„Vestuvių fotografiją mieliau vadinu „istorija apie tai, kaip gimė šeima“, – tikina dokumentikos fotografas Tomas Juškaitis. Virš dešimties metų pragyvenęs Jungtinėje Karalystėje, kurioje studijavo ir vėliau šešis metus dirbo kartu su vienu iš žinomiausių garsenybių fotografu John Wright, Tomas dabar bazuojasi Vilniuje ir kuria dokumentines foto istorijas, taip pat kaip ir natūralistinius portretus studijoje.
Tomai, kokia buvo jūsų reakcija į apdovanojimą?
Kas Tau, Tomai, yra vestuvių fotografavimas?
Tai klausimas, į kurį atsakydamas, knygą parašyt galėčiau! Profesinis adrenalinas, džiaugsmas ir nuoširdi privilegija. Tai darbas, kuriame netrūksta išūkių, ir kuriame niekas Tau nepataikauja, pavyzdžiui, jeigu pradeda lyti, aš privalau prie to prisitaikyti, nes ta santuoka, kuri vyksta prieš mano objektyvą, kitą, galbūt, klimato atžvilgiu, dėkingesnę dieną, nebeįvyks. Dėl to, man labai patinka to kūrybinio prisataikymo prie aplinkybių mokintis iš karo fotografų. Mums, vestuvių fotografavams, dangus apsiniaukia, patalpa tamsoka pasitaiko, kartais gal vietos atsitraukimui trūksta. O į karo fotografus jų darbo metu šaudo! Kas, pripažinkim, yra „šiek tiek“ komplikuotesnė aplinkybė kalbant apie dalykus, kurie tau gali trukdyti kurti fotografines istorijas.
Būti vestuvių fotografu yra dovana – juk man patikėta vaizdais nupiešti pasakojimą apie tos šeimos gimimą. Visada dirbu su mintimi, jog visas tas nuotraukas klientai žiūrės dieną, kai atiduosiu, po metų, trejų, trisdešimties, gal jau net ir su savo vaikais, apie kuriuos tądien niekas dar net negalvojo, ir kurie žiūrės į savo giminaičius, kurių galbūt jau net ir nebėra. Ir šioje vietoje, tarpuose tarp eilučių, prisipažįstu, kodėl man taip patinka dokumentinė fotografija. Tai jos ilgaamžiškumas ir jos emocinė vertė, kuri su metais tik didėja.
Kokias įspūdingiausias vestuves pameni?
Vestuvių fotografijos patarimai pagal Tomą Juškaitį:
1) Nuotraukų stilius: reiktų iš anksto apsitarti su fotografu, kad rezultatas sutaptų su lūkesčiais?
Būtinai! Ir gal net pridėčiau, jog besidairant į fotografų portoflio būtų parasminga kontaktuoti tiktai su tuo, kurių darbų stilistika jums patinka. Čia tas pats kaip kad ir besirenkant vestuvių muzikantus: jeigu jums nepatinka sunkusis rokas, tai jūs ir nesamdote roko grupės groti jūsų vestuvėse. Nes vienas blogiausių dalykų, ką jaunieji gali padaryti su savo santuokos įamžinimu – tai pasikviesti, pavyzdžiui, mados fotografą, kuris yra nusiteikęs iš vestuvių daryti vieną, didelę mados fotosesiją, ir jo prašyti fotografuoti nesuvaidintą dokumentiką (arba atvirkščiai). Tokiu atveju ir fotografas daro tai, kas jam nepatinka, ir jaunieji gauna rezultatą kitokį nei tikėjosi.
2) Režisuotos ar dokumentinės – kurios nuotraukos labiausiai džiugina?
Nesvarbu, mes apie tai susimąstome ar ne, tačiau mums visiems labiau patinka tikėti tuo kas tikra. Ir netgi tie parežisuoti momentai kaip kad poros fotosesija (ką aš mieliau vadinu jaunavedžių portretu) - geriau kai jie būna kuo mažiau prirežisuoti, suvaidinti. Dažniausiai pakanka keliasdešimčiai minučių jaunuosius pasivesti atokiau nuo viso šventinio šurmulio, nuo visų svečių ir leisti jiem pabūti dviese, primą kartą jau kaip vyrui su žmona. Galbūt tik parodyti kur jiems nueiti, kur sustoti ir paprašyt apsikabinti. O tada vaizdai, kuriuos matai per objektyvą, būna tokie nuoširdūs, jog supranti, kad to niekada nesurežisuosi ir nesuvaidinsi.
Na o jeigu norisi rimtos, keturias valandas trunkančios fotosesijos, geriau nesigadinti savo šventės, iš savo artimųjų neatimti savęs toms keturioms valandoms ir tai padaryti visai kitą dieną.
Ar vestuvių nuotraukos turi būti „gražios ir išlaižytos“?
