Ar besąlygiškai gaunami pinigai padėjo išspręsti problemas? Galutiniai duomenys bus paskelbti 2020 metais. Kol kas – pirminiai įspūdžiai iš projekto organizatorių lūpų.
– Koks tai eksperimentas?
– Besąlyginių bazinių pajamų (BBP) idėja Suomijoje, bet ne tik, svarstoma jau ne vienerius metus. Įprastai valstybė įvairioms piliečių grupėms moka visokias subsidijas, pavyzdžiui, nedarbo pašalpas. Šiame procese daug biurokratijos, kuriai reikia papildomų biudžeto išlaidų ir žmonėms kainuoja daug laiko ir kantrybės.
Yra hipotezė, kad visiems, nepriklausomai nuo uždarbio lygio ir kitų gyvenimo aplinkybių, kas mėnesį mokant tam tikrą sumą, socialinės rūpybos sistema smarkiai supaprastėtų. Ir dar: jei žmogus žino, kad jam garantuojama kokia nors suma, jam neteks griebtis pirmo pasitaikiusio darbo. Jis galės ramiau ieškoti sau tinkamo užsiėmimo ar pradėti nuosavą smulkų verslą.
– Kaip buvo surengtas eksperimentas?
– Universaliųjų bazinių pajamų eksperimentui „Kela“ atsitiktiniu būdu iš gaunančių nedarbo pašalpą atrinko dviejų tūkstančių žmonių grupę, kurių amžius nuo 25 iki 58 metų. Dvejus metus (nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 d.) kas mėnesį jiems buvo mokama po 560 eurų – nepriklausomai, ar jie turėjo kokių nors papildomų pajamų ir ar aktyviai ieškojo darbo. Be to, iš tos pačios bedarbių bazės buvo atrinkta kontrolinė grupė – jai pašalpa buvo mokama kaip įprastai.
– BBP gaunantiems buvo paprasčiau susirasti darbą?
– Ne. Bet ir sudėtingiau nebuvo. Po pirmųjų eksperimento metų paaiškėjo, kad dalyviai buvo užimti vos puse dienos daugiau nei kontrolinės grupės žmonės. O uždirbo mažiau. Vidutinės ekperimentinės grupės suomių pajamos buvo 4230 €, o bazinių pajamų negavusieji uždirbo 21 € daugiau. Tačiau BBP gavę žmonės mažiau jaudinosi: eksperimentas parodė, kad jie buvo labiau užtikrinti, kad darbą ras, patiria mažiau streso ir bendrai jaučiasi sveikesni nei kontrolinės grupės dalyviai.
– Vadinasi, bazinės pajamos – bloga idėja?
– Kol kas taip tvirtinti dar anksti. Visų pirma, antrųjų eksperimento metų rezultatai paaiškės tik 2020-ųjų pradžioje. Antra, kai kurios hipotezės pasitvirtino, pavyzdžiui, kad žmonės patirs mažiau streso dėl savo finansinės padėties. Trečia, eksperimento sąlygos buvo ne visai tokios, kokių norėjo jo iniciatoriai. Jie tikėjosi, kad eksperimentas truks ilgiau, o dalyvauti jame galės visi norintys, o ne atsitiktinai atrinkti žmonės. Kaip bebūtų, net jei rezultatai parodys, kad bazinės pajamos ne tokia gera idėja, eksperimento vertės tai nesumenkins – tai pirmasis tokio masto tyrimas.
Štai ką, duodamas interviu „Medusai“, kalbėjo profesorius iš „Kela" ir vienas iš pagrindinių projekto ideologų, Olli Kangas:
„Turiu pasakyti, kad dėl rezultatų pernelyg nesikremtu. Jei eksperimentas parodys, kad bazinės pajamos yra gera idėja, man tai bus gerai, tačiau lygiai taip pat man gerai bus, jei eksperimento rezultatai parodys, kad bazinėmis pajamomis išspręsti tų problemų, kurias jos turėtų išspręsti, nepavyksta. Jei rezultatai bus tvirti, statistiškai patikimi — manau, eksperimentą bus galima vadinti sėkmingu."
