aA
Statybų sektoriuje – permainingos nuotaikos. Naujų nekilnojamojo turto projektų statybos nestoja, auga ir vidutinis darbuotojų užmokestis, kita vertus – vis garsiau kalbama apie darbuotojų trūkumą ir specialistų emigraciją, todėl „medžioti“ gabiausius specialistus kai kurios įmonės renkasi jau universitetuose ir kolegijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Brėžiniai
Brėžiniai
© Shutterstock

Sudėtinga, bet perspektyvi sritis

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje Statybos fakultete ruošiami statybos ir statinių inžinerinių sistemų specialistai. Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė pasakojo, kad studentų skaičius į šias studijų programas pastaruosius 3-4 metus nebeauga, nors grupes didinti ir būtų galima. Kadangi statybų apimtys kol kas nemažėja, tikėtina, kad specialistų poreikis artimiausiu metu tik augs.

„Statybos vyko visais laikais – buvo krizės, buvo pakilimai, dabar taip pat matome, kad šios srities darbuotojų labai trūksta. Apmaudu, kad studentai vangiai renkasi inžinerines studijas. Vis dar madingos socialinės krypties studijos, pavyzdžiui, teisė bei vadyba“, – vardijo L. Sakalauskienė.

Statybos yra laikui nepavaldi, atvira visiems jaunuoliams sritis, kuri išsiskiria ne tik plačia profesine palete, bet ir struktūruotu kilimu karjeros laiptais. O tam reikia kantrybės.

„Įgiję statybos bakalauro kvalifikaciją jaunuoliai turi pradėti nuo žemiausios grandies, atitikti daug reikalavimų, kuriuos reglamentuoja Statybos įstatymas. Pavyzdžiui, eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas turi teisę tik atestuoti statybos inžinieriai. Jie privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, turi būti išlaikę profesinių bei teisinių žinių egzaminą“, – vardijo dekanė.

Dar vienas privalomas studijų elementas – profesinės veiklos praktika, atliekama įmonėse.

„Praktiką studentai atlieka noriai, ypač technologinę-gamybinę, kuri trunka 12 savaičių. Motyvuoja ir tai, kad jos metu darbdaviai moka atlyginimą, kuris daugeliui yra pirmasis uždarbis. Be abejo, rezultatų siekti skatina ir noras pasirodyti, patikti darbdaviui, kad šis, jiems baigus studijas, pakviestų dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.

Praktika – paspirtis darbo pokalbyje

O taip išties dažnai ir nutinka. Kaip pasakojo statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ personalo vadovė Nerilė Naprienė, apie trečdalis jų praktikantų galiausiai lieka dirbti įmonėje.

„Pastebime, kad trūksta žmonių, kurie būtų pasiruošę statybų skaitmenizacijai. Visada, žinoma, laukiame ir motyvuotų jaunuolių, kurie kryptingai, žinodami, ko nori, renkasi statybos profesiją. Labiausiai orientuojamės į statybos inžinerijos studentus, kurių kasmet praktikai pakviečiame bent 10. Kai kurie jų vėliau lieka įmonėje terminuotam darbui, kad labiau save išbandytų šioje srityje, pagilintų praktines žinias, suprastų, koks galėtų būti tolimesnis karjeros kelias“, – pasakoja N. Naprienė.

Paklausta, kas vertingiau – mokamas, su profesija nesusijęs, darbas ar praktika, pašnekovė neslėpė – jei jūsų veidas jau matytas praktikos metu, tai, žinoma, duos paspirties renkantis darbą.

„Mums įspūdį daro tai, kad žmogus apskritai stengiasi dirbti ir jau ateina su vienokia ar kitokia patirtimi, kad ir nesusijusiose veiklose, pavyzdžiui, vasarą. Tai kuria jo pareigingumo jausmą, ugdo patirtį, atsakomybę, ir tai yra labai svarbu. Šiais laikais vertybė yra tai, kad žmogus apskritai stengėsi, nesėdėjo vietoje, dirbo Lietuvoje ar užsienyje. Visgi patraukliausi yra tie jaunuoliai, kurie jau nuo pirmo kurso yra bandę save statybos sektoriuje“, – pripažino ji.

30 proc. darbuotojų – iš Karjeros dienų

„YIT Kausta“ jau daugelį metų bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja jų organizuojamuose karjeros planavimo renginiuose ir pastebi, kad jaunų specialistų yra, tik reikia gebėti atsirinkti – tiek jiems būsimą darbdavį, karjeros šuolio vietą, tiek darbdaviui geriausią studentą. Apie 30 proc. praktikantų per metus bendrovė įdarbina nuolatiniam darbui.

„Per Karjeros dienas (ar kitokius panašaus tipo renginius su universitetais ar kolegijomis) mes formuojame būsimų potencialių darbuotojų duomenų bazę. Pastebime, kad studentai yra labiau orientuoti į praktinį darbą. Kasmet atrandame studentų, kurie praktiškai nori viską „pačiupinėti“, nori realių, o ne teorinių užduočių. Galbūt kartais ne visi įsivaizduoja, kiek didelėje organizacijoje užtrunka užaugti iki kompetentingo statybos vadovo ar projektų vadovo – tai yra tam tikras kelias ir tai reikia paaiškinti, parodyti“, – kalbėjo N. Naprienė.

Įmonėje praktiką atlikęs ir šiandien čia dirbantis inžinierius ekonomistas Kęstutis Jurgilevičius darbą gavo jau po poros mėnesių. Kaip šiandien pastebi specialistas, praktikos metu jis galėjo susidaryti visapusį savo specialybės vaizdą – knygos to nesuteikia.

