P. Kibiša tokį sprendimą nuotaikingai prilygina buriavimui: „Pradedi kaip optimistas Kauno mariose, paskui tau duoda buriuoti vis didesnę jachtą ir galiausiai gauni 40 tonų „Ambersail“, visai kitas jausmas”.
„Kaip gydytojas negali atsisakyti pacientų, taip ir aš negalėjau. Pasirodė, kad tai itin didelis, ambicingas projektas. Tiek laiko dirbau, mokiausi, išmanau vadybą ir aš tikiu, kad galiu padaryti“, – priduria jis, teigdamas, kad Hipokrato priesaika galioja ir vadyboje.
Baigęs mokslus P. Kibiša kurį laiką kopė karjeros laiptais medicinos srityje, tačiau vėliau pasuko į verslą. Darbo patirties pašnekovas sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur.
Administracijos darbuotojų sumažino perpus
Truputį daugiau nei prieš dvejus metus, kaip pats pasakoja, dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pakviestas, jis privatų sektorių iškeitė į viešąjį ir pradėjo vadovauti bei reformuoti Kauno poliklinikas.
„Penkių Kauno poliklinikų tinklas nuo senų tarybinių laikų buvo sukurtas, kad aptarnautų 418 tūkst. Kauno gyventojų. Tiek senovėje poliklinikos ir aptarnavo. Dabar aptarnaujame 180 tūkst. žmonių, o pastatų, direktorių buvo tiek pat, taip pat visų kitų administracijos darbuotojų ir nemedicinos darbuotojų buvo kiek ir anksčiau. Radome ten netgi įvairių egzotiškų specialybių, tokių kaip dailininkas, telefonistas, liftininkas. Tiesa, dar ir dabar vienoje iš poliklinikų likęs vienas liftininkas“, – pasakoja pašnekovas.
Optimizavus jų valdymą, vietoje penkių administracijų liko tik viena. Visa tai, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis kasmet sutaupyti bent po 1 mln. eurų, iš kurių bus mokami didesni atlyginimai medikams, bei leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą. Anot jo, šiems pokyčiams pradėta ruoštis labai anksti – 2016 m. pabaigoje. Tuo tarpu reorganizacija įvyko 2018 m. sauso 3 d.
„Iš esmės sujungėme visas poliklinikas į vieną. 350 nemedicinos darbuotojų sumažėjo 51 proc. – iki 160. Todėl nesistebiu, kad ne visi mane myli ir ne visi džiaugiasi. Visgi galiu pasigirti, kad nepaisant tokio didelio darbuotojų mažinimo, neturėjome nei piketų, nei didelio triukšmo žiniasklaidoje, nei jokių teisinių procesų, nes su žmonėmis, kurie pasikeitus situacijai tapo poliklinikai nebereikalingi, stengėmis atsisveikinti civilizuotai, pilnai išmokant jiems viską, kas priklauso, o daliai netgi pasiūlėme darbą kitose savivaldybės įmonėse“, – sakė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas.
Sėkmės formulė – savo vizija įtikinti darbuotojus
Anot pašnekovo, palyginus rezonansą, kurį galima išgirsti vykdant pokyčius kitose srityse, ši didelė poliklinikų reorganizacija praėjo pakankamai sklandžiai.
„Jeigu vestume paralelę tarp žmonių gydymo ir kompanijų gydymo, tai ir ten, ir ten dažniausiai vaistai būna neskanūs, o kartais terapija nepadeda, reikia ir chirurgijos, tad skauda. Pokyčių sėkmės formulė būtų tokia: jei sugebi parodyti ateities viziją ir tiek pacientų, tiek organizacijos pagerėjimą, kad dabar pakentėsime ir susispausime, tačiau vėliau bus geriau ir jei ta vizija, kurią sukūrei organizacijai, yra didesnis teigiamas pokytis nei nepatogumai, kančios ir skausmas nuo gydymo, tai paprastai organizacija tą suvokia“, – dėsto P. Kibiša.
Pasak vadovo, sėkmingai pertvarkai daugiausia įtakos turėjo komunikacija įmonės viduje.
„Kai kilo mintis apie sujungimą, važinėjome po visas poliklinikas ir visiems darbuotojams darėme pristatymus su skaidrėmis. Žadėjome, kad neatsleisime nei vieno gydytojo ir slaugės – taip ir buvo. Sumažinome tiktai ne medicinos darbuotojų skaičių. Prieinamumas – buvo pagrindinis uždavinys, kurį kėlė mūsų savivavaldybė steigėja“, – sako jis.
„Pasisekė, kad pradėjau dirbti tik vienoje poliklinikoje, tad iškart prasidėjo dideli pokyčiai: perpus sumažinome administraciją, kėlėme darbo užmokesčius, iš esmės keitėme atlyginimų sistemą, kad būtų mažiau socializmo ir alga priklausytų daugiau nuo rezultatų. Maža įstaiga, tai dažnai darbai kalba garsiau nei žodžiai“, – apie pagrindinius pokyčius Dainavos poliklinikoje pasakoja P. Kibiša.
Atlyginimai kilo beveik dvigubai
Kauno miesto poliklinikos vadovas sako, kad darbuotojų atlyginimai šioje įstaigoje buvo suvienodinti į didesnę pusę. O vienoje iš poliklinikų nuo 2016 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio vidutinis gydytojų atlyginimas pakilo nei daug, nei mažai – 99 procentais.
„Yra poliklinikų, kurios turi 50 tūkst. pacientų, o kitos turi 20 tūkst. Pastarajai reikia išlaikyti vadovą, buhalterį, įrangą, reikia pirkti paslaugas, šildyti. Tad sąnaudų yra neproporcingai daug. Kaip su tokiu pacientų kiekiu, kuris yra pusantro karto mažesnis, galima uždirbti tiek pat? Turint galvoje, kad 80 proc. visų mūsų pinigų atitenka darbo užmokesčiui, tiesiog žmonės spaudėsi iš bėdos, atlyginimai buvo patys mažiausi“, – kalba P. Kibiša.
Nuo kovo mėnesio visiems medicinos darbuotojams atlyginimai pakilo 7 proc. Tai, pasak pašnekovo, įstaigai kainavo apie milijoną eurų. Tiesa, vienoje poliklinikoje teko labai sumažinti atlyginimus, nes jie labiau priklausė nuo stažo, o ne nuo rezultatų.
Gelbsti adekvatūs vadovai
Paklaustas, kaip jam sekasi planuoti savo laiką, kad spėtų visus darbus, P. Kibiša pasakoja apie kassavaitinius susitikimus su vadovais.
„Kasdien visose poliklinikose nebūnu, paskirti adekvatūs vadovai, su kuriais galima dirbti. Susitinkame kiekvieną pirmadienį į posėdį, kuriame kartu su administracija apžvelgiame rodiklius ir rezultatus. Stengaimės ugdyti vadovus iš vidurinės grandies. Tad nusprendėme rinktis tokį formatą: kiekvieną savaitę vis skirtingame padalinyje susitiksime pusvalandžiui su visais skyrių vedėjais - peržiūrėsime rezultatus, atsakysime į klausimus, komunikuosime dalykus, kurie yra svarbūs, nes pastebime, kad kai informacija pereina per keletą žmonių, ji neišvengiamai pasikeičia“, – dėsto jis.
Didžiausias iššūkis – įtikinti kitus
Didžiausias iššūkis jungiant organizacijas, pasak pašnekovo, buvo įtikinti atskirus steigėjus, kad tą reikia daryti. P. Kibiša pasakoja, kad su meru ir administracijos vadovu buvo aptarta, kuria kryptimi einama, bet visada atsiranda žmonių, kurie nori centų tikslumu sužinoti, kas bus po trejų metų kuriame nors padalinyje.
„Organizacijos valdymas yra kaip paukščio laikymas rankoje. Jei per daug suspausi – tai pasmaugsi, jei per daug atleisi – išskris. Visiems neįtiksi. Sėkmės recepto nežinau, bet žinau nesėkmės, kurį sakau jauniems vadovams: kai dirbi darbe ir jau galvoji apie kitą“, – nesėkmės receptu dalinasi P. Kibiša.
„Jei esame susijungę de jure, tai yra masė dalykų, kurie yra nesusijungę. Pirmiausia – paslauga visur turi būti vienoda, Antras dalykas, kurį reikia sutvarkyti – infrastruktūra. Grubiai tariant, „tūlikai“ turi būti vienodai sutvarkyti ir vienodai gerai. Ir trečias didžiausias iššūkis – kultūros suvienodinimas. Aš neturiu iliuzijų, žinau, kad tai užtruks“, – įsitikinęs Kauno miesto poliklinikos vadovas.
