aA
Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka” darbuotojų, tad darbdaviai priversti ieškoti naujų būdų, kaip padidinti jų produktyvumą ir motyvaciją. Trumpesnė darbo diena ar savaitė Lietuvoje jau nebėra tik utopija.
Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga
© DELFI / Andrius Ufartas

DELFI jau rašė apie dvi lietuviškas įmones, kuriose darbo diena jau beveik pusantrų metų trunka tik 6 valandas, o darbuotojai dirba už tą patį atlyginimą. Bendrovių „Valandinis“ ir „Engineer” atstovas įsitikinęs, kad visos įmonės turėtų imtis šios praktikos, nes rezultatai esą pasiteisino 100 proc. Maža to, svarstoma galimybė ateityje trumpinti šių įmonių darbo laiką net iki 4 val. per dieną.

Tokių drąsių sprendimų Lietuvoje imasi tik vienetai, mat dažnai įmonės turi nepagrįstų nuogąstavimų ir baimių. DELFI atrado dar vieną lietuvišką įmonę, kurioje taikoma lankstaus darbo politika.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas pasakoja, kad darbuotojai čia dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę, su sąlyga – atlikti visus savaitės darbus iki penktadienio ir prireikus būti pasiekiamam darbo priemonėmis. Įdomu, kad nors ir turėdami galimybę penktadienį visai nedirbti ar dirbti iš namų, vis dėlto dalis darbuotojų mieliau renkasi darbą biure.

Pašnekovas pažymi, kad lankstaus penktadienio politika įmonėje taikoma nuo vasaros ir iš pradžių tai esą buvo tik bandymas. Šiam pasiteisinus su kaupu, nuspręsta įmonėje ją toliau tęsti.

A. Francas įsitikinęs, kad norint organizacijoje sukurti lankstaus darbo kultūrą, itin svarbiais faktoriais tampa darbuotojų branda, atsakomybė ir pasitikėjimas.

Andrius Francas
Andrius Francas
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Šiandien Lietuvoje turime kelias įmones, kuriose darbo diena trunka 6 valandas. Kaip vertinate šią praktiką?

– Manau, kad tai – teigiama praktika, ypač, jei įmonės mato, kad nuo to nenukenčia darbo rezultatai bei klientai. Darbuotojai tada būna pailsėję ir mieliau dirba, taip pat gali praleisti daugiau laiko su šeima ir artimaisiais.

– Kodėl Lietuvoje vos keletas įmonių ryžosi šiam eksperimentui? Ko bijo kiti?

– Didžiausios baimės, kurias mūsų įmonėje iš pradžių taip pat turėjome, – kad pablogės rezultatai, atsipalaiduos darbuotojai, nebus suvaldytas darbų srautas. Jei ne tai, manau, kad nėra daugiau ko bijoti. Mūsų atveju, darbuotojai kompanijai yra labai atsidavę ir atsakingi, todėl ši baimė nepasiteisino.

– Kaip sutrumpinus darbo laiką keičiasi darbuotojų produktyvumas?

– Matyt, produktyvumas padidėja, priklausomai nuo darbuotojų brandos, jų darbo stiliaus ir būdo. Kartais dalis darbuotojų net nenori padidinti produktyvumo ir jiems yra gerai kaip yra, nes tai – pokytis, o keistis reikia pačiam. Sutrumpinus laiką, didėja darbuotojų dėmesys, mažiau švaistomas laikas (surasti, kur ir kaip jį švaistai irgi reikia pačiam).

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga
© Shutterstock

– Kaip apskritai kilo mintis įmonėje taikyti lankstaus penktadienio politiką?

– Pradėjome vasarą, kad žmonės turėtų ilgesnius savaitgalius, jei iki tol spėja pasidaryti visus darbus. Be to, lankstumo turėjome ir anksčiau – kartą per dvi savaites arba kas dešimt dienų darbuotojai galėdavo dirbti iš namų. Mes šią praktiką taikome jau dvejus metus. Tačiau atėjus vasarai, kolektyvas klausė, kodėl jie tik dvi dienas dirba iš namų. Tada svarstėme, kaip tai būtų galima sukontroliuoti, kad darbuotojai nepiktnaudžiautų, nes darbdavys visada turi tokių baimių, kad suprastės rezultatai ir t. t. Nusprendėme pasitikėti žmonėmis, kadangi jie tikino, kad viskas bus gerai, ir mes pabandėme.

– Gal jau svarstote galimybę sukurti 6 val. darbo dieną, kaip tai įgyvendino kelios lietuviškos įmonės? Ar jūsų darbuotojai tam yra pasiruošę?

– Matyt, daugelio mūsų kolektyvo narių noras yra prailginti savaitgalį, tad, jei kolektyvas pasiūlytų keisti šį modelį, manau, galėtume svarstyti. Dažniausiai nesistengiame visko nuleisti „iš viršaus“. Ką mes pastebėjome, kad tikrai bent 40 proc. darbuotojų penktadieniais vis tiek ateina į darbą, nes jiems dirbti kolektyve yra maloniau nei iš namų.

– Kas tie 40 proc. darbuotojų, kurie vis tiek eina į darbą? Vyresni darbuotojai?

– Nebūtinai, neturime daug vyresnių darbuotojų. Iš viso mūsų įmonėje dirba 40 žmonių. Penktadalis net ir vasaros laikotarpiu ateina į darbą, nes geriau jaučiasi, dirbdami komandoje.

Pagrindinė mūsų mintis – kad žmonės turėtų lankstumo – galėtų pasirinkti dirbti iš namų, iš pajūrio ar kitur. Vėliau sutarėme, kad, jei žmonės atlieka savo darbus, pasiekia rezultatų, jie tą laiką gali ir nedirbti.

– Kaip suprantu, darbuotojai jūsų įmonėje dirba trumpiau ir lanksčiau už tą patį atlyginimą. Ar įmonei tokia praktika finansiškai apsimoka?

– Dalis atlygio priklauso nuo rezultatų, o jie nepablogėjo, tad atlygio darbuotojams nesumažinome. Vienintelė didžiausia nauda – darbuotojų pasitenkinimas. Buvau nustebęs, kai žmonės kalbėjo: „Man svarbu žinoti, kad aš turiu tokią galimybę. Galiu ja nepasinaudoti, bet bent žinau, kad ją turiu.“ Jei niekada nedirbai tokioje kompanijoje, sunku suprasti šį dalyką. Jaunimas kuo toliau, tuo labiau siekia gyvenimo ir darbo balanso, bet versle taip pat reikia pasiekti tam tikrų rezultatų.

Darbas lovoje
Darbas lovoje
© Shutterstock


– Kaip suvaldote darbuotojų srautus? Ar jiems reikia kur nors žymėtis, kad penktadienį dirbs iš namų ar išvis nedirbs?

– Darbuotojai pasisako savo vadovams, kad konkrečią dieną dirbs iš namų. Kalbėjome su valstybinėmis įstaigomis, klausėme, ką daryti, kad vėliau nekaltintume žmonių ir jie mūsų nekaltinų. Šiais laikais darbuotojų lojalumą darosi vis sunkiau išmatuoti. Mūsų vienas iš žingsnių – suteikti jiems lankstumo, kad darbuotojai įmonėje geriau jaustųsi.

– Kaip šį darbo lankstumą apibrėžia įstatymai? Kaip sprendžiate problemas, jei, tarkim, darbuotojui darbo metu nutinka nelaimingas atsitikimas, jis turėtų būti darbe, o faktiškai kažkur išvykęs?

– Formaliai esame sutarę, kad darbuotojai tą dieną dirba iš namų. Kadangi dirbi iš namų, tai tu pats reguliuoji darbo laiką. Gali būti, kad darbuotojas dirba ryte, tarkim, nuo 6 iki 12 val., nedirba kurį laiką, o vėliau jis dirba nuo 18 iki 20 val. Tai yra vienintelė galimybė reguliuoti.

Didžiausios baimės – kaip suvaldyti ir kas bus, jei tam žmogui kas nors tą dieną nutiks: prigers vandeny, pateks į avariją ar susilaužys ranką. Pas mus visa tai nėra taip paprastai sureguliuota. Visi įstatymai – apie baudimą: viską reikia uždrausti, neleisti, nubausti, nors gyvenimas keičiasi, ir lankstumas – vienas svarbiausių kriterijų, ko šiandien nori žmonės. Įmonės priverstos keistis, nesvarbu, ką įstatymai rašytų, bet kitaip mes neturėsime laimingų darbuotojų, kurie šiandien norės dirbti.

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar susiduriate su netikėtomis situacijomis, kai darbuotojas penktadienį turi asmeninių planų, bet netikėtai klientui kažkas nutiko?

– Gali būti, kad klientas paskambins ir pasakys, kad turime būtinai susitikti, nes iš užsienio atskrenda koks nors vadovas, todėl turime apsitarti. Tuomet turiu būtinai sudalyvauti. Nebūna, kad sužinai paskutinę minutę, ketvirtadienį vakare, kad penktadienį ryte reikia būti darbe. Dažniausiai apie tokius dalykus darbuotojai sužino prieš kelias dienas. Privalumas, kad nedirbame avarinėje tarnyboje, kai sprogo vamzdis, užpylė kaimynus ir reikia iškart šią minutę spręsti problemą.

– Ar dauguma įmonės darbuotojų spėja pasidaryt visus savaitės darbus per keturias dienas ir penktadienį nedirba?

– Dažniausiai spėja, bet ne visada. Darbuotojai nejaučia spaudimo, ypač kai dabar – toks neaiškus oras, tad jų netraukia į gatvę. Vasara – laikotarpis, kai žmonės jaučia aplinkos spaudimą, kad kažką galima veikti gamtoje, prailginti savaitgalį. Čia yra didžiausia vertė.

– O jūs pats ar spėjate iki penktadienio atlikti visus darbus? Ar kaip vadovas dirbate visur ir visada?

– Kartais penktadieniais nedirbu iš biuro. Vadovai dirba visada – ir vakarais, ir savaitgaliais – tada, kada reikia. Vadovų toks darbas – jie visada turi būti pasiekiami, turi visada turėti kompiuterį ir telefoną.

Visada darbuotojų prašome, jog su savimi turėtų pagrindines darbo priemones, kad kam nors paskambinus, mes iškart galėtume sureaguoti. Net jei penktadienį darbuotojas yra kur nors prie ežero, prašome, kad turėtų darbo priemones. Kartais pajuokauju, kad nepiktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, kad būtų galima susišnekėti, jeigu reikės dirbti. Vis dėlto visi mūsų žmonės – sąmoningi.

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar turite kitų darbuotojų motyvavimo priemonių? Dabar populiaru darbuotojams suteikti papildomų atostogų dienų.

– Jeigu įmonės rezultatai – geri, pasiekiame iškeltus metinius tikslus, mes visiems darbuotojams papildomai suteikiame dvi darbo dienas atostogų. Jaunimas visas atostogas sėkmingai išnaudoja, neturime tokios problemos, kad darbuotojai kauptų atostogas 10-čiai metų. Turime gal 1,5 atvejo, kai žmonės turi truputį daugiau sukaupę atostogų. Jaunimas nori keliauti, turėti daugiau laisvalaikio.

– Ar visos jūsų motyvavimo priemonės, papildomos naudosorientuotos į darbuotojų poilsį?

– Tikrai ne. Švenčiame vaikų Kalėdas, organizuojame darbuotojams vasaros ir žiemos renginius, visiems darbuotojams suteikiame nemokamą automobilių stovėjimą, visus skiepijame, o jei nesiskiepija – duodame vitaminų, kiekvienais metais investuojame į darbuotojų mokymus.

– Kaip vertinate 40 valandų darbo savaitę Lietuvoje? Ar lietuviai, palyginus su kitų šalių gyventojais, dirba daugiau?

– Danijoje standartinė darbo savaitė – 37 val. Danai taupo laiką per pietų pertraukas, kurioms skiria 30 minučių, kai Lietuvoje standartinė pietų pertrauka trunka 1 val., ir darbo aplinkoje praleidžia mažiau. Labai svarbus produktyvumas, ką per tas valandas galima nuveikti Lietuvoje ir Danijoje. Deja, mes vis dar atsiliekame. Labai dažnai darbe patys sėdime ilgiau, nors mūsų niekas neprašo, ir neieškome, kaip efektyviau susitvarkyti su diena. Tad pradėkime nuo savęs.

– Kada Lietuvoje dirbsime trumpiau?

– Manau, kad darbo laikas trumpės tiek su į darbo rinką ateinančia jaunąja karta, kuri nori daugiau gyvenimo ir darbo balanso, tiek su senstančia visuomene ir vėlinamu pensiniu amžiumi. Į darbo rinką reikės įtraukti daugiau žmonių, o darbo gali mažėti, ateinant „Pramonei 4“ ir įgaunant pagreitį robotizacijos ir automatizacijos procesams tiek gamyboje, tiek paslaugose.

Andrius Francas
Andrius Francas
© Asmeninio archyvo nuotr.


– Kurioms įmonėms būtų lengviausia sukurti trumpesnės darbo savaitės kultūrą?

– Manau, sunkiau būtų toms įmonėms, kurios turi į rezultatą orientuotą veiklą ir nėra pririštos prie aptarnavimo valandų. Pavyzdžiui, jei banko, parduotuvės arba skambučių centro darbuotojai, kurie aptarnauja klientus, sugalvotų dirbti trumpiau, tai tiesiogiai paveiktų išorę.

Be to, ne visose srityse tai galima įgyvendinti. Tarkim, jei ligoninėje darbuotojai dirbtų po 6 val. už tą patį atlyginimą, per parą reikėtų papildomos pamainos, o tai trečdaliu išaugintų įmonių kaštus. Suomiai ir švedai tai bandė įgyvendinti, bet turėjo iššūkių.

Tuo tarpu visoms kūrybinėms, IT kompanijoms, reklamos, profesinių paslaugų (audito, teisės) įmonėms turėtų būti lengviau darbuotojams pasiūlyti tokią kultūrą.

– Ką reikia apgalvoti? Nuo ko reikėtų pradėti?

– Pirmiausia organizacijoje turi būti kultūrinė branda ir vertybės, demonstruojamos iš viršaus žemyn, kurias rodo patys vadovai. Kartais prie įėjimo didelėmis raidėmis įmonės parašo vertybes, o patys vadovai tuo nesinaudoja. Tuomet jos – nieko vertos.

Pradėti reikia nuo apibrėžto bandomojo laikotarpio su konkrečiai aptartais rezultatas, kada sistemą galima „išjungti“, jei, tarkim, kažkiek nukrenta žmogaus ar komandos rodikliai, kad visi žinotų ir dirbtų atsakingai.

Reikia visuomet bandyti, galbūt įmonei reikia visai ne laisvesnio darbo grafiko ar trumpesnės darbo savaitės. Gal žmonės vertins ką nors kitą, tad labai svarbu su darbuotojais diskutuoti. Šiandien visi žmonės – individualūs. Tai, ką kartais sukuri masiškai, nebūtinai visiems veikia. Papildomos naudos ir iniciatyvos dažnai turi eiti per individualizuotą prizmę. Tai yra sunku padaryti didesnėse organizacijose, nes reikia vieno žmogaus, kuris visa tai administruotų. Paprasčiau – mažesnėse įmonėse, kur gali „įjungti“ ar „išjungti“ kokį nors dalyką, arba turi skirtingas naudas, kurias gali pritaikyti skirtingiems žmonės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
4.4222

Įvardijo savybes, dėl kurių robotai nepralenks žmogaus (12)

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skinasi kelią visose gyvenimo srityse, tačiau daugeliui nerimą...

Šių specialistų darbdaviai nė su žiburiu neranda: universitetai neruošia, tad tenka patiems (24)

Sparčiai besivystančios technologijos ir dinamiška verslo aplinka šiandien kelia nemenką...

Į Kauną grįžta dirbti ne tik Lietuvos emigrantai: papasakojo, kodėl šis miestas traukia ir užsieniečius (71)

Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, praėję 2019-tieji metai Lietuvai tapo...

Trumpesnė darbo diena ir 4 dienų darbo savaitė Lietuvoje – jau realybė: ko bijo kiti darbdaviai? (265)

Apie 6 valandų darbo dieną arba 4 darbo dienų savaitę Lietuvoje kalbama vis garsiau. Tačiau kol...

Darbdaviams ateina nelengvas metas: didžiausi 2020 metų iššūkiai, su kuriais susidurs daugelis įmonių (18)

Pastaraisiais metais darbo rinkoje įvyko įvairių pokyčių ir virsmų, kas įtvirtino darbo...

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (58)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį (9)

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (177)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (372)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (654)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (11)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (196)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (5)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (29)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

|Maža didelių žinių kaina