)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina