Būtent komandų kūrimą ir darbą su žmonėmis Lina Šiumetė pranešime žiniasklaidai ir įvardija kaip įdomiausią savo darbo dalį. Su ja kalbama apie darbuotojų būrimąsi į bendruomenes, tobulėjimą ir vadovo darbą.

– Iki tampant vadove, jūs ir pati turėjot ne vieną vadovą. Kokios jų savybės ir darbo principai įsiminė labiausiai?

– Man, kaip augančiai profesionalei, labiausiai įsiminė patirtys, kuomet vadovai duodavo užduotis didesnes, nei pats gali padaryti, ir suteikdavo laisvę jas įgyvendinti. Vadovo pasitikėjimas ir laisvė dirbti savo pasirinktu būdu, savarankiškumo skatinimas ir tikėjimas, kad tu padarysi geriau, negu pats galvoji, yra labai svarbus. Man tai buvo kertinis elementas, kuris leido greičiausiai augti.

Tą patį metodą aš bandau taikyti ir kitiems žmonėms, su kuriais dirbu. Manau, kad unikalių savybių nėra – žmogus daugiausiai padaro tada, kai tiki, kad jis gali tai padaryti.

– Jau dvejus metus vadovaujate tarptautinei IT įmonei. Kuri vadovo darbo dalis jums yra įdomiausia?

– Man labiausiai patinka darbas su žmonėmis ir jų pažinimo procesas. Verslo procesai gali duoti 50-60 proc. rezultato, visa kita yra žmogiškasis elementas, jo supratimas, gebėjimas jį pajausti, su juo dirbti ir gyventi.

– Ar sunku surasti tą elementą ir užmegzti santykį su naujais kolegomis?

– Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir užtrunka laiko ir pastangų, kol supranti, kaip žmonės galvoja, kas jiems svarbu, kas juos skatina ir motyvuoja. Žmonių pažinimas yra viena svarbiausių vadovo darbo dalių, kuri padeda kurti efektyvias komandas.

Įsigilinus į kiekvieno individualias savybes, labai svarbu pagal tai pasirinkti darbo strategiją, tuo pačiu išlaikant ir savo asmeninį autentiškumą. Vienus reikia įgalinti, kitiems labiau reikia palaikymo, tretiems – suteikti daugiau informacijos ar aiškiai nurodyti darbų seką. Natūralu, kad kai kurios strategijos asmeniškai yra labiau priimtinos nei kitos, bet neįmanoma visiems taikyti tų pačių principų. Dar vienas svarbus etapas yra darbas su savimi – nuolat reflektuoti ir peržiūrėti, ar pasirinkta taktika atvedė iki norimo rezultato. Komandos formavimas į tą bendrą vienetą, į kurį žmonės atsineša savo savybes, ir per bendrą santykį kuriami darbai, įgyvendinamos užduotys ir projektai, man yra įdomiausia darbo dalis.

– Augant įmonei tarpusavio santykiai ir bendravimas su kolegomis taip pat keičiasi. Kaip tai valdyti?

– Pradžioje mūsų įmonė startavo su kelių žmonių komanda. Mažose komandose daug dalykų sukasi apie bendrą tarpusavio santykį, susikalbėjimą, bendro tikslo pajautimą ir darbą iš susiklausymo.

Žmonės yra socialios būtybės, jie ateina į biurą ne tik pasėdėti prie kompiuterio, bet ir pabendrauti su kolegomis, visi nori būti išgirsti ir išklausyti. Vadovas irgi yra vienas tų kolegų.

Šiuo metu mūsų kolektyve yra 150 žmonių, tad natūraliai santykiai evoliucionavo į kitą lygį ir jei kartais bendravimo yra mažiau, jis tampa tikslingesnis, nes paprasčiausiai viskam neužtektų laiko.

– Kokios klaidos dažniausiai pakiša koją kuriant komandą?

– Man asmeniškai viena didžiausių rizikų yra darbuotojo specifinės kvalifikacijos iškėlimas virš asmeninių savybių. Esu ne kartą susidūrusi su situacija, kuomet žmogus prisijungia prie komandos atlikti konkretų darbą ir pagrindinis atrankos kriterijus yra jo turimos konkrečios kompetencijos ir darbo patirtis. Tai labai dažna praktika, nes patyrusio ir galinčio savarankiškai dirbti darbuotojo perspektyva labai vilioja.

Nors skamba logiškai, mano nuomone, tai yra problemos perkėlimas į ateitį. Pradiniame etape viskas atrodo gerai – žmogus greitai įsitraukia į darbus ir sėkmingai atlieka užduotis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje darbuotojų kaita tokiose komandose yra didesnė, nes dauguma žmonių natūraliai siekia tobulėti ir to paties darbo darymas, tik kitoje įmonėje, kad ir už didesnį atlygį, motyvuoja labai trumpai. Taigi šioje vietoje susiduriame su organizacijos prioritetais – ar siekiame suburti ilgalaikių darbuotojų kolektyvą ar tiesiog čia ir dabar reikia atlikti darbus. Abu variantai yra galimi, bet reikia žinoti, kodėl renkamės vieną arba kitą, ir suprasti pasirinkimo kainą.

– Vadovo pozicija yra aukščiausiais karjeros laiptelis konkrečioje įmonėje. Ar sunku motyvuoti save tobulėti ir nestovėti vietoje?

– Mano filosofija remiasi principu, jog bent dalis darbo būtų nauja ir nežinoma. Tai labiausiai stimuliuojantis dalykas ir yra viena kertinių priežasčių, kodėl žmonės keičia darbus arba lieka įmonėse – dėl tobulėjimo, suvokiamos prasmės ir savo kuriamo indėlio.

Aš save priskiriu prie orientuotų į pokyčius profesionalų – man įdomu, kol viskas nauja. Vėliau, kai aš praeinu visą kelią ir įgyju žinių bagažą, stengiuosi darbus perduoti kitiems. Esu įsitikinusi, kad geriausia, ką galiu padaryti įmonės labui, tai ne kurti priklausomybę nuo savo žinių ar kompetencijos, bet auginti komandą, kuri, esant reikalui, mane gali pakeisti ir papildyti.

– Ar tai reiškia, jog renkantis komandos narius taip pat ieškote panašių į save ir į pokyčius orientuotų žmonių?

– Esu visiška įvairovės šalininkė. Jei į komandą renkiesi žmones, panašius į save – labai apriboji galimus komandos pasiekimus. Komandoje visada reikia turėti žmonių, kurie nesutinka su tavo nuomone, kelia klausimus dėl priimamų sprendimų. Jei gebėsi išsklaidyti jų dvejones – vadinasi sprendimas buvo teisingas, o jei argumentų pritrūks – kartu rasite geresnį. Juk komanda ir vadovas dirba dėl bendro tikslo.

Taip pat gerai turėti žmonių, kurie stipresni konkrečiose srityse ir gali padaryti geresnį rezultatą, nei galėtum pats. Ir trečioji, ne mažiau svarbi dimensija, yra žmonės, kurie „klijuoja“ komandą ir savo indėliu grupę žmonių padeda lipdyti į bendruomenę. Vadovui lieka paprasta užduotis – šiuos žmones rasti, identifikuoti ir padėti stiprinti jų tarpusavio sąveiką.

– Ką patartumėt jauniems vadovams, kurie dar tik pradeda savo karjerą?

– Greta nuolatinio profesinių žinių bagažo pildymo ir tobulėjimo, žmonėms svarbu suprasti, kokiais jie nori būti ir ugdyti savo autentišką stilių. Visi esame kažkieno suformuoti ir mokomės tiek iš gerų, tiek iš blogų vadovų ir jų įpročių. Iš vienų išmokstame, ką ir kaip daryti, iš kitų – priešingai – ko geriau nedaryti. Visa tai yra proceso dalis, padedanti augti.

Mano nuoširdžiausias patarimas – nebijoti klysti, pripažinti silpnybes ir rodyti savo žmogiškąją pusę bei tikrąją asmenybę. Vadovų ant pjedestalo laikai praėjo. Talentingi žmonės nori dirbti partnerystėje ir turėti gerus pavyzdžius. Daug stipresnis įkvėpimas yra kai matai, kad tikras žmogus, su savo įgūdžiais ir silpnybėmis, pasiekė tai, apie ką pats svajoji – tada supranti, kad sėkmė priklauso tik nuo tavęs ir tai skatina stengtis siekti savo tikslų.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją