Šių dienų kontekste, kai dažna įmonė mažina savo darbuotojų kiekį, vadovams iškyla klausimas – ar galima atleidimo pokalbį padaryti nors kiek žmogiškesnį? Ypatingai, jei darbuotojas tikrai geras žmogus ir specialistas, tiesiog laikas toks, koks yra. Bloga naujiena – net, jei viską padarysite teisingai, žmogus vis tiek gali ant jūsų pykti, prikalbėti nemalonių dalykų ar net pratrūkti riksmu ar ašaromis. Ir visgi, pabandyti verta!
Taigi, kaip tinkamai elgtis, atleidžiant žmogų iš darbo?
Pasiruoškite atsakymus
Prieš įžengdami į posėdžių salytę, pirmiausiai pasikalbėkite su teisininku, personalo specialistu, apskaitininku tam, kad surinktumėte visus faktus ir turėtumėte atsakymus į labai žemiškus, bet svarbius klausimus:
• Kokios žmogaus darbo sutarties sąlygos? Ar išvis galite jį taip atleisti?
• Kiek liko nepanaudotų atostogų (ar leisite išeiti atostogų ar išmokėsite pinigais)?
• Kiek bus išmokėta išėjimo dieną („išeitinės“ dydis)?
• Kas nutiks su žmogaus jau uždirbtais komisiniais?
• Ar bus leista ir toliau naudotis tarnybiniu telefonu, telefono numeriu, sporto abonementu ar sveikatos draudimu, kitomis privilegijomis, skirtoms įmonės darbuotojams?
Būtų gražu, jei pasidomėtumėte, kokios socialinės garantijos ir išmokos priklauso žmogui iš valstybės bei kur reikia kreiptis dėl kiekvienos jų.
Geriausiai, jei šią informaciją turėtumėte surašytą ne tik sau, bet galėtumėte įteikti ir žmogui.
Netekti darbo – didelis stresas. Jautresnis žmogus gali net neprisiminti visko, ką jam pasakysite. Tačiau jei jis gaus viską dar ir raštu, matys, kad tikrai galvojote, kaip tą netektį sušvelninti iki minimumo.
Apgalvokite, ką sakysite
Nuoširdžiai patariu pasirašyti tekstą, kurį pasakysite žmogui. Dar daugiau – garsiai parepetuokite. Tai padės šiek tiek sumažinti stresą, kurį jaučiate jūs pats. Pranešti blogas žinias – bjaurus jausmas ir pačiam vadovui. Tačiau jei kažkam garsiai tai jau pasakiau, bus lengviau tai ištarti ir per susitikimą.
Gerbkite darbuotojo orumą
Pats blogiausias laikas atleisti darbuotoją – pirmadienio rytas. Ypatingai, jei po to tas žmogus dar turės bent savaitę atidirbti. Vadinasi visas gedėjimo fazes, visas emocijas jis turės „suvirškinti“ visiems matant ir dar nudirbti savo darbus. Kartais pagauti impulso žmonės išsilieja ant kolegų ir net susigadina santykius su visais. Paskui gailisi, bet žala jau padaryta.
Pagalvokite apie tai ir pasirinkdami pokalbio vietą. Tegu ji bus toliau nuo visų akių, be skaidrių sienų, su geresne garso izoliacija. Žmogus turi teisę į savo jausmų, emocijų privatumą. Jei apsiverktų, turi būti galimybė kambaryje pabūti netrukdomai ir nusiraminti.
Kartais apimti emocijų, žmonės nori staigiai palikti kabinetą. Todėl leiskite jiems atsisėsti netoli durų. Juk geriau savo agresiją žmogus išlies ant lauko šiukšliadėžės nei ant jūsų pasipainiojusių kelyje link durų, tiesa?
Kalbėkite trumpai ir aiškiai
Negaiškite laiko ir nebandykite „užkalbėti dantų“ plepalais apie orą, vaikus ar kitus niekniekius. Geriau iškart eikite prie esmės. Kalbėkite ramiai, su juntama užuojauta, tačiau tvirtai.
Galite pasakyti maždaug taip: „Turiu tau blogų žinių. Yra priimtas sprendimas tave atleisti. Tavo paskutinė darbo diena - ...“ Ir tada įvardinkite priežastį, vienu paprastu sakiniu. pvz.: „Tavo pardavimų rezultatai neatitiko keliamų reikalavimų“, „Dėl įmonės finansinės situacijos, mes nebegalime sau leisti tavęs pasilikti“.
Kalbėkite būtuoju laiku! Tai signalizuoja, kad byla uždaryta ir antri šansai nesvarstomi.
Į pirminę žmogaus reakciją, derybas dėl antro šanso, atsakykite vienu sakiniu, nesiteisindami ir nesileisdami į apgailestavimus. Žmogiška pirminė reakcija – pradėti teisintis ar vardinti, kokie įspėjamieji veiksmai buvo daryti iki tol. Nedarykite to. Geriau ištarkite „man labai gaila“. Jei atleidžiate dėl blogų rezultatų, sakykite „Man labai gaila, kad reikalai priėjo iki to“.
Net jei žmogus ginčijasi ir reikalauja paaiškinimų, jokiu būdu to nedarykite. Nevardinkite visų „aš tau sakiau... mes tarėmės, bet...“ . Geriau pasakykite, „Jei nori plačiau padiskutuoti apie atleidimo priežastis, galime susitarti kitą susitikimą. Dabar tam ne laikas. Tai nekeičia sprendimo“. Dar neteko girdėti, kad žmogus ateitų į „tą kitą susitikimą“.
Venkite frazių: „Aš labai užjaučiu...“, „Man labai sunku priimti šį sprendimą ir jaučiuosi...“, „Suprantu, kaip jautiesi...“, „Pamatysi, viskas tik į gerą...“, „Viskas bus gerai“, nesistenkite paguosti apkabindami, nes dažniausiai žmonės nenori, kad juos guostų tie, kas ką tik „nuskriaudė“ ir jiems nerūpi, kaip jūs jaučiatės.
Kartu iki galo
Net jei į pokalbį atėjote su personalo specialistu, nepabėkite iš kabineto vos pranešęs žinią. Lyderystė neatsiejama nuo užuojautos, žmogiškumo. Jūs ką tik tapote dalimi baisaus dalyko, kuris nutiko Jūsų žmogui. Nepabėkite palikdami personalo specialisto srėbti situacijos. Būkite pasiruošęs kalbėti, kai to reiks ir atsakyti į klausimus, jei jie kiltų. Jei blogai jaučiatės atleisdami žmogų, tai įsivaizduokite, kaip blogai gali jaustis tas, kurį atleidžia. Ypatingai, jei tai buvo geras darbuotojas, kuriam vos prieš pusmetį buvo žadamas karjeros augimas.
Tokiam žmogui įvardinkite norą padėti:
• Pasiūlykite parašyti rekomendaciją;
• Jei žinote, kam šis darbuotojas praverstų (kitoje įmonėje, skyriuje), pasiūlykite supažindinti darbuotoją su potencialiu nauju darbdaviu;
• Jei galite, paskirkite personalo žmogų ar pasamdykite specialistą (karjeros konsultantą, saviugdos specialistą ar psichologą), kuris paaiškins, kur užsiregistruoti dėl bedarbio pašalpos, paaiškins apie sveikatos draudimą, padės žmogui paruošti CV, pasiruošti darbo pokalbiams, padės susiorientuoti darbo pasiūlymuose ir pereiti iš gedėjimo į veiklos fazę. O gal po pokalbio žmogus pradės savo verslą? – tai padės žmogui nepulti į depresiją.
• Išvardykite, ką žmogus gaus išeidamas. Kad žmogus nesijaustų, jog staiga liko visiškai be nieko. Čia pravers sąrašas atsakymų, minėtas straipsnio pradžioje.
Ekspertai rekomenduoja pokalbį daryti dienos antroje pusėje, nes po to žmogus gali būti nebedarbingas ar net nenorėdamas pridaryti labai blogų ir brangių klaidų. Užtat pasiteiraukite, ar žmogus atvažiavo savo automobiliu. Ar pajėgs vairuoti, pasisiūlykite organizuoti jo saugų sugrįžimą į namus. Pasisiūlykite palydėti žmogų iki darbo vietos. Pasiteiraukite, ar reikia pagalbos susirinkti daiktams. Jei galite ir žmogus nori, geram darbuotojui suorganizuokite nedideles išleistuves ar bent jau gėlių, suvenyrą, padėką.
Kalbėkite su kolektyvu
Sekantį rytą po to, kai žmogaus nebėra, susikvieskite komandą, kurios narys buvo, su kuo dirbo. Jei žmogus atleistas dėl negatyvių priežasčių, susilaikykite nuo diskusijų apie tai. Išvadinti „pralaimėtoju“, „silpniausiu“ ar „prasčiausiu“ nėra geras sprendimas. Dažniausiai kolektyvas girdi, tai kaip veidmainiavimą, kai dėl visko kaltas lieka tas, kurio nebėra.
Kalbėkite paprastai ir su žvilgsniu į ateitį. Jei atleidžiate dėl pažeidimų ir norite, kad žinutę aiškiai išgirstų likęs kolektyvas, sakykite maždaug taip: „Kaip jau žinote, Virginija pas mus nebedirba. Nenoriu aptarinėti detalių, nes ji turi teisę į privatumą, pasakysiu tik tiek, kad visi darbuotojai privalo laikytis vidinių tvarkų ir atsakingai elgtis su įmonės turtu. Nesąžiningas elgesys nebus toleruojamas.“
Jei atleidimas vyko kaip įmonės finansinės situacijos pasekmė, nuraminkite, kad daugiau atleidimų nenusimato ar bent jau nenusimato per ateinantį mėnesį. Kad visi galėtų atsipūsti su palengvėjimu ir koncentruotis į darbą. Papasakokite, kaip dirbsite be to žmogaus, pakvieskite pasidalinti idėjomis, kaip būtų galima kompensuoti to žmogaus darbą.
Pripažinkite, kad artimiausiu metu kitiems komandos nariams darbo padaugės. Įvardinkite, kaip šią situaciją numatote valdyti, kad komanda netaptų nuolat „perkrautais darbo asiliukais“.
Dar keli naudingi patarimai
• Jei įtariate, kad žmogus gali reaguoti itin audringai, ar kad asmuo linkęs į intrigas, pokalbyje pakvieskite dalyvauti dar bent vieną žmogų. Papildomas asmuo sumažina tikimybę, būsite agresyviai užpulti. Taip pat sumažėja tikimybė, kad iš pokalbio išėjęs paskleis netiesą apie tai, kaip jūs kalbėjote ir ką pasakėte. Jūs turite liudininką, kuris gali patvirtinti, kad neužgauliojote ir negrasinote.
• Kabinete turėkite vienkartinių nosinaičių. Dėl visa ko.
• Jei atleidimai liečia daugiau nei vieną žmogų, gal net visą padalinį, darykite pirmą „įvadinį“ susitikimą, kurio metu paaiškinkite situaciją ir ko jie gali tikėtis artimiausiu metu. O tik tada organizuokite asmeninius susitikimus.