aA
Daugelyje šalių aukštos pajamos laikomos sėkmės ženklu, tačiau Švedijoje dėl istoriškai susiformavusio mentaliteto, kurį apibūdinant paprastai pavartojama frazė „Jantės įstatymas“ (Jantelagen), kalbėti apie uždarbį nepriimtina.
Geriau kalbės apie seksą nei apie pinigus: kodėl vieni turtingiausių Europos gyventojų taip vengia šios temos
© Shutterstock

Publikacijų apie Švedijos kultūrą autorė, daugiau nei dešimtmetį Stokholme gyvenanti Lola Akinmade Akerstrom teigia, kad kalbėti apie pinigus Švedijoje – akivaizdus nusižengimas etikos normoms. Girtis dideliu atlyginimu arba diskutuoti apie vidutinį uždarbį, anot jos, švedams atrodo taip nepadoru, kad net aptarinėdami sekso klausimus jie jaučiasi kur kas patogiau.

Kaip tik tokio požiūrio laikosi Stina Dahlgren, 28-erių metų švedų žurnalistė, keletą metų praleidusi Jungtinėse Valstijose. „Amerikiečiai, išgirdę ką nors giriantis, kad daug uždirba, reiškia susižavėjimą ir sako: „Kaip tau gerai, puiku.“ Bet jei nemenku atlyginimu imsi girtis Švedijoje, žmonės galvos, kad esi trenktas, – sako ji. – Čia niekas neklausinėja nei apie algas, nei apie pinigus.“

Komentuojant šį kultūrinį bruožą dažnai nurodoma, kad priežastis, dėl kurios pinigų tema Švedijoje paversta tabu, – giliai skandinavų sąmonėje įsišaknijusi doktrina – vadinamasis Jantės įstatymas, kurio esmę nusako neišsiskyrimo iš kitų idėja. Vadovaujantis šiuo neformaliu kodeksu, nė vienas bendruomenės narys neturi teisės manyti, kad yra geresnis už kitus, be to, privalo smerkti tuos, kurie šio priesako nesilaiko, rašoma portale bbc.com.

Geriau kalbės apie seksą nei apie pinigus: kodėl vieni turtingiausių Europos gyventojų taip vengia šios temos
© Shutterstock

Išsiskirti iš kitų – blogas tonas

„Jantės įstatymas – tai nerašyta visuomenės gyvenimo taisyklė, kurios laikomasi ir Švedijoje, ir beveik visoje Skandinavijoje, – aiškina L. Akinmade Akerstrom, šią temą išgvildenusi vienoje iš savo knygų. – Taisyklės esmė – stengtis neišsiskirti kokiais nors pranašumais, nesigirti, jei nėra reikalo. Tai būdas išlaikyti visuotinę lygybę, kad tarp bendruomenės narių neimtų rastis priežasčių stresui.“

Jantės įstatymas, kaip sąvoka, siejamas su pramanytu Jantės miestu ir besąlygiškai taisyklėms paklūstančiais jo gyventojais, aprašytais danams ir norvegams priskiriamo rašytojo Akselio Sandemose 1933 metais pasirodžiusiame romane. Vis dėlto mokslininkas Stephenas Trotteris, ištyrinėjęs šią koncepciją tuo metu, kai dėstytojavo Škotijos Glazgo universitete, teigia, kad kaip tik toks požiūris Šiaurės Europos kraštuose, o ypač – kaimo vietovėse, gyvavo ištisus tūkstantmečius.
„Jantės įstatymu yra pagrįstas visuomenės kontroliavimo mechanizmas, – tvirtina jis. – Kalbėti reikia ne vien apie požiūrį į turtą. Įstatymas liepia neapsimesti, kad žinai daugiau nei iš tiesų žinai, ir nesielgti taip, kaip nedera pagal turimą statusą.“

Kuklumą ir nuolankumą propaguojantį Jantės įstatymą galima palyginti su vadinamuoju aukštos aguonos sindromu. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje taip reiškiamas įsitikinimas, kad tie, kurie puikuojasi turtais arba padėtimi, verti pažeminamo ir pasmerkiamo. Škotijoje galima išgirsti kalbant apie krabų mentalitetą, t. y. mąstymą, būdingą krabams, bandantiems išlipti iš kibiro, bet vis nustumiamiems kitų į tą patį kibirą sumestų krabų.

„Skandinavai taip pat rado specialų žodį, puikiai tinkantį aptariamam reiškiniui įvardyti“, – sako S. Trotteris.