„Besimokant universitete į galvas dedama labai daug teorijos, tačiau praktikos beveik nėra. Tad buvo įdomu sužinoti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, kokie procesai ir kokios procedūros yra taikomos statybų aikštelėje, kaip skiriasi teorija nuo praktikos“, – pasakoja vyras.

Praėjęs atranką tuomet dar studentas K. Jurgilevičius gavo galimybę pasirinkti, kuria kryptimi norėtų specializuotis. Ir, nors pasirinko inžinieriaus ekonomisto padėjėjo vietą, po praktikos įgijo žinių, kurių reikia ir statybų vadovo padėjėjo pozicijai.

Nori ne tik atlyginimo, bet ir realios patirties

Darbo pokalbių metu išryškėja, kad šiandien būsimieji darbuotojai išsiskiria natūraliu imlumu naujovėms ir ypač technologinėms inovacijoms, o ne tik siekiu uždirbti, be to, yra itin suinteresuoti įgyti tokios patirties, kurią vėliau galėtų įsirašyti ir į CV.

„Visais laikais studentai tikisi kelių pamatinių dalykų – save realizuoti ir augti įmonėje, gero kolektyvo ir, žinoma, įvertinimo. Taip pat jiems svarbi organizacijos reputacija – nori didžiuotis įmonės, kurioje dirba, įgyvendintais projektais“, – pasakoja personalo vadovė.

Daugelis studentų patys domisi, ar įmonė taiko skaitmeninės statybos technologiją (BIM) – ar apie naujoves tik kalba, ar jomis jau gyvena. Todėl ir personalo atrankos specialistai keičia strategiją – dėmesį šiandien kreipia ne tik į CV eilutes, bet ir stengiasi susidaryti bendrą darbuotojo portretą, t. y., kas jam svarbu, kuo jis domisi, kokiomis savybėmis pasižymi.

„Žmones turime rinktis pagal jų požiūrį, moralines vertybes, o įgūdžių, žinių, profesinės patirties jis įgis dirbdamas, to galima išmokyti. Turime darbuotojų, kurie dabar užima aukščiausių vadovų pareigas, o kažkada pradėjo nuo darbininko ar kitos pozicijos“, – apibendrina N. Naprienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Auga susidomėjimas vyresnių žmonių įdarbinimu – jie turi išskirtinių savybių, tačiau dažnai patys sau kiša koją (30)

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir...

Pasiektas rekordas: įregistruota daugiausia laisvų darbo vietų – sužinokite, kokių darbuotojų trūksta labiausiai (43)

Užimtumo tarnybos duomenų registre šį birželį darbdaviai įregistravo 60,6 tūkst. laisvų darbo...

Darbuotojų ieško ir itin populiarioje pažinčių programėlėje – nereikės nė CV ar motyvacinio laiško (32)

Lietuva šiandien susiduria su rekordiniu darbuotojų trūkumu – praėjusį mėnesį fiksuotas...

Dėl šių specialistų Lietuvoje pešamasi: nors atlygis keliskart viršija vidutinį darbo užmokestį, trūksta keliolikos tūkst. darbuotojų (9)

Vien IT sektoriuje Lietuvoje trūksta apie 14 tūkst. darbuotojų ir lenktynės dėl jų tarp verslo...

Atskleidė, kokie yra populiariausi būdai papildomai uždirbti – vilioja ir įspūdingo praturtėjimo istorijos (5)

Nuo koronaviruso pradžios pasikartojantys šalių užsidarymai dalį žmonių ne vienam mėnesiui...

Top naujienos

Užkalnis. Kuo jūs geresni už Verygą ir visokius liurbius? (453)

Nespėjau pagirti Vyriausybės už tai, kad pagaliau (atrodo) nustojo cackintis su nenorinčiais...

Tomas Sakalauskas | D+

Lietuvos krepšinio galiūną ir jo šeimą pakirto COVID-19: žmonės, nedarykite šitos klaidos (14)

„Esu pakraupęs, ką išvydau ligoninėje. Palatose guli vien jaunimas – nuo maždaug 20 iki 38...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Ramiai planuoti rudens keliones gali ne visi: įvardijo, kur keliauti saugiausia ir kam reikėtų paskubėti į atostogų traukinį

Dėl koronaviruso delta atmainos rizikos visos pasaulio šalys liepos pradžioje vėl įtrauktos į...

Stiprus vėjas atneš permainingus orus: vasarišką šilumą vis dažniau keis lietus

Ketvirtadienį lietaus tikimybė bus didesnė. Jau naktį daug kur trumpai, vietomis su perkūnija...

Olimpinį auksą iškovojusių Latvijos krepšininkų namuose laukia įspūdinga premija (72)

Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutavusio trijulių krepšinio vyrų turnyre aukso medalius...

Orkaitėje iškepė skumbrę: rezultatas – fantastika, nerealiai skanu! (31)

Nors vasara yra grilio sezonas, orai kartais pagadina reikalus – pavyzdžiui, staiga užklupusi...

Cichanouskaja Baltuosiuose rūmuose susitiko su Bidenu papildyta (514)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltarusijos opozicijos...

4 stiliaus klaidos, galinčios akimirksniu sugadinti įvaizdį (11)

Kartais nė nepagalvojame, kad įvaizdį sugadinti gali net ir kasdieniai įpročiai .

Iš kartos į kartą: Japonijos olimpinėje rinktinėje – šventikė su šautuvu

Dvi dienas pašaudžiusi į molinius taikinius Asakos šaudykloje, Naoko Ishihara sugrįžo į 1 300...