aA
Sparčiai besivystančios technologijos ir dinamiška verslo aplinka šiandien kelia nemenką spaudimą aukštojo mokslo įstaigoms. Net ką tik studijas baigusio ir į darbo rinką žengiančio specialisto žinios ir kompetencijos jau gali nebeatitikti rinkos poreikių. Išeities verslas imasi ieškoti pats, kurdamas vidines akademijas, savarankiškai ugdydamas darbuotojus ir tam pasitelkdamas pažangius metodus bei technologijas.
Šių specialistų darbdaviai nė su žiburiu neranda: universitetai neruošia, tad tenka patiems
© Shutterstock

Pritrūko specialistų – išsiugdė savo

Kompetencijų rinkinys, su kuriuo absolventas po studijų patenka į darbo rinką, priklauso mažiausiai nuo trijų dedamųjų – mokslo turinio, paties studento noro išmokti ir įdedamų pastangų, rašoma pranešime spaudai. Tuo įsitikinęs personalo vadybos ir vadovų ugdymo įmonės „Lyderystės ir verslo akademija“ lektorius bei programų autorius Tomas Jocius, rašoma pranešime spaudai.

Eksperto teigimu, studijų kokybę lemia universitetų gebėjimas įsigilinti į darbo rinkos poreikius, numatyti, ko verslui prireiks ateityje, sudaryti tinkamas programas. Prie to prisideda ir domėjimasis tendencijomis, naujausiais tyrimais, dėstytojų kompetencija. T. Jocius mano – jei studentas prisiima atsakomybę už savo studijas ir mokosi dėl žinių, o ne tik diplomo, universitetai dažniausiai sudaro tinkamas sąlygas kompetencijoms ugdyti. Priešingu atveju, net geriausia programa įgūdžių nesuformuos.

„Kita vertus, universitetai dažnai suteikia didelį žinių bagažą. Ir jis, neretai, sudarytas iš to, kas buvo „vertinga ir teisinga“ kažkada seniau. Šiandien, kai technologijos ir pati verslo aplinka keičiasi itin greitai, net ką tik studijas baigusio darbuotojo žinios gali būti jau pasenusios. Net jei jos ir tinkamos, jų gali neužtekti. Kad darbuotojas kurtų realią pridėtinę vertę, turi priimti sprendimus čia ir dabar, lanksčiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir demonstruoti tam tikrus įgūdžius, kurių išmokti dažnam universitete įmanoma sunkiau“, – svarsto pašnekovas.

Tomas Jocius
Tomas Jocius
© Organizatorių nuotr.

Jam antrina „Danske Bank“ Pinigų plovimo prevencijos mokymų ir plėtros departamento vadovė Rasa Čepauskaitė. Prieš keletą metų ji kartu su komanda įkūrė vidinę AML (AML – angl. „Anti-Money Laundering“, liet. „Pinigų plovimo prevencijos“) mokymų akademiją. Išsikeltas tikslas – užtikrinti, kad visi už šią sritį atsakingi specialistai turėtų visas reikiamas žinias ir įgūdžius atpažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas bei tinkamai įgyvendinti su tuo susijusius griežtus teisės aktų reikalavimus.

„AML ekspertų poreikis – milžiniškas. Tačiau šiandien universitetuose nėra ugdoma šios srities specialistų, nors beveik visos finansinės institucijos jų stokoja. Susidūrę su minėtais iššūkiais, nusprendėme investuoti į vidinės AML mokymų akademijos steigimą ir plėtrą, taip išspręsdami ir specialistų stokos klausimą“, – pasakoja R. Čepauskaitė.

Studijoms – ir situacijų analizė, ir stalo žaidimas

Norėdamas kompensuoti praktinių ir teorinių akademinių kompetencijų trūkumą, verslas imasi ir pažangios metodikos, ir studijoms pasitelkia technologijas. T. Jocius teigia – pastarosios sudaro puikias galimybes mokytis per atstumą, gauti grįžtamojo ryšio ir sutaupyti laiko. Tačiau nuotoliniu būdu tam tikrų įgūdžių suformuoti neįmanoma, todėl svarbu ugdymo principus derinti.

„Kompetencijas galime skirti į dvi grupes – individualias ir tarpasmenines. Pirmosios yra tos, kurias specialistas gali įgyti mokydamasis savarankiškai ar pasinaudodamas nuotoliniu ugdymu. Taip mokoma prioritetų nusistatymo, planavimo. Tarpasmeninės – tos, kurios būtinos tikslų siekiant kartu su komanda, pavyzdžiui, bendradarbiavimas, konfliktinių situacijų sprendimas, susirinkimų vedimas, derybos. Šiuos įgūdžius formuoti nuotoliniu būdu itin sudėtinga. Apskritai, technologijos leidžia pasiekti bet kokias reikalingas žinias, tačiau praktiniai įgūdžiai vis dar efektyviausiai formuojami mokymų salėse“, – pastebi T. Jocius.

Šių specialistų darbdaviai nė su žiburiu neranda: universitetai neruošia, tad tenka patiems
© Shutterstock

Šiais ugdymo principais remiasi ir AML mokymų akademija. R. Čepauskaitė pasakoja, kad AML mokymų akademijos studijų programos yra tęstinės, sudarytos taikant skirtingus mokymo metodus ir temų sudėtingumo lygius, o parenkamos AML darbuotojams individualiai, įvertinus jų nešamų atsakomybių dydį bei galimas rizikas.

„Siekėme patrauklaus ir efektyvaus mokymo. Įvairiose šalyse su šia sritimi dirba ne vienas tūkstantis mūsų AML specialistų, atstovaujančių skirtingoms kartoms ir kultūroms. Todėl pasitelkėme ir „gyvus“ mokymus grupėse, ir elektroninius. Taip pat, patirtinį ugdymą, skirtingas dirbtuves, konkrečių situacijų analizes įvairiais formatais, konsultacijas, žaidybines užduotis, priemones individualioms studijoms, ir mikromokymąsi – viską, kas padeda kuo lengviau tvariai įsisavinti žinias. Išleidom ir metodines knygas, stalo žaidimą, mobiliąją mokymosi aplikaciją“, – pasakoja R. Čepauskaitė.

Specialistė papildo, kad kartu mokymų akademijos komanda nuolatos stebi, kokios žinios darbuotojams reikalingos šiandien, kokių prireiks ateityje, kaip jie žinias tako praktikoje ir pagal tai adaptuoja arba kuria naujas programas.

Pasak jos, į pirmąjį kursą darbuotojai susirinko praėjus pusmečiui nuo idėjos įkurti vidinę akademiją. Dabar studijų programos išaugo į jau beveik 3 metus sėkmingai veikiančią AML mokymų akademiją, kurios kursą išklausė per 1700 darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje, Lenkijoje.

Rasa Čepauskaitė
Rasa Čepauskaitė
© Organizatorių nuotr.

„Siekdami kuo tiksliau atitikti teisės aktų reikalavimus, verslo poreikius bei darbuotojų mokymosi lūkesčius, nuolat tikrinamės, kaip sėkmingai perteikiame tikslines žinias mokymų metu, koks jų tvarumo koeficientas, vertiname dalyvių pasitenkinimo lygį, kaip žinios naudojamos darbo vietose, kt. Reguliariai vertiname, kokią pridėtinę vertę kuriame ir tobuliname mokymosi metodikas bei procesus, kad per trumpiausią galimą laiką mūsų studijų dalyvis kuo lengviau įsisavintų visą jo darbui reikalingą informaciją, išmoktų žinias tinkamai naudoti praktikoje“, – dalinasi pašnekovė.

Ugdymas – būtinybė, o ne privilegija

T. Jocius priduria, kad, norėdamos vidinių verslo studijų sėkmės, įmonės į ugdymą neturėtų žiūrėti kaip į motyvacinę priemonę ar prizą darbuotojams. Pasak jo, viena iš vadovų atsakomybių yra užtikrinti tikslams pasiekti tinkamą savo komandos kompetencijų lygį – tai liečia tiek specialistų pasirinkimą, tiek mokymą: „Juk, žaidžiant krepšinį, nesakoma: jei iškovosite X pergalių, tada pasamdysime gerą trenerį, surengsime treniruotes”.

Žmogiškųjų išteklių ekspertas teigia – versle priimami sprendimai ir jų įgyvendinimas, o, tuo pačiu, ir verslo rezultatai, priklauso nuo darbuotojų kompetencijų bei gebėjimo jas panaudoti.

„Įmonės, kurios atsakingai pasirenka specialistus ir tinkamai bei tikslingai juos ugdo, vienareikšmiškai gali tikėtis kokybiškesnių ir tvaresnių rezultatų, nei tos, kurios mano, kad ugdymas yra privilegija, o ne būtinybė”, – apibendrina T. Jocius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
1.7917

Įvardijo savybes, dėl kurių robotai nepralenks žmogaus (12)

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skinasi kelią visose gyvenimo srityse, tačiau daugeliui nerimą...

Šių specialistų darbdaviai nė su žiburiu neranda: universitetai neruošia, tad tenka patiems (24)

Sparčiai besivystančios technologijos ir dinamiška verslo aplinka šiandien kelia nemenką...

Į Kauną grįžta dirbti ne tik Lietuvos emigrantai: papasakojo, kodėl šis miestas traukia ir užsieniečius (71)

Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, praėję 2019-tieji metai Lietuvai tapo...

Trumpesnė darbo diena ir 4 dienų darbo savaitė Lietuvoje – jau realybė: ko bijo kiti darbdaviai? (265)

Apie 6 valandų darbo dieną arba 4 darbo dienų savaitę Lietuvoje kalbama vis garsiau. Tačiau kol...

Darbdaviams ateina nelengvas metas: didžiausi 2020 metų iššūkiai, su kuriais susidurs daugelis įmonių (18)

Pastaraisiais metais darbo rinkoje įvyko įvairių pokyčių ir virsmų, kas įtvirtino darbo...

Top naujienos

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (34)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (116)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (402)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (31)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Šiluma nesitrauks – termometrų stulpeliai kils iki 7 laipsnių (3)

Naktį kritulius į daugelį šalies rajonų atnešę debesys pirmoje dienos pusėje dar išsilaikys...

Čempionų lyga: smūgis Mourinho pragmatizmui ir Italijoje suvarpytas „Valencia“ vartų tinklas (2)

UEFA Čempionų lygos aštuntfinalį sėkmingai pradėjo „Leipzig“, Anglijoje 1:0 įveikęs...

Aurimas Kuckailis

Apie vyrų gyvenimo prasmę: paskutinį dvidešimtmetį su vyrais – kažkas negerai (16)

„Šiuolaikinėje šeimoje moterys yra stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės,...

Feisbuke plinta #metoo liudijimai apie garsų fotografą: dalijamasi šokiruojančia patirtimi „Delfi“ prabilo dar viena galimai nukentėjusioji (313)

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus...

Prasta idėja: pasaulio čempionato dalyves išgąsdino už šaudyklos pasirodęs „mirtininkas“ (12)

Italijoje vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvaujančios Norvegijos biatlono rinktinės atstovai...

Marija Serbintaitė. Kodėl „boba su kiaušais“ – visai ne komplimentas (24)

Tu gali būti bet kuo! Kiek kartų tai sakome savo mergaitėms? Sakysi dažnai, gerai, džiaugiuosi....

|Maža didelių žinių kaina