Mano kuklia nuomone, gražu yra tai, kas tikra. Be abejo, kiekvienas tą „grožį“ suprantame subjektyviai. Ir čia labai gerai, kai tas supratimas tarp jaunųjų ir jų fotografo būna kuo panašesnis. Esminis dalykas yra nuspręsti, kam tos nuotraukos iš tikrųjų bus skirtos. Jeigu tikslas, sulaukus nuotraukų iš fotografo, jas susikelti į socialinius tinklus ir surinkti kuo daugiau patiktukų bei komentarų - greičiausiai, suveiks „gražios“ ir „madingos“ nuotraukos. Tačiau jeigu labiau norisi turėti nuotraukas, kurias žiūrėdami jūsų anūkai matys ir supras, kokia nuotaika, emocijos ir nutikimai buvo tądien, kai jų seneliai tuokėsi, - verčiau tos nuotraukos tebūna tikros.
Lokacija fotografijoms – ką svarbu turėti omenyje planuojant vestuves?
Jeigu trumpai, kuo bus šviesiau, tuo geriau. Ir tai galioja visoms vietoms: nuo kambario, kuriame ruošitės, bažnyčios, kurioje vyks ceremonija, iki restorano, kuriame švęsite. Labai gera praktika, su fotografu pasikonsultuoti dėl renkamų vietų, jei dar nesate apsisprendę. Dėl tos priežasties visuomet paskiriu bent vieną darbo dieną pasidaryti namų darbus - aplankyti visas lokacijas, kuriose reikės fotografuoti. Taip apsižiūri aplinką, šviesą tose lokacijose ir viskam pasiruoši tiek techniškai, tiek kūrybiškai. O tada, išaušus vestuvių dienai, nebelieka jokių nemalonių „staigmenų“ ir gali galvoti tik apie istoriją, kurią kuri neeikvodamas minčių jokiems techniniams dalykams.
5) Jei vestuves tektų įamžinti penkiomis nuotraukomis, kokios jos būtų?
TRUMPAI
Nuotraukose gražiau atrodo:
Nuotakos plaukai: palaidi ar surišti?
- Palaidi ir tokie, kuriuos vėjas gali pakedenti.
Ilga ar trumpa suknelė?
- Patogi jaunajai. Mano darbui tai skirtumo nesudaro, tačiau jeigu jaunoji visą diena praleis jai nepatogioje suknelėje, veide tas tikrai matysis.
Makiažas – ryškus ar neutralus?
- Natūralesnis.
Kukli ar įspūdinga vestuvinė puokštė?
- Kuklesnė. Puokštė svarbi dalis, tačiau pravartu neužmiršti, jog čia ne floristikos festivalis, o jūsų vestuvės. Fotografijose pagrindiniu akcentu turite būti jūs, o ne jūsų aksesuarai.
- Būna visko, nes su kiekviena apranga ir kiekviena palyda, visuomet būna kitaip. Bet jeigu apranga graži, tai palydai priduoda fotogeniškumo.
Fotogeniškiausia jaunavedžių transporto priemonė...
- Niekad dar nefotografavau karietos, bet manau, jog tai būtų būtent ji – atvira karieta, be stogo. Autentiškiau už limuziną, šviesu, pakankamai erdvu ir fotografas turėtų, kur atsitraukti atsisėsdamas šalia raitelio.
Fotogeniškiausias maistas.
- Lėkštėje užimantis mažai vietos.
Fotogeniškiausias vakaro finalas: žibintai, fejerverkai, šokiai...
- Šokiai. Kada visi formalumai jau baigti, o visiem beliko tik atsipalaiduoti ir mėgautis
muzika ir buvimu kartu.
Pagalbinės priemonės gražiam kadrui – į ką verta investuoti: helio balionai, vestuvių sienelės, įspūdingi krėslai, gėlėmis puoštos supynės, konfeti...
- Konfeti. Graži, nebrangi, neperdėta, pozuot nereikalaujanti, bet savo akcentą nuotraukose visada turinti detalė.
Vestuvių fotosesija prieš vestuves – verta?
-
Reiktų būt labai geru fotomodeliu (abiems), jog tai suvaidintum. Todėl fotosesiją geriau daryti po vestuvių, kada nebereikia apsimetinėti, jaudintis dėl artėjančios šventės, o galima atsipalaiduoti ir užsiiminėti pozavimu, o ir jausmas, kad esate susituokę – tikras.
Kunigas ceremonijos nuotraukoje būtinas?
- Kadangi kunigėlio niekas nebučiuoja - tai tiek jis toj nuotraukoj ir reikalingas... :))
Užkandžiai ir vanduo fotosesijai: taip ar ne?
- Nebent reikia alkį numalšint, bet tikrai ne „į kadrą“.
Telefonai svečių rankose per ceremoniją: taip ar ne?
- Labai pageidautina, kad ne. Pirmas dalykas - tam yra fotografas. Antras – befotografuodami, filmuodami telefonais, žmonės su pakeltomis rankomis užsidengia savo veidus.
