2018 m. darbdaviai sezoniniam darbui registravo 19,1 tūkst. pasiūlymų – šie pasiūlymai sudarė 8 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų. Per keturis šių metų mėnesius darbdaviai pateikė 6,7 tūkst. terminuotų sezoninio darbo pasiūlymų. Prognozuojama, kad 2019 m. terminuoto darbo pasiūlymų bus registruota 2–3 proc. daugiau nei 2018 m.
Daugiausia terminuoto darbo pasiūlymų – balandį ir gegužę
Analizuojant pastarųjų metų duomenis, pastebima, kad darbdaviai sezoninių darbuotojų aktyviai ieško balandžio ir gegužės mėnesiais, tam tikras pagyvėjimas jaučiamas ir kovą bei spalį.
Pavasarį ir rudens pradžioje daugiau terminuoto darbo pasiūlymų registruojama žemės ūkio darbuotojams: judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, miškų ūkio ir kitiems žemės ūkio (augalininkystės, sodininkystės) darbuotojams.
Balandžio ir gegužės mėnesiais pagyvėjimas jaučiamas paslaugų sektoriuje. Apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse veikiančios įmonės, ruošdamosios vasaros sezonui, aktyviai pradeda ieškoti darbuotojų. Laikiniems darbams trūksta pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse įrengtose mažose prekybos vietose (ledų ir vaisvandenių pardavėjų, įvairių suvenyrų pardavėjų, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojų), kavinių ir restoranų darbuotojų (padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinius darbus galinčių atlikti žmonių).
Taip pat dažnai ieškoma papildomų darbo rankų norint pakeisti nuolatinius darbuotojus jiems atostogaujant.
Laikinų darbų dalis didžiausia kurortuose bei kaimo vietovėse
Paslaugų sektoriaus darbo pasiūlymai vyrauja kurortuose. Pajūrio kurortuose ieškoma maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų darbuotojų, virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, pardavėjų (ypač smulkiai prekybai: ledai, gaivieji gėrimai, suvenyrai, bilietai), apsaugos darbuotojų. Viešbučiams reikalingi administratoriai, kambarinės, pagalbinis personalas. Didelė sezoninė darbo jėgos paklausa ir didžiųjų miestų paslaugų (maitinimo nei pramogų organizavimo) įmonėse.
Žemės ūkis labiau plėtojamas miesteliuose, atokiau nuo didžiųjų miestų, juose dažniau ieškoma gyvulininkystės, žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti sodo ir daržo darbuose.
Statybų sektorius labiausiai išplėtotas didžiuosiuose miestuose, juose prasidėjus naujam statybų sezonui, padaugėja ir darbo pasiūlymų įvairios specializacijos statybininkams. Lauko statybos darbams reikia daugiau stogdengių, betonuotojų ir suvirintojų.
Kas renkasi sezoninį darbą?
Sezoniniai terminuoti darbai mažiau patrauklūs darbo ieškantiesiems nei nuolatinis darbas. Ypač sezoninių darbuotojų trūksta kurortiniuose miestuose, kur vasarą išaugusio darbuotojų poreikio negali patenkinti vietinė darbo jėga, o prisivilioti darbuotojus iš kitų miestų sudėtinga – siūlomi atlyginimai dažniausiai nėra labai motyvuojantys, be to, reikalingas apgyvendinimas arba didelės nuvykimo į darbą išlaidos.
Sezoninius darbus dažniau renkasi moksleiviai ir studentai atostogų metu arba lanksčiu nepilnos darbo dienos grafiku. Moksleiviai dažniausiai ieško kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, kadangi neturi darbo patirties ir profesinio pasirengimo.
Koks atlygis siūlomas sezoniniams darbuotojams?
Jeigu darbui atlikti nereikalinga kvalifikacija ir specifiniai įgūdžiai, darbo užmokestis paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose prasideda nuo 450 Eur „į rankas“. Tokio dydžio vidutinis darbo užmokestis 2018 m. buvo siūlytas krovikams, biurų ir viešbučių valytojams, kambarinėms ir kitiems pagalbiniams darbuotojams. Užmokestis priklauso nuo pasiektų darbo rezultatų, taip pat kavinių ir restoranų darbuotojai kartu su darbo užmokesčiu papildomai gauna arbatpinigių.
Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams atlyginimai šiek tiek didesni. Iš žemės ūkio darbuotojų daugiausia sezoninių darbo pasiūlymų pateikta miškų ūkio darbuotojams ir traktorininkams – jiems siūlytas vidutinis darbo užmokestis siekė atitinkamai 960 Eur ir 700 Eur. Virėjams siūlytas atlyginimas vidutiniškai siekė 550 Eur, statybininkams – 595 Eur, kepėjams ir konditeriams – 563 Eur.
Į Lietuvą sezoniniam darbui atvyko 4,6 karto daugiau užsieniečių iš trečiųjų šalių
Spręsdama sezoninių darbuotojų trūkumo problemą, 2018 m. Užimtumo tarnyba išdavė užsieniečiams 282 leidimus dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje, tai yra 4,6 karto daugiau nei 2017 m. Gavę šį leidimą, trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje gali dirbti ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį.
Daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduota apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, maisto produktų gamybos, kelių ir automagistralių tiesimo, durpių gavybos srityse. Leidimai dirbti sezoninį darbą Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 6 šalių – 80 proc. visų leidimų išduota Ukrainos piliečiams.
