Daryk daugiau, negu turi daryti
Karjerą tuometiniame DNB banke Edvinas pradėjo daugiau bei prieš nei dešimtmetį, kai dėstytojas pasiūlė patarpininkauti praktikai banke. Besimokydamas bankininkystės Edvinas tokia galimybe, žinoma, apsidžiaugė ir ėmėsi patikėtų pareigų su jam būdingu užsidegimu.
„Aš visada siekiu maksimalaus rezultato. Dabar jau pats mokau kitus – padaryk daugiau, negu tau pavesta“, – savo požiūriu į darbą dalijasi E. Jurevičius.
Po mėnesio praktikos banke Edvinui pasiūlė pasilikti dirbti asistentu. Tai buvo laikas, kai jam su kolega teko daug važinėti pas klientus ir pardavinėti kasdienes banko paslaugas. Po kurio laiko per pokalbį paklaustas, ką nori dirbti banke, pasakė, kad patinka bendrauti ir ugdyti kitus žmones. Norint dirbti su žmonėmis banke, reikia išmanyti kreditavimo produktus, todėl Edvinas pradėjo mokytis kreditavimo niuansų ir tapo finansų patarėju.
Pasakodamas savo karjeros istoriją, E. Jurevičius nuklysta į asmeninę istoriją, kuri taip pat susijusi su karjera.
„Baigę mokslus su grupės draugais organizavome renginį. Kadangi aš visada buvau aktyvus ir noriai visur dalyvaudavau, darbus buvome pasidaliję su viena mergina iš grupės. Taip nutiko, kad ji atliko vieną užduotį už mane, dėl to jaučiausi skolingas ir pažadėjau nusivesti vyno. Birželį organizavome šventę, rugpjūtį nuėjome žadėto vyno ir va, dabar jau septyneri metai esame susituokę, nors prieš tą renginį ji trejus mokslo metus sėdėjo man už nugaros ir labai mažai bendravome“, – prisimena Edvinas.
Kodėl tai pasakoja? Todėl, kad ši istorija svarbi kalbant apie Edvino karjerą. Mat baigus mokslus žmona dirbo kitame banke, kuris ir Edviną suviliojo ieškoti naujų iššūkių – ten jam pasiūlė dirbti asmeniniu bankininku su labiau pasiturinčiais klientais. Didesnis atlygis, įdomesnis darbas ir naujos patirtys pasirodė puiki galimybė, tad Edvinas nėrė į naujus vandenis.
Nebijok pokyčių
Paklaustas, ką patartų norintiems daryti karjerą, E. Jurevičius ragina nebijoti pokyčių ir analizuoti situaciją. Pasak jo, darbuotojai dažnai veikia iš inercijos, negalvoja, kokia jų darbo prasmė. Pradėjus analizuoti, išsiaiškinus poreikius ir priežastis, galima suprasti, kokio pokyčio reikia ir sugalvoti, kaip pasiekti savo tikslų.
Klausiamas, ar lengva daryti karjerą vienoje darbovietėje, jis pripažįsta, kad pats taip pat buvo patikėjęs, kad svetur žolė gali būti žalesnė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad keičiant darbo vietas pokyčiai nebūna labai dideli – visur yra savų privalumų ir trūkumų, tačiau kardinaliai situacija tikrai nesiskiria. Tad, jo manymu, sėkminga karjera negali būti siejama su šokinėjimu iš vienos bendrovės į kitą ar bandymu dirbtinai parodyti organizacijos privalumus. Karjera, anot E. Jurevičiaus, yra atlygis už darbą.
„Karjera man asocijuojasi su tuo, kad dabar turi parodyti darbo rezultatą ir tada gali tikėtis atlygio“, – sako Edvinas.
Ieškok darbo, kuriame galėtum save išreikšti
Pokalbiui pasisukus apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, Edvinas skuba prieštarauti – jis savęs nelaiko karjeristu, amžinai paskendusiu darbe.
„Man darbas nėra tik darbas, man jis yra savirealizacija. Yra žmonių, kurie dirba tam, kad užsidirbtų pinigų, už kuriuos paskui galėtų nusipirkti molbertą, dažų ir tapyti paveikslus, nes tai yra jų aistra. O man aistra yra tai, ką aš darau darbe. Man tai yra ir darbas, ir hobis, man įdomu kurti, statyti, matyti, kaip žmonės auga“, – dalijasi naujas „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje.
„Jei kažkas nepatinka – keisk. Bet tai, ką darai, stenkis padaryti geriausiai. Mano vaikai kol kas nedideli, bet jau dabar jiems pradedu dėstyti tą savo požiūrį. Jei patinka piešti, stenkis tai daryti geriausiai – dirbk, ieškok, mokykis, lavinkis. Jei nevykusiai pasirinkai profesiją, skirk laiko pasiekti tam, kas tau patinka. Man nepatinka požiūris, kai žmogus nepatenkintas, nelaimingas, bet vis tiek nesiima nieko keisti“, – sako E. Jurevičius.
Analizuok situaciją
Anot E. Jurevičiaus, labai daug nulemia situacijos analizė, todėl jis nemažai laiko skiria apgalvoti tai, ką padarė ir ką ketina daryti, kokią informaciją gavo dirbdamas su žmonėmis, kokius darbus reikia atlikti ir kt.
„Aš labai daug su savimi kalbuosi. Dėl to man neprailgsta pusvalandžio kelionė iš namų į darbą ir atgal – pakeliui mintyse prabėgu per dieną, kas buvo, kas bus, ką reikia atlikti“, – apie savo įpročius atvirauja Edvinas. Jis apmąsto įvairius dalykus – nuveiktus darbus, planus, darbą su žmonėmis. Pavyzdžiui, kalbėdamasis su darbuotoju užfiksuoja, kad jis apie darbą kalba būtuoju laiku, tai yra signalas, kad yra priimtas tam tikras sprendimas dėl pokyčių. Gavus tokį signalą galima juyo pasinaudoti – galbūt galima rasti tinkamą sprendimą, kaip geriausiai išnaudoti žmogaus nuotaikas ir poreikius, darbovietės interesus ir pan. Bet tam reikia išanalizuoti visą situaciją, o tai užtrunka nemažai laiko.
Jis pripažįsta, kad puikiems rezultatams pasiekti jam ne visada pakanka darbo valandų.
„Geri rezultatai nėra tai, kuo galiu pasitenkinti, man svarbu, kad siekiami rezultatai būtų puikūs, todėl kartais darbo valandų neužtenka“, – juokiasi Edvinas. Jis pripažįsta, kad net ir namuose yra apsitarta, jog geriau jis, pabaigs darbą iki galo ir tada visas atsiduos šeimos reikalams, negu mintimis nuolat klaidžios nebaigtuose darbuose.
Geri darbai sugrįžta geru
E. Jurevičius liepos 15-ąją tapo vienu iš „Luminor“ banko vadovų, vadovauja kelių šimtų žmonių būriui, ranka rankon dirba su didele vadovų komanda. Paklaustas recepto, kaip per dešimtmetį pasiekti tokių rezultatų, naujasis vadovas vardija 2 svarbias taisykles: daryti daugiau, negu prašo ir visada dirbti taip, lyg dirbtum sau.
„Aš tikiu tuo, kad darydamas gerai, sulauksi lygiai tokio paties atlygio. Nebūtinai čia ir dabar, bet už bet kokį veiksmą atlygis grįžta. Todėl vienas iš mano pagrindinių principų – stengiuosi elgtis taip, kaip noriu, kad su manimi elgtųsi“, – sako E.Jurevičius.
