aA
Nuotolinio darbo principas plačiai aptarinėtas dar gerokai iki pandemijos, tačiau pastaroji aplinkybė privertė jį suklestėti. Įmonių atliekamos darbuotojų apklausos rodo, kad toks darbo organizavimas pasiteisina, o tiesioginiai susitikimai biuruose pageidaujami tik norint retkarčiais pamatyti kolegas. Nors nuotolinis darbas ateityje neišvengiamai bus taikomas vis dažniau, psichologas Paulius Rakštikas primena, kad žmogiškam ryšiui ir tiesioginiam santykiui turime palikti bent mažą dalelę savo darbo laiko.
Perėjimas prie nuotolinio darbo – čia pat: nepaisant jo privalumų, neturėtume pamiršti ir trūkumų
© Shutterstock

Idėją pereiti prie nuotolinio darbo pastūmėjo patys darbuotojai

Vasaros metu atlikta 35-iose šalyse veikiančios pavežėjimų platformos „Bolt“ darbuotojų apklausa parodė, jog iš 1000 darbuotojų net 80 proc. norėtų bent pusę viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Be to, analizuojant Talino būstinės raktų-kortelių duomenis, matyti, kad apsilankymų biure pikas fiksuojamas tuomet, kai numatyti bendri komandos susirinkimai ir penktadieniais, vykstant neformaliems pasibuvimams, pavyzdžiui, organizuojant bendrą pietų pertrauką.

„Karantino laikotarpiu daugelis mūsų darbuotojų jautėsi produktyvesni būtent dirbdami namuose. Apribojimams pralaisvėjus, biurai žmonėms tapo socializacijos vieta. Manome, kad nėra tokio sprendimo, kuris būtų geriausias absoliučiai visoms užduotims ar situacijoms, nesvarbu, kokią politiką įmonė taiko: nuotolinio ar tik biure vykstančio darbo. Vis dėlto, įsiklausėme į savo darbuotojų nuomonę ir ėmėmės analizuoti apsilankymų biure statistiką, kurios duomenys pastūmėjo sukurti lankstesnę biuro koncepciją – t.y. mišrių darbo vietų“, – sako Karin Palmquist, bendrovės žmogiškųjų išteklių ir kultūros viceprezidentė.

Ketinama perimti gerąją praktiką

Pirmiausia biuras bus pertvarkytas Taline, tačiau ateityje tokią kultūrą numatoma pradėti taikyti ir kitose veiklą vykdančiose šalyse. Pagal naują tvarką numatoma, jog nuolatines darbo vietas turės tik 20 proc. darbuotojų. Likusieji, esant poreikiui, galės naudotis laisvomis darbo vietomis atskirų komandų erdvėse, taikant visas saugumo priemones: nuolatinį patalpų vėdinimą, paviršių dezinfekavimą ir kt. Tai ne tik sukurs daugiau erdvės, bet, tikimasi, praplės galimybes didinti komandas.

Apie praktikos perėmimą jau svarsto ir „Bolt“ Lietuvoje. Pasak įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, nuotolinio darbo kultūros puoselėjimas dažnu atveju gali būti didelis laimėjimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.

Perėjimas prie nuotolinio darbo – čia pat: nepaisant jo privalumų, neturėtume pamiršti ir trūkumų
© Shutterstock

Išskyrė darbo per atstumą pliusus ir minusus

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, nuotolinis darbas turi tiek savo privalumų, tiek tam tikrų silpnybių, tačiau dažnu atveju juos nulemia labai individuali patirtis.

Pirmiausiai, anot jo, nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo, nes patys pasirenkame, iš kokios vietos norime dirbti. Tai savaime leidžia laisviau derinti darbo ir asmeninio gyvenimo procesus. Nors daugeliui tai svarbi pridėtinė vertė, tačiau P. Rakštikas atkreipia dėmesį, jog ne visiems tinka darbas iš namų. Tai ypač liečia šeimas, auginančias vaikus.

„Yra visuomenės grupė, kuri visą gyvenimą dirbo biure, todėl tokie žmonės tiesiog neturi įgūdžių ir savidisciplinos, kuri garantuotų tokius pat rezultatus, kaip dirbant įprastomis sąlygomis. Tokie žmonės nesupranta, kaip elgtis su tariama laisve, ir jiems prisitaikyti yra gana sudėtinga. Nesiremiu tyrimais, tačiau nedrįsčiau išskirti, jog viena darbo forma yra geresnė už kitą – čia viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninės patirties ir įgūdžių organizuoti darbą savarankiškai“, – svarsto psichologas.

Akcentuoja tiesioginio kontakto svarbą

„Norint darbe jaustis gerai, kontaktas su žmonėmis, bent minimalus, yra būtinas. Žinoma, jei emociniai santykiai darbovietėje yra komplikuoti, tuomet darbas iš namų gali tapti tikru išsigelbėjimu, tačiau normalaus klimato organizacijoje derėtų išlaikyti sveiką realaus ir netiesioginio ryšio santykį“, – įsitikinęs P. Rakštikas.

Anot jo, darbo forma, kai yra pilnai pereinama prie nuotolinio ryšio, o kontaktas išlaikomas tik kompiuterio ekrano pagalba, nėra sveikintina.

„Jei pilnai pereitume prie nuotolinio bendravimo, turėtume tik imitaciją, kad palaikome kontaktą su savo kolegomis. Žmonėms yra būtina reali komunikacija, neverbalinis pašnekesys, prisilietimai ar tiesiog pokalbiai apie nieką. Todėl sveikintos tos įmonės, kurios palieka šiam mechanizmui vietos ir neeliminuoja realaus, žmogiškojo bendravimo ir tiesioginių susitikimų“, – teigia psichologas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

10 pelningų ir perspektyvių darbų iš namų, kuriais vertėtų pasidomėti (24)

Kai COVID-19 paplitimas buvo prilygintas pandemijai, begalė viso pasaulio įmonių užvėrė biurų...

Ekspertas – apie atostogų naudojimo tvarką: kada turite teisę jų atsisakyti, ir kada būsite skatinami atostogauti (2)

COVID pandemijai sujaukus įprastą įmonių darbo ritmą, keitėsi ir daugelio darbuotojų atostogų...

Pandemija parodė stipriausius: išryškėjo sektoriai lyderiai ir tikroji darbuotojų vertė (4)

Prasidėjusi kaip sveikatos krizė COVID-19 pandemija jau paveikė ekonomines bei socialines sritis,...

Lietuva – antra nuo galo ES pagal profesinių mokyklų mokinių kiekį (11)

Lietuva yra antra šalis Europos Sąjungoje, kur profesinių mokyklų mokinių procentas yra...

Lina Širvinskienė | D+

Per kelis mėnesius pasamdė daugiau nei 1000 darbuotojų: kaip COVID-19 tampa galimybe augti

Kai kurioms kompanijoms COVID-19 atnešė žaibišką plėtrą. „Per paskutinius mėnesius...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (119)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (74)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (35)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (45)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

10 gardžiausių kiaušinienių savaitgalio pusryčiams

Kiaušinienė – populiarus pusryčių maistas visame pasaulyje. Dažniausiai gaminamas...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (918)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Šiauliuose slapta įžiebta Kalėdų eglė: štai ji - tikra miesto pažiba (4)

Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai

Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių...

Jurga Grigienė | D+

Dalykai, kuriuos astrologai verčiau nutyli: štai kas nutinka didžiausiems skeptikams

Viena populiariausių ir žinomiausių astrologių šalyje Lolita Žukienė atvira – dažnai tenka...

40 tūkst. žmonių apėmęs tyrimas nustatė svarbiausią asmenybės bruožą: tai raktas į laimingą šeimą (1)

Visi norime, kad mūsų šeimyninis gyvenimas būtų kaip įmanoma laimingesnis. Tad dabar...