aA
Naujoje ataskaitoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti skaitmeninių technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.
Knygyno klientus konsultuos robotas
© Organizatorių archyvas

Skaitmeninės technologijos vystosi be galo dideliu greičiu: jei telefonui prireikė 75 metų, kad pasiektų 50 milijonų vartotojų, tai naujausiai „Angry birds“ programėlei tai pavyko padaryti vos per 35 dienas. Remiantis mokslinėmis prognozėmis, visuotinė skaitmenizacija ir vis plačiau diegiamas dirbtinis intelektas jau per artimiausią dešimtmetį neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o mūsų vaikai dirbs darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja.

Europai šiame fone piešiami keturi pagrindiniai ateities scenarijai. Juos Vilniuje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ir Valstybinės darbo inspekcijos surengtoje konferencijoje pristatė viena iš projekto vadovių Annick Starren.

„Nuo kompiuterių sukūrimo atsirado daugiau nei 1 500 naujų profesijų, pavyzdžiui, duomenų bazių administratorius, interneto svetainių kūrėjas, kibernetinio saugumo specialistas. Pokyčiai tik spartėja. Šiandien jau galime užtikrintai sakyti, kad daugiau nei pusė dabartinių pradinukų dirbs darbus, kurie dar neegzistuoja“, – apie technologijų lemiamus pokyčius kalbėjo EU-OSHA ekspertė Annick Starren.

Atsižvelgdami į visuomenines, technologines, ekonomines, aplinkosaugos ir politines vystymosi aplinkybes, EU-OSHA ekspertai, bendradarbiaudami su mokslininkais bei įvairių sričių specialistais, parengė keturis galimus scenarijus, kaip darbo jėga, darbo aplinka ir santykiai Europoje gali atrodyti 2025-aisias.

Knygyno klientus konsultuos robotas
Knygyno klientus konsultuos robotas
© Organizatorių archyvas

Pirmas scenarijus: raida

Raidos scenarijus – tai saugumo, visuomenės pasitikėjimo ir lėto ekonomikos augimo kelias.
Aprašyme teigiama, kad toks scenarijus įmanomas, jei valstybių vadovai bei sprendimų priėmėjai visos ES mastu nuspręstų dėmesį sukoncentruoti į visuomenės pasitikėjimo didinimą: darbuotojų teisių užtikrinimą, socialinės gerovės, stabilumo kūrimą.

Tai reikštų, jog valstybių bei verslo investicijos į išmaniąsias technologijas būtų pristabdytos, siekiant išsaugoti nekintančią dirbančiųjų padėtį. Tai leistų kurti žmonių pasitikėjimą valdžia, tačiau reikšmingai stabdytų ekonomikos augimą.

Vadovaujantis šiuo scenarijumi, turtingiausių visuomenės narių turtas augtų lėtai, tačiau smuktų vidutines ir žemesnes pajamas gaunančiųjų pragyvenimo lygis. Būtų išsaugotos darbo vietos viešajame sektoriuje, tačiau atlyginimų vidurkis reikšmingai mažėtų.

Antras scenarijus: transformacija

Transformacijos scenarijus – tai technologijų įdarbinimas kurti maksimalią naudą gyventojams, teisingai pasiruošus jų įdiegimui.

Visuomenė susivienijusi prieš laukiančius pokyčius. Glaudus tarpinstitucinis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas leistų tiek verslui, tiek sprendimų priėmėjams pasirengti skaitmenizacijai ir užtikrinti, kad prie pokyčių prisitaikyti sugebėtų visos visuomenės grupės.

Piešiami keturi ateities scenarijai: pradinukai dirbs darbus, kurie dabar net neegzistuoja
© DELFI / Domantas Pipas

Teisingai išnaudojamos technologijos ne tik sparčiai augintų ekonomiką, tačiau ir padidintų lygybės bei atskaitingumo jausmą. Lygybės – nes technologijos suvienodina skirtingo amžiaus, lyties ar socialinės klasės žmonių galimybes, tuo tarpu valdžios pareigūnus technologijos įpareigoja didesniam skaidrumui bei atskaitingumui, taip didindamos ir visuomenės pasitikėjimą.

Šiam scenarijui būdingi itin dideli pokyčiai darbo rinkoje: darbo vietos aktyviai ir gana laisvai naikinamos, kuriamos naujos, diegiamos naujos profesijos. Darbuotojams būdinga dirbti keliose pozicijose, derinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pagal savo poreikius. Atsiranda galimybė sėkmingai dirbti iki 90-ies, pasitelkiant dirbtinį intelektą, o gyvenimo trukmė didėja vidutiniškai iki 100 metų.

Trečias scenarijus: išnaudojimas

Išnaudojimo scenarijuje ekonomika auga sparčiai, taip pat sparčiai diegiamos technologijos, tačiau visuomenė nespėja prie to prisitaikyti.

Valstybės institucijoms neskyrus tinkamo dėmesio ir finansavimo, o verslo bendruomenei neinicijavus tinkamo dialogo, darbuotojai nespėja tinkamai prisitaikyti prie staigių technologinių darbo rinkos pokyčių. Tai reiškia, kad švietimas nėra pritaikytas naujos kartos profesijoms ir darbo rinkai, daugybė žmonių praranda darbo vietas dėl nebereikalingų kompetencijų bei negeba įsidarbinti, nes nespėjo persikvalifikuoti.

Valstybių ekonomika auga, nes verslai, siekdami išlikti konkurencingi, aktyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekdami kuo plačiau pritaikyti išmaniąsias technologijas.
Tai reikštų, jog itin sparčiai augtų nedarbo lygis bei finansinė atskirtis tarp didžiausias ir žemiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų. Ilgainiui investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą nebeapsimokėtų, nes reikalingus įgūdžius taptų itin paprasta nusipirkti laisvoje ir lanksčioje rinkoje – prie jos prisitaikyti nespėjusiems būtų siūlomas tik nedidelis kiekis nekvalifikuotų darbo vietų. Tai kurtų didelį nestabilumą ir nepasitikėjimą visuomenėje.

Ketvirtas scenarijus: fragmentavimas

Susiklosčius situacijai, kurioje verslas ir valdžios institucijos vengtų tiek investicijų į technologijas, tiek – į socialinę sanglaudą, susiklostytų itin palankios sąlygos šešėlinei ekonomikai klestėti.

Orientacija į trumpalaikes asmenines naudas, paskatinta nesaugumo ir neužtikrintumo dėl ateities jausmo, skatina mokesčių vengimą, nelegalų darbą ir kitokį sukčiavimą. Tai reiškia, jog surenkama itin mažai mokestinių lėšų biudžete ir teikiamos prastos kokybės bei nepakankamos viešosios paslaugos, trūksta lėšų investicijoms į technologinį tobulėjimą.

Tokios sąlygos užtikrintų lėtą ekonomikos saugumą ir itin didelį nestabilumą bei mažus atlyginimus darbo rinkoje. Toks modelis didintų socialinę atskirtį, nes vis dar išliktų poreikis itin aukštos kvalifikacijos specialistams, galintiems reikalauti didelių atlyginimų.

Privačios kompanijos į technologijas tokiomis aplinkybėmis žiūrėtų tik kaip į įrankį trumpalaikiam pelnui ar efektyvumui didinti, neinvestuotų į mokslinius tyrimus ir nesiektų prisitaikyti prie naujų veiklos modelių.

Visi šie scenarijai – tikėtini ir galimi mūsų ateities vaizdiniai, o tai, kuris iš jų išsipildys, priklauso nuo visuomenės nuostatų, kurioms įtikti mėgins sprendimų priėmėjai, verslo ir viešojo sektoriaus gebėjimo tartis ir diskutuoti bei politinės lyderystės, įsitikinę EU-OSHA ekspertai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Lietuviai atsakė, kaip išleistų iš dangaus nukritusius 100 eurų (18)

Neplanuotai gautas ar tiesiog iš dangaus nukritęs 100 eurų banknotas Lietuvos gyventojams...

Šiemet sezoninių darbų skatina imtis dvigubai sparčiau augantys atlyginimai: darbuotojų lūkesčiai siekia 1000 eurų (14)

Jau ryškėja šių metų vasaros darbų tendencijos. Jaunimas ir darbus norintys keisti įvairaus...

Štai į ką žiūri darbdaviai, rinkdamiesi darbuotoją (7)

Samdydama naują žmogų kiekviena įmonė stengiasi rasti geriausią kandidatą – vertindama jo...

Daugėja nelegaliai dirbančiųjų: darbdaviai naudojasi pigia darbo jėga (15)

Nedeklaruoto darbo atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja nelegaliai dirbančių užsieniečių,...

Sąrašas specialistų, kurie iškart po studijų gali pasigirti 1000 Eur ir didesne alga (34)

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, universitetų absolventų vidutinės pajamos svyruoja nuo...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (30)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (3)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (11)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (257)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (77)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Kodėl Merkel vis nevalingai dreba: lietuvių gydytoja turi savo spėjimą (109)

Visa Europa jau kurį laiką svarsto, kodėl dreba Vokietijos kanclerė Angela Merke l. Užsienio...

Prieš 30 metų išvyko į Sibirą ir grįžo su 120 lietuvių karstų: palaikus vyniojo į drobules ir dėjo į mažas dėžutes (48)

Artėjant liepos 17 dienai, kada „ Misija Sibiras ‘19“ komanda išvyks į Kazachstaną,...

Vos 13 sulaukusi Ingos Paksaitės-Stumbrienės dukra Estela tapo žinomo žurnalo rubrikos redaktore (41)

Naujausias „Verdu ir kepu" žurnalas sulaukė žaismingo pastiprinimo savo komandoje – nuolatinę...