Stengiasi bendrauti su panašiai uždirbančiais

Jis taip pat nurodo, kad sąvokos „Jantės įstatymas“ vartoseną Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse lemia specifinės kultūrinės normos, būdingos būtent tų kraštų žmonėms.
„Jei kalbėsite apie nuosavą namelį miškuose, šildomas grindis arba įsirengtą vidaus kiemą, niekas nesistebės, kadangi tokie dalykai Skandinavijoje įprasti – begalė žmonių turi ir antrus namus, – aiškina mokslininkas. – Tačiau jei pasakysite, kad už tą pačią sumą nusipirkote porą „Lamborghini“ markės automobilių, tikrai būsite išjuokti!“

L. Akinmade Akerstom atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant sunkiai suformuoto beklasės demokratiškos visuomenės įvaizdžio pasauliniame kontekste, daugelis švedų patys stengiasi bendrauti su panašias kaip jie pajamas gaunančiais žmonėmis. Tai reiškia, kad Jantės įstatymas gali kisti, priklausomai nuo draugijos, ir pagyros tarp tam pačiam sluoksniui priklausančių piliečių yra labiau toleruotinos.

Geriau kalbės apie seksą nei apie pinigus: kodėl vieni turtingiausių Europos gyventojų taip vengia šios temos
© Shutterstock

„Būdami už uždarų durų, t. y. su vienodą socialinį ir ekonominį statusą turinčiais žmonėmis, pasiturintys asmenys jaučiasi komfortiškiau. Kadangi visų lygis vienodas, kalbėti apie turimus vasarnamius arba automobilius galima“, – teigia L. Akinmade Akerstom.

Į brangiausio Stokholmo rajono butikus kartais užsukantis 33-ejų metų Andreasas Kensenas sutinka, kad Jantės įstatymo traktuotė – reliatyvi, priklausanti nuo konteksto.
„Savo draugams galiu laisvai papasakoti apie tai, kur keliavau. Kelionių nuotraukas galiu įkelti į „Instagram“ arba „Facebook“. Bet nepažįstamam žmogui nieko panašaus tikrai nekalbėčiau“, – paaiškino jis.

Atvirai priešiška reakcija

Kad ir kaip būtų, vis didesnis skaičius jaunų, sėkmės lydimų švedų mėgina kritikuoti Jantės įstatymą ir ragina atviriau kalbėti apie pajamas bei sėkmę.

Viena iš tokių – 22-ejų metų Nicole Falciani, pinigus pradėjusi uždirbti dar paauglystėje, o vėliau tapusi žinoma influencere, sugebėjusia pritraukti 354 tūkst. sekėjų būrį socialiniame tinkle „Instagram“. Po užmiesčio kavinėje surengtos fotosesijos, per kurią pozavo pasipuošusi vestuvėms tinkamais juvelyriniais dirbiniais, ji nė trupučio nesuglumo, kai buvo paklausta apie savo įkainius.

Vienos akcijos kaina – maždaug 20 tūkst. dolerių, kaipmat pasakė ji. Beveik visus uždirbtus pinigus moteris išleidžia autorinėms rankinėms ir kelionėms, o butą pačiame miesto centre ji nusipirko, kai sulaukė 20-ies. „Norėčiau, kad Jantės įstatymas išnyktų. Manau, kad tada gyventi čia būtų daug paprasčiau. Jeigu galėtume kalbėtis apie pinigus, visuomenė taptų atviresnė, – teigia ji. – Mintis, kad visi turi būti lygūs ir kad visi yra vienodi, iš pažiūros patraukli. Bet ji nepasiteisina. Jeigu tu dirbi daugiau nei kiti, kodėl gi neturėtum tuo didžiuotis?“

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Jaunimas priešinasi

Corneliusas Cappelenas, lyginamosios politologijos profesorius iš Norvegijos Bergeno universiteto, įsitikinęs, kad jaunimo priešiškumą Jantės įstatymui lėmė socialinių tinklų išpopuliarėjimas. Nesuvaržytą individualumą, kaip vertybę, ypač iškėlė tinklaračšių kultūros įsigalėjimas. Taip atsirado poreikis išsiskirti iš minios. Šiaurės Europos regionui toks siekis buvo nebūdingas ir net dabar yra mažiau aktualus negu kitoms Vakarų šalims, o ypač – Jungtinėms Valstijoms.
„Vis daugiau žmonių sąvoką „Jantės įstatymas“ vartoja norėdami pasišaipyti. Ypač tai pasakytina apie jaunimą, atvirai teigiantį, kad nekenčia tokio mentaliteto“, – sako C. Cappelenas.

L. Akinmade Akerstrom taip pat įsitikinusi, kad didžiausią poveikį Jantės įstatymo nuvertėjimui padarė socialiniai tinklai. Nuo tada, kai „Facebook“ ir „Instagram“ platformose tapo įprasta girtis, švedai, kurių pasiekimai aukštesni nei vidutiniai, ėmė be jokių skrupulų skelbti apie savo sėkmę viešai. „Ypač gabius, talentingus žmones Jantės įstatymas, aišku, varžė, be to, jie pamatė, kaip interneto erdvėje giriasi visiškos vidutinybės“, – sako ji.

„Manau, kad Jantės įstatymas pamažu išnyks, nes tie, kuriuos jis varžė, įgaus drąsos atkreipti į save dėmesį ir pasakyti, kad šį tą sugeba. Svarbu ir tai, kad per socialinius tinklus pavyksta susisiekti su ypač plačia auditorija, nė negirdėjusia apie Jantės įstatymą“, – nurodo L. Akinmade Akerstrom.

Emigrantai keičia tradicijas

Švedijos kultūros tyrinėtoja mano, kad Jantės įstatymas netenka galios ir dėl gausėjančio imigrantų kontingento. Švedijoje, labiausiai įvairove išsiskiriančioje Šiaurės Europos šalyje, maždaug 25 proc. žmonių yra gimę užsienyje arba yra dviejų užsieniečių tėvų palikuonys.
„Kitų kultūrų atstovai skleidžia supratimą, kad reikia džiaugtis, jei tau sekasi, jei esi talentingas ir gabus“, – sako L. Akinmade Akerstrom.

Šioms mintims pritaria ir minėta influencerė N. Falciani. Ji gimė ir užaugo Švedijoje, bet jos tėvai – italai. Moteris prisipažįsta kartais sunkiai suprantanti, kuriomis namie arba Italijoje aptariamomis temomis galima kalbėtis su švedais.

Geriau kalbės apie seksą nei apie pinigus: kodėl vieni turtingiausių Europos gyventojų taip vengia šios temos
© Shutterstock

„Manau, situacija keisis į gera, nes tampame vis labiau europietiški, be to, Švedijoje apsigyvena vis daugiau užsieniečių, skleidžiančių čia savo kultūrą. Beje, pas mus transliuojama daugybė amerikietiškų programų, o amerikiečiai tokio dalyko kaip Jantės įstatymas neturi“, – sako N. Falciani.

Vis dėlto moteris abejoja, kad koncepcija visiškai išnyks, nes ji tvirtai įsišaknijusi Švedijos ir visos Skandinavijos kultūroje.

Visišku doktrinos išnykimu netiki ir C. Cappelenas. „Ar Jantės įstatymas turi ateitį? Viliuosi, bet iš tiesų manau štai ką: teigiamas aspektas, t. y. priesakas laikytis santūrumo ir be reikalo neišsišokti, gyvuos ir toliau, o neigiamas, t. y. noras visus suvienodinti, nunyks“, – sako mokslininkas. Įdomu, kad kai kurie Švedijoje įsikūrę užsieniečiai Jantės įstatymą vertina teigiamai.

Štai kaip jį komentuoja prieš trejus metus iš Čilės į Stokholmą atvykusi 35-erių metų Natalia Irribara:
„Čilės visuomenei, mano galva, būdinga labai didelė savimeilė, todėl laimėjimai, tarkim, pasiekimai mokslo, sporto srityse, taip pat išorinis grožis, tenai labai svarbūs. Dabartinė mūsų kaimynė dirba modeliu, tačiau niekada nėra užsiminusi, kad jos nuotraukos spausdinamos žurnaluose. Kitas kaimynas – fotografas, sukūręs nuostabių darbų. Bet jis niekada apie juos nekalba. Aš kuklumą laikau vertybe. Švedijoje man patinka tai, kad dėl Jantės įstatymo materialūs dalykai tampa nesvarbūs.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.6818

Verslo konsultantas – žmonės pradeda kitaip suvokti darbą: tai yra džiaugsmas, o ne prievolė (14)

Prieš porą metų Ugnius Savickas save titulavo kaip pokyčių provokatorių, kuris paskatina įmones...

Ilgametė vadovų atrankos specialistė: tikroji krizė dar tik ateis (15)

Valstybė išgyveno ne vieną krizę. Dar ne viena – prieš akis. Dėl kiekvienos krizės kenčia...

Noras tobulėti chirurgą lietuvį nuginė net į Afganistaną: nenutuokiau, kas laukia, bet nedvejodamas, vykčiau ir vėl (10)

Irmantas Grubinskas – dirba gydytoju chirurgu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje . Vyras...

Geriau kalbės apie seksą nei apie pinigus: kodėl vieni turtingiausių Europos gyventojų taip vengia šios temos (55)

Daugelyje šalių aukštos pajamos laikomos sėkmės ženklu, tačiau Švedijoje dėl istoriškai...

Atleidimas iš darbo: kodėl vadovų konsultantė rekomenduoja į pokalbį vestis liudininką (34)

Ar žinote, kiek rezultatų gausite, jei „google“ paieškos eilutėje lietuviškai įrašysite...

Top naujienos

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis (21)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (59)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1529)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (23)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (208)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (65)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai (6)

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (16)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (117)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (118)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...

|Maža didelių žinių kaina