„Kalbindamas sėkmingus Lietuvos verslininkus noriu parodyti, kad niekur toli važiuoti nereikia, verslą galima kurti čia, Lietuvoje. Vieta nebesvarbi, svarbu tik noras veikti ir nebijoti bandyti“, – prnešime žiniasklaidai teigia E. Viršilas.
Žemaitiškos šaknys – gyvos
Verslininkas kartu su partneriais valdo vieną didžiausių Baltijos šalyse stiklo konstrukcijų, veidrodžių, vidinių pertvarų gamybos ir montavimo bendrovę „Stiklita Vilnius“, taip pat „BIPA group“ įmonių grupę, teikiančią saugaus eismo, žalius inžinerinius sprendimus aplinkai bei vystančią daiktų interneto ir saulės parkų technologijas. Nepaisant darbų gausos, E. Viršilas bent kartą per mėnesį stengiasi apsilankyti Plungėje, kur tebegyvena jo tėveliai.
„Plungėje baigiau Senamiesčio vidurinę mokyklą, lankiau Mykolo Oginskio meno mokyklą, grojau Plungės miesto pučiamųjų orkestre. Man svarbu išlaikyti ryšį su savo gimtuoju miestu, manau, ir miestas neturėtų prarasti ryšio su čia gyvenusiais kraštiečiais. Žinau nemažai sėkmingų ir toli nuėjusių verslininkų plungiškių, sutelkę jėgas drauge galėtume daug nuveikti: dalintis sėkmės pavyzdžiais su bendruomene, mokiniais, atvykti ne tik su kalbomis, bet ir konkrečiais pasiūlymais“, – pasakoja E. Viršilas, pats mielai prisijungiantis prie tokių iniciatyvų ir jas jau brandinantis.
Nuo studentiškų reikalų prie verslo
Paprašytas papasakoti apie verslo pradžią, E. Viršilas pradeda nuo studijų Kauno technologijos universitete. Būdamas antrakursis jis pradėjo dirbti Lietuvos studentų sąjungoje, o vėliau tapo Nacionalinės studentų agentūros direktoriumi. Mažai kas žino, kad plungiškį galima vadinti vienu iš Lietuvos studento pažymėjimo „krikštatėvių“.
Vėliau, jau studijuodamas Vilniaus universiteto ekonomikos magistrantūroje, jis tapo „Stiklitos“ bendrovės Vilniaus filialo direktoriumi. Įmonę reorganizuojant, E. Viršilas įsigijo akcijų, o į partnerius pasikvietus kolegą, netrukus jie tapo ir įmonės savininkais.
Laidai pavadinimą sugalvojo robotas
„Norėčiau, kad talentai mylėtų Lietuvą ir čia mokėtų mokesčius, kad išeiviai čia grąžintų savo verslų centrines būstines, nors ir vystytų verslą visame pasaulyje. Kad jaunimas taip pat steigtų savo verslus čia, o ne bandytų kažkur pabėgti. Iš Lietuvos, netgi iš Plungės galima daryti pasaulinius verslus“, – taip savo laidos misiją apibūdina E. Viršilas.
„Būti laidos vedėju neplanavau, galvojau, jei pasiseks pirmosios „Proto industrijos“ laidos, imsime profesionalų vedėją ir kursime toliau. Laidą žmonės pastebėjo, ėmėme gauti palankių atsiliepimų, laiškų, tad prodiuseriai patarė ir toliau likti laidos veidu. Na, o pradžioje baisiausia buvo neapsikvailinti – investavau į laidos reklamą, tad buvo didelė tikimybė, kad mano nesėkmę stebės nemažas skaičius žmonių internete“, – juokiasi E. Viršilas.
Svarbiausias sėkmingo verslininko bruožas
Paklaustas, kaip „Proto industrijai“ sekasi vykdyti savo misiją, E. Viršila sako, kad jau yra tikrų istorijų, kai po laidos žmonės nusprendė grįžti į Lietuvą ar imtis kurti verslą. Būtent tai ir yra stipriausia motyvacija kurti laidą toliau.
Savo laidose daugiau nei 200 sėkmingų Lietuvos verslininkų pakalbinęs E. Viršilas pastebi, kad juos visus vienija bendras būdo bruožas: „Tai yra iniciatyva ir atkaklumas. Gali būti talentingas, bet nieko su tuo nedaryti, ir atvirkščiai – net ir neturėdamas ypatingų gabumų, kaip ir dauguma mūsų, savo veiksmais ir atkaklumu gali pasiekti labai daug. Man pačiam verslas – tai galimybė mokytis, savirealizacija ir kūryba